Savaitės apžvalga Nr. 2021/36(1140) (2021 m. rugsėjo 28 – spalio 4 d.) |
Savaitės klausimas:
|
|||||||||||||||
Citata Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus: „Apribojus prekybą su Baltarusija ir Kinija, per 3 metus Lietuvos BVP augtų 1 proc. lėčiau.“ Naujienos Nuo COVID-19 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams – dar mėnuo nepriemokai be palūkanų sumokėti VMI informuoja, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kuriems buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., turi sumokėti iki š. m. spalio 31 d. Iki šios dienos dėl susidariusios nepriemokos neskaičiuojami delspinigiai bei nevykdomi išieškojimo veiksmai. „Mokesčių nepriemoką galima sužinoti ir mokesčius sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Mokesčių mokėtojai, kurie susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir negali laiku sumokėti mokesčių, visais atvejais gali kreiptis su prašymu sudaryti MPS įprastomis sąlygomis“, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiuginta Balčiūnienė. Prašymą ir kitus dokumentus, susijusius su mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu, galima pateikti per Mano VMI. „Laiku nesumokėjus mokestinės nepriemokos, nesikreipus dėl MPS sudarymo su palūkanomis, po spalio 31 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai bei pradėtos taikyti priverstinio išieškojimo priemonės: išieškojimas iš sąskaitų, o nepavykus išieškoti, išieškojimas bus perduodamas antstoliui. Įmokas sumokant bendru kodu 1001, pirmiausia bus įskaitomos anksčiausiai pagal mokėjimo terminą susidariusios nepriemokos“, – sako Džiuginta Balčiūnienė. Šiuo metu mokesčių nepriemoką, kuriai taikomos pagalbos priemonės, turi 34,3 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų apie 17,2 tūkst. įmonių ir 17,1 tūkst. gyventojų, vykdančių veiklą. Įmonių nepriemoka sudaro 573,4 mln. Eur, individualią veiklą vykdančių gyventojų – 13,3 mln. Eur. Bendra nepriemoka yra 586,7 mln. Eur. Iš šios sumos dėl 521 mln. Eur mokesčių mokėtojai jau sudarė MPS sutartis be palūkanų. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. susidarantys mokėtini mokesčiai mokami įprasta mokesčių įstatymų numatyta tvarka. Aštuonių mėnesių centrinės valdžios deficitas – 508,7 mln. eurų Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 508,7 mln. eurų ir sudarė 0,95 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios balansas per 8 mėnesius buvo 1 741 mln. eurų geresnis nei 2020 m. tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 2 249,7 mln. eurų deficitą. 2021 metų centrinės valdžios pajamos sausį–rugpjūtį buvo 10 726,2 mln. eurų, išlaidos – 11 061,4 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 59,9 proc. sausio-rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 32,4 proc. – socialinės įmokos. Pajamos rugpjūtį siekė 1 298,8 mln. eurų, išlaidos – 1 161,7 mln. eurų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios perteklius siekė 114,5 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugpjūčiu, balansas geresnis 533,1 mln. eurų. Pagrindinę pajamų dalį sudarė mokesčiai (59,3 proc.) ir socialinės įmokos (34,8 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (68,8 proc.). Sausio-rugpjūčio mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 27,1 proc. (1 814,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėn. pajamos – 7 970,6 mln. eurų, faktinės – 8 500,2 mln. eurų, t. y., gauta 6,6 proc. (529,7 mln. eurų) daugiau nei prognozuota. Į valstybės biudžetą gauta 6 979,7 mln. eurų, tai yra 28,9 proc. (1 564,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6 530,6 mln. eurų. Tai yra 1 472,9 mln. eurų arba 29,1 proc. daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. Iš PVM gauta 3 186,5 mln. eurų pajamų. Tai yra 890,9 mln. eurų (38,8 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. Didesnes pajamas iš PVM lėmė per 8 mėnesius mokesčių mokėtojų grąžinta 2020 m. susiformavusių šio mokesčio atidėjimų dalis bei išaugusi mokėtino PVM prievolė. Pajamos GPM buvo 2 541,4 mln. eurų. Tai 365,6 mln. eurų (16,8 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. dėl darbo užmokesčio fondo augimo, nulemto gerėjančios situacijos darbo rinkoje ir spartaus darbo užmokesčio augimo. Už visas akcizines prekes gauta 1 078,1 mln. eurų pajamų – 80,5 mln. eurų (8,1 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. Pajamų iš akcizų augimui įtakos turėjo 2020 m. gruodžio mėn. –2021 m. liepos mėn. augę dalies alkoholio, tabako produktų ir degalų pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui bei nuo 2021 m. kovo 1 d. padidinti akcizų tarifai apdoroto tabako produktams. Pelno mokesčio gauta 748,8 mln. eurų, t. y., 293,9 mln. eurų (64,6 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. dėl sėkmingų dalies įmonių 2020 m. finansinių rezultatų. Kitų (nemokestinių) pajamų į valstybės biudžetą gauta 449 mln. eurų, t. y ., 25,5 proc. (91,2 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. Palyginti su prognoze, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. į valstybės ir savivaldybių biudžetus įplaukė 529,7 mln. eurų (6,6 proc.) daugiau. PVM sausio–rugpjūčio mėn. į valstybės biudžetą gauta 134,4 mln. eurų (4,4 proc.), akcizų – 6,6 mln. eurų (0,6 proc.) daugiau nei prognozuota. Pajamų iš GPM į valstybės ir savivaldybių biudžetus prognozė viršyta 79,7 mln. eurų (3,2 proc.). Pajamų iš pelno mokesčio gauta 208,4 mln. eurų (38,6 proc.) daugiau nei prognozuota. Siūloma didinti notarinių paslaugų prieinamumą Seime pristatytu Notariato įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti notarinių paslaugų prieinamumą ir notarų konkurenciją Lietuvoje bei nustatyti operatyvesnį viešų konkursų į laisvas notarų pareigas paskelbimą. Per 15 m. notarinių sandorių skaičius išaugo maždaug 30 proc., pasiūla yra ribota, paklausa išaugusi. Kitas neigiamas ribotos konkurencijos efektas – notarai linkę taikyti įkainių intervalų viršutinę ribą miesteliuose, regionuose – ten, kur konkurencijos nėra. 50 proc. mažiausias pajamas uždirbančių notarų Lietuvoje „į rankas“ gauna 40 tūkst. eurų per metus. Siūloma nustatyti, kad viešas konkursas laisvoms notaro pareigoms užimti būtų skelbiamas per 3 mėnesius nuo tada, kai nustatoma, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų toje savivaldybėje yra daugiau negu 10 tūkst., bet po notarų skaičiaus padidinimo būtų ne mažiau negu 7 tūkst. Vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje pasikeitimą kiekvienais metais iki liepos 1 d. įvertintų Teisingumo ministerija. Savivaldybės teritorijoje turėtų dirbti bent vienas notaras. Pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 9 d. Imasi priemonių nekilnojamojo turto rinkos kaitimui užkardyti Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui. Nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d. Lietuvos bankas siūlo griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytus kreditingumo reikalavimus tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų. Nuo kitų metų sausio 1 d. siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis. Išimtis būtų taikoma tik tiems kredito gavėjams, kurie kreipiasi dėl antros ar paskesnės paskolos būstui, kai likusi neišmokėta paskolos suma yra mažesnė nei pusė turto vertės. Šios priemonės leis suvienodinti pirminių ir antrinių paskolų rizikingumą, papildomai riboti investicinius sandorius su paskola, didėjant rinkos perkaitimo rizikai, tačiau nesumažins galimybių įsigyti pirmąjį. Lietuvos bankas ketina būsto kredito davėjams (bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui. Savivaldybės galės paprasčiau nupirkti socialinį būstą Vyriausybė pritarė nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nutarimo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms paprasčiau ir greičiau įsigyti socialiniam būstui skirtus butus. Taikant naują reguliavimą, savivaldybėms nepavykus įsigyti reikiamo skaičiaus socialinių būstų įprastu skelbiamų derybų būdu, bus galima ieškoti potencialių būsto pardavėjų pagal viešai skelbiamą informaciją. Savivaldybės savo interneto svetainėje turės skelbti informaciją apie vykdomas neskelbiamas derybas dėl socialinio būsto įsigijimo, o kiekvienas suinteresuotas asmuo galės pasiūlyti reikalavimus atitinkantį butą. Norint palyginti siūlomą kainą, užuot atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, bus galima naudoti VĮ Registrų centro kasmet atnaujinamus duomenis apie šio turto vidutinę rinkos vertę. Nekilnojamojo daikto individualus vertinimas bus atliekamas tik tuo atveju, jei kaina bus daugiau kaip 10 proc. didesnė už nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vidutinę rinkos vertę arba jei savivaldybei kiltų pagrįstų abejonių, kad siūlomo įsigyti socialinio būsto rinkos vertė gali būti mažesnė. Savivaldybėms numatyta galimybė pasirašyti preliminariąją pirkimo sutartį. Taip siekiama išvengti situacijų, kai dėl užsitęsusių administracinių veiksmų butas parduodamas kitam pirkėjui. Parengė Olita Montvydienė
|
VarduvininkaiDonataFlavija Flavijus Gilda Palemonas Placidas Upyna Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Dėl darbo laiko normos nustatymo 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Praktikoje gana dažnai pasitaiko, kad reikalingas darbuotojas, kuris, esant poreikiui, atliktų darbus, tačiau darbdavys abejoja, kad galės jam užtikrinti 40 valandų kas savaitę darbą. Kaip darbdavys gali organizuoti šio darbuotojo darbą, kad nepažeistų nei savo, nei darbuotojo interesų ir laikytųsi … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. SituacijaLizingo gavėjas vėluoja apmokėti sąskaitas daugiau nei 90 dienų, todėl pagal sutarties sąlygas nutraukiama sutartis ir lizingo davėjas atsiima turtą. Atsiimtas turtas, kurio vertė – 40 000 eurų, yra parduodamas už 50 000 eurų. KlausimasAr galima iš uždirbto pelno dengti klientų … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus:„Apribojus prekybą su Baltarusija ir Kinija, per trejus metus Lietuvos BVP augtų 1 proc. lėčiau.“ 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomsSeimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinama nuostata, kad Lietuvoje viena perkančioji organizacija, t. y. CPO LT, paslaugas teiks visoms perkančiosioms organizacijoms, nustatant pareigą joms pirkti per CPO LT elektroninį katalogą, jei ten yra … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo atvejaiMAĮ numato įsiteisėjusių vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos (MGK) sprendimų peržiūrėjimo pagrindus ir tvarką. Kai mokestinis ginčas užsibaigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. DataĮvykisPavadinimas2021-10-15DeklaruotiAkcizų deklaracija (FR0630)MokestisAkcizaiMokestinis laikotarpis2021-09-01 – 2021-09-30, 2021-10-01 – 2021-10-31Akcizų mokėtojai, Akcizų įstatymo 10, 14, 15, 16, 50, 56, 60, 67 ir 68 straipsniuose nurodytam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo apskaičiuoti į biudžetą mokėtiną (iš biudžeto grąžintiną) prekių akcizų sumą. Ši suma, … GPM sumokėjimas kito asmens lėšomis: samprata ir problematika (1) 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nustatyta tvarka pajamų mokestį moka pajamų gavę ir (ar) uždirbę gyventojai. Nors, pagal šio įstatymo 3 straipsnį, pajamų mokesčio mokėtoju laikomas pajamų gavęs ir (ar) uždirbęs gyventojas, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti šį mokestį jam pačiam … 2021 m. spalio mėn. darbo laiko kalendorius, delspinigių ir palūkanų dydžiai 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. 2021 m. spalio mėn. darbo laiko kalendoriusKalendorinių dienų skaičius 31Darbo dienų skaičius5 dienų darbo savaitė216 dienų darbo savaitė26Darbo valandų skaičius5 dienų darbo savaitė1686 dienų darbo savaitė172Poilsio ir švenčių dienų skaičius5 dienų darbo savaitė106 dienų darbo savaitė5 Delspinigių dydžiai už nesumokėtus arba pavėluotai … Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo pasirašymą su septyniais finansų rinkos dalyviais bei jiems atstovaujančia Lietuvos bankų asociacija (LBA), jau iki kitų metų vidurio pinigų išgryninimo vietų skaičius šalyje padvigubės.Projekto įgyvendinimas aptartas surengtame Lietuvos banko valdybos … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Bylos esmėPareiškėjas iš de facto (faktiškai) nemokios UAB X, kuriai buvo atsisakyta kelti bankroto bylą, priverstinio vykdymo procese įsigijo žemės sklypą statybai. UAB X atsisakė pareiškėjui pateikti PVM sąskaitą faktūrą dėl žemės sklypo įsigijimo. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją … Pagrindiniai socialiniai rodikliai (2021 m. spalis) 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Rodiklio pavadinimasRodiklio dydisĮsigaliojimo dataMinimali mėnesinė alga (MMA)642 Eur2021-01-01Minimalus valandinis atlygis3,93 Eur2021-01-012021 metų bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas177 Eur2021-01-01Nedarbo lygis 2021 m. II ketvirtį7,4 proc. Bedarbių skaičius 2021 m. II ketvirtį108,5 tūkst. Minimali nedarbo … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. 2021 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus mokėjimo operacijų suma išaugo 5,7 karto, o licencinės veiklos pajamos – 5,1 karto.„Birželio pabaigos duomenimis, visos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vykdė nuosavo kapitalo … Darbuotojų vežimas į darbą ir iš darbo bei mokestinės prievolės 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. KlausimasĮmonė pasistatė gamybines patalpas užmiestyje. Ar įmonei atsiras ir kokios mokestinės prievolės, jeigu ji organizuos įmonės darbuotojų vežimą nuomojamu autobusu į darbą ir iš darbo? AtsakymasAtsakant į pateiktą klausimą, yra aktualu atsižvelgti tiek į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ), tiek ir … Ar reikėtų didinti baudas už pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tvarkos nesilaikymą? 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Lietuvoje per metus į valstybės biudžetą nesurenkama 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Teigiama, kad mokesčių mokėtojai vengia vykdyti mokesčių prievoles, slepia mokesčius, sukčiauja ir grobsto PVM. Seime pradėtos svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių parengtos Pridėtinės vertės mokesčio … 2021 m. rugsėjo mėn. Teisės aktų registre paskelbtų norminių aktų santrauka 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Identifikacinis TAR Nr. ir dataDokumento Nr. ir dataTeisės aktų registre paskelbto dokumento pavadinimasAktualiausių norminių teisės aktų pagrindinės nuostatos, nuorodosMOKESČIAI IR JŲ ADMINISTRAVIMAS18788 2021 09 03Nr. VA-51 2021 09 03VMI prie FM viršininko įsakymas dėl 2019 12 12 įsakymo Nr. VA-93 … Ilgalaikio darbo išmokos biudžetinėse įstaigose 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Darbo kodekso (DK) 57 straipsnyje „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ yra numatyta, kad šiuo pagrindu atleidžiamiems darbuotojams papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Paprastai tokias išmokas moka „Sodra“, kuri … Perėjo prie bendros finansų valdymo informacinės sistemos 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Prieš trejus metus savo veiklą pradėjęs Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), kuris aptarnauja 240 įstaigų ir 32 000 darbuotojų, neseniai paskelbė tyrimo ataskaitą apie aptarnaujamų viešojo sektoriaus įstaigų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Tyrimas atskleidė, kad per 3 m. įstaigų pasitenkinimo lygis … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Spalio 6 d.Sukanka 344 m., kai 1677 m. Varšuvoje mirė pirmasis Lietuvos istorikas lietuvis Albertas Kojalavičius-Vijūkas.Sukanka 276 m., kai 1745 m. gimė lietuvių dailininkas Pranciškus Smuglevičius.Sukanka 14 m., kai 2007 m. mirė poetas ir vertėjas Alfonsas Maldonis.Sukanka 6 m., kai … Kaip praeityje tikrintas pinigų autentiškumas? 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Šarūnas SUBATAVIČIUS XII–XIV a. lietuviai dideliais kiekiais importuotas arabiškas monetas dažniausiai lydydavo į sidabro ir aukso lydinius, iš kurių atsirado pirmieji lietuvių pinigai – ilgieji. Dauguma ilgųjų, randamų lobiuose, yra sidabriniai, tačiau kartais pasitaiko ir auksinių. Jų anuomet tikrai buvo, tik … Ar brangstančios žaliavos ir būstas jau yra infliacija? 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Remiantis naujausiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje didėjo ir jau pasiekė 5 proc., tačiau, palyginti su įvairių gamybos, statybos, maisto žaliavų ir būsto kainų pokyčiais, ir toliau buvo gana nedidelė. Kodėl taip yra ir kaip šios kainos veikia infliaciją?Žaliavų kainos vis … 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 36 (1140), atsakymai 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Horizontaliai:1. 254937186, 983461752, 716285439, 439716528, 572348961, 168592374, 395824617, 627159843, 8416732952. 375682941, 862914537, 419357286, 548291763, 193765428, 726483195, 951826374, 637149852, 284753619 Keletas įdomių faktų apie moliūgus 2021-10-05 Nr. 37 (1141) Antradienis, 2021 m. spalio 5 d. Manoma, kad moliūgai atsirado prieš 7000 metų. Rasta duomenų, kad Meksikoje moliūgai auginti ir naudoti maistui, puošmenoms ar indams gaminti jau daugiau kaip prieš 7000 m.Į Europą pirmuosius moliūgus atvežė Kristupas Kolumbas ir ši daržovė greitai paplito šalyse, kuriose buvo palankios … | ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2022 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
