„AAM aktualijos” apžvalga 2021-02-02


Aktualijos.lt

Visą vasario mėnesį – komplektas už laikraščio kainą!

Daugiau informacijos rasite čia

unnamed
Žiema. Laisvės Linkutės nuotr.



paguoda

Savaitės apžvalga Nr. 2021/04(1108)

(2021 m. sausio 26 – vasario 1 d.)

Savaitės klausimas:

Ar jau parengėte 2020 m. finansines ataskaitas ?

 

Savaitės citata

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys:

„Karantino švelninimo dar teks palaukti.“

Skelbiame preliminarius 2020 m. centrinės valdžios duomenis

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. centrinės valdžios deficitas buvo 4 678,2 mln. eurų ir sudarė 9,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per praėjusius metus buvo 4 546,6 mln. eurų mažesnis nei 2019 m. per tą patį laikotarpį, kai deficitas sudarė 131,6 mln. eurų (0,3 proc. 2019 m. BVP).

2020 m. centrinės valdžios pajamos buvo 14 232,4 mln. eurų, išlaidos – 17 919,4 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 991,2 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 55,5 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 34,8 proc. – socialinės įmokos. Per minėtą laikotarpį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 52,1 proc., dotacijos – 11,9 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 m… gruodį buvo 1 754,9 mln. eurų, išlaidos – 2 435,1 mln. eurų, o  sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 542,2 mln. eurų. Gruodžio mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 1 222,4 mln. eurų ir, palyginus su 2019 m. gruodžiu, balansas sumažėjo 778,5 mln. eurų. 2020 m. gruodį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (50,5 proc.) ir socialinės įmokos (38,4 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (38,8 proc.)

Finansinių sunkumų dėl COVID-19 patyrę individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali kreiptis dėl VMI pagalbos priemonių

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kuri nebuvo įtraukta į apribotų veiklų EVRK sąrašą, tačiau patyrę finansinių sunkumų dėl COVID-19, jau gali kreiptis į VMI dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Prašymus pateikti galima per Mano VMI.. Patenkinus prašymą, pagalbos priemonės bus taikomos nuo sausio 1 d.

„Šiuo metu 2021 m. nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurie įtraukti į sąrašą be papildomo prašymo. Šiems smulkiesiems verslininkams netrukus išsiųsime asmeninius laiškus per Mano VMI apie jiems galiojančią mokestinę pagalbą,“- sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pridurdama, jog jokios veiklos nevykdantiems gyventojams pagalbos priemonės yra taikomos automatiškai ir prašymo teikti nereikia.

Atkreipiame dėmesį, kad prašymo nagrinėjimui gali būti paprašyta pateikti papildomą informaciją. Vertinama mokėtojo pateikta ir VMI turima informacija.

VMI primena, jog smulkiesiems verslininkams, įtrauktiems į naują sąrašą, bei jokios veiklos nevykdantiems gyventojams nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po nebus skaičiuojami delspinigiai ar pradėti išieškojimo veiksmai dėl mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) be palūkanų tai gali padaryti iki balandžio 30 d.

Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos

Nuo sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

„Padėti karantino suparalyžiuotam verslui – svarbiausias mūsų prioritetas. Turime išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, darbo vietas, prekybos įvairovę, todėl darome viską, kad verslas sulauktų realios pagalbos. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per subsidijas – tai leis daliai verslų greitai gauti šiuo metu taip trūkstamas lėšas ir palaikyti savo veiklos gyvybingumą. Intensyviai dirbame ir prie antrojo paramos paketo. Suprantame, kad jokia parama nepadeda taip, kaip veiklos atgaivinimas, todėl lygiagrečiai svarstome, kaip galėtume palaipsniui leisti verslams veikti, kai tik bus tinkamesnės aplinkybės“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas galės gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Tokių įmonių  yra apie 94 tūkst.  

Apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019–2020 m. laikotarpiu.  Įmonės, 2019 m. sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms bus skirta 500 eurų subsidija.

Paraiškas gauti subsidiją verslo atstovai jau gali teikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje Mano VMI.  Jas vertins Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Skaičiuojama, kad subsidijos įmones pasieks maždaug per 2 savaites nuo paraiškos pateikimo.

VMI skelbs du kvietimus. Pirmasis – dabar paskelbtas – kvietimas yra skirtas savarankiškoms įmonėms. Joms bus paskirstyta iki 50 mln. eurų. Antrasis kvietimas – nesavarankiškoms įmonėms – bus skelbiamas vasario mėnesį, jam skiriama iki 100 mln. eurų.

Lengvatines paskolas sumažintomis palūkanų normomis galės gauti verslas, kurio apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. arba kurio vykdoma ūkinė veikla karantino laikotarpiu ribojama. Maksimali paskolos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Paskolas tiesiogiai teiks INVEGA.

Paskolos bus teikiamos sumažintomis palūkanų normomis nuo 0,1 proc. iki 1,69 proc. priklausomai nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo statuso. Paskolos lėšomis gali būti apmokamos nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. patirtos arba planuojamos patirti išlaidos.

Dėl Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės (trumposios) papildymo

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau − VMI prie
FM) informuoja, kad VMI prie FM interneto svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/individuali-veikla-
ir-verslo-liudijimai patalpinta papildyta ir patikslinta trumpoji Verslo liudijimą įsigijusio gyventojo
atmintinė.
Atmintinė patikslinta atsižvelgus į nuo 2021 m. sausio 1 d. pakeistus valstybinio socialinio
draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius.

PVM išvengti siekęs aliejaus pardavėjas atsakys teisme: žala valstybei – beveik 800 tūkst. eurų

Pridėtinės vertės mokesčio mokėti nepanorusiam Vilniaus įmonės vadovui – kaltinimai sukčiavimu
ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Valstybei nesumokėtas įspūdingo dydžio PVM –
beveik 800 tūkst. eurų. Kauno apygardos prokuroro sprendimu vyro laukia teismas. Ikiteisminį
tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo aliejumi prekiavusi mažoji bendrija, kurios vadovė –
Baltarusijos pilietė. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad prekybos įmonei neoficialiai
vadovauja Lietuvos pilietis, organizavęs visą neskaidrią įmonės veiklą. Aliejus buvo įsigyjamas
Lenkijoje, retkarčiais Latvijoje, o parduodamas Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Siekdamas išvengti susikaupusio PVM sumokėjimo valstybei, faktinis įmonės vadovas sugalvojo
aferą – per 2015–2016 metus iš galimai veiklos nevykdančių 7 Lietuvoje registruotų įmonių neva
įsigijo prekių ir paslaugų už 4,4 mln. eurų. PVM sudarė per 766 tūkst. eurų. Vėliau suformuotoje
PVM deklaracijoje pažymėjo, kad pirktos prekės neva buvo parduotos Didžiojoje Britanijoje,
Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje įsikūrusioms įmonėms, kurios, pareigūnų duomenimis,
veiklos galimai nevykdo. Valstybei padaryta žala siekia 766 tūkst. eurų nesumokėto PVM. Kaltinimai pareikšti dviems asmenims.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Jam surašius
kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Civilinį ieškinį pareiškė
Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškinio suma – per 766 tūkst. eurų.

Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki
aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių
metų nelaisvės.

Įmonė ir jos vadovai bus teisiami dėl vokeliuose išmokėtų 104 tūkst. eurų

Ignalinos rajone veikusi bendrovė ir jos vadovai stos prieš teismą – jiems pateikti kaltinimai
darbuotojams vokeliuose išmokėjus per 104 tūkst. eurų, valstybei padaryta žala galimai siekia
beveik 100 tūkst. eurų. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir
Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo,
neteisingų duomenų apie pajamas teikimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, mėsinius galvijus auginusios bendrovės vadovai per 2016–2019
metus darbuotojams galimai neoficialiai išmokėjo per 104 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Įtariama,
kad siekdami paslėpti neapskaitytas išlaidas, ūkio direktorė ir buhalteris apgaulingai tvarkė
buhalterinę apskaitą – į ją įtraukė kitos įmonės kasos aparato kvitus, neva parodančius, kad
bendrovė veiklai vykdyti įsigijo daugiau kaip 82 tūkst. litrų degalų už daugiau nei 81 tūkst. eurų,
kurių, pareigūnų surinktais duomenimis, iš tiesų jie nepirko.

Manoma, kad per trejus metus bendrovė valstybei nesumokėjo per 14 tūkst. pridėtinės vertės
mokesčio (PVM), beveik 35 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, per 30 tūkst. bendrųjų įmokų,
dar per 18 tūkst. eurų – darbuotojų įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Padaryta žala
biudžetui galimai siekia per 97 tūkst. eurų. Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota
nuosavybės teisė turtui, kurio vertė – beveik 343 tūkst. eurų.

Kaltinimai pareikšti juridiniam asmeniui bei dar trims asmenims. Atliekant tyrimą vienas iš asmenų
buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo
persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla
perduota Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Šioje byloje civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 49 tūkst. eurų, yra pateikusi Valstybinė
mokesčių inspekcija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikto
ieškinio suma siekia per 48 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 100 MGL, griežčiausia skiriama bausmė – laisvės atėmimas
iki ketverių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės
atėmimu iki ketverių metų.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai


Kandidas
Rytis
Rytys
Valdemaras
Valdonė
Vandenė




Savaitės vardadieniai



Valiuta

Kiekis

Kursas

GBP

1

0.882

RUB

1

91.6248
USD

1

1.2084

Naujausiame numeryje skaitykite:

Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams !  Daugiau informacijos rasite ČIA

Reklama:

 

 

Leidėjas – © UAB “Apskaitos ir audito žinios” K. Kalinausko g. 11-10, Vilnius
Dėl savaitraščio prenumeratos teirautis tel.: (8 ~ 5) 261 73 63, 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Dėl reklamos teirautis tel.: (8 ~ 5) 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui!
SIŪLYTI
info