Pakalbėkime apie kompetenciją Dažnai tenka girdėti sakant, pvz., į šį klausimą negaliu atsakyti, tai ne mano kompetencijoje. Taigi ir susimąstome, o kas yra toje kompetencijoje? Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių bendrinei kalbai nebūdingi junginiai su vietininku yra ne mano sugebėjimuose, įgaliojimuose, …

Vieningas, tai koks? Kalbininkai vis primena, kad žodis vieningas dažnai vartojamas netaisyklingai. Didžiulę neigiamą įtaką tam padarė rusų kalbos žodis jedinyj, turintis ne vien reikšmę vieningas, bet ir daugiau reikšmių: „bendras, vienodas, vientisas, vienalytis, vienas, vienintelis“. Lietuvių kalboje žodis vieningas …

Ar vartotini žodžiai valdininkas ir raportas Su kuo šiandien asocijuojasi žodis „valdininkas“? Ką jis reiškia? „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ aiškina, kad valdininku vadinamas valstybės tarnautojas, tarnautoju – tas, kas tarnauja. Pastaruoju metu pasigirdo nuomonių, kad valstybės tarnautojų negalima vadinti valdininkais, …

Kas vartotina – bedarbystė ar nedarbas? Vis dar diskutuojama, kuris gi žodis – bedarbystė ar nedarbas, yra vartotinas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000) žodžio bedarbystė nerasime, tačiau 2003 m. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ jau įrašyti abu žodžiai: nedarbas …

Dar kartą apie laiką ir datą Tenka girdėti, kad buhalteriai sutartis ar kokius kitus dokumentus registruoja atbuline data. Taigi, norėčiau dar kartą priminti, kad tai daryti atbuline data ne tik kad negalima, o tiesiog neįmanoma. Šiuo atveju, žodis atbulinė visiškai …

Pakalbėkime apie laiką Laikas ne tik valandos ir minutės, tai dienos ir savaitės, tai tam tikras metas. Kai kalbame apie laiką, nesusimąstome, ar visada taisyklingai pavartojame reikiamus žodžius. Taigi apie keletą jų. Dažnai tenka išgirsti apie priimtus savalaikius sprendimus. Pvz., …

Ir vėl apie marketingą… Vis dar nerimsta diskusijos dėl termino marketingas vartojimo. Neseniai į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją kreipėsi Lietuvos marketingo asociacija (LiMA), prašydama įteisinti šį terminą lietuvių kalboje ir nelaikyti jo nevartotina svetimybe. Jos atstovų nuomone, neįsigilinimas į marketingo …

Ar buhalteriams priimtini nauji apskaitos terminai? Buhalterius ir finansininkus galima tik užjausti – jų pečius yra užgulusi ne tik jau vos ne nuolatine tapusi mokesčių ar apskaitos įstatymų, teisės aktų kaita, bet ir neatsiliekantys apskaitos terminų naujadarai, prie kurių, deja, …

Pakalbėkime apie kanceliarijos reikmenis ir prietaisus Niekaip nepavyksta išgyvendinti žodžio papkė. Nors tai yra slaviškos kilmės svetimybė, tačiau labai jau gaji. Taigi kalbininkai dar kartą primena, jog viršelis raštams, dokumentams sudėti turi būti vadinamas aplanku arba aplankalu. Peršviečiamos plėvelės aplankas, …

Apie lietuviškos valiutos santrumpas Pildantieji mokesčių kvitus susipainioja, kaip taisyklingai trumpinti žodžius litas ir centas. Neretai pateiktuose blankų pildymo pavyzdžiuose nacionalinės valiutos pavadinimai trumpinami skirtingai. Taigi daugelis sutrinka, nebežino, kuris variantas teisingas, o kuris – ne. Parašęs sumą dažnas sustoja …

Ar skiriasi… Uždirba virš ir uždirba daugiau kaip? Pagal „Kalbos patarimus“ kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti vartotina ne prielinksninė konstrukcija virš ko, o daugiau kaip (negu, nei) su galininku. Pvz.: Jis ten uždirba virš tūkstančio (daugiau kaip (negu, …

Kaip rašome datą Įvairiuose dokumentuose datą dažnai rašome trumpuoju būdu, t. y. metus, mėnesį ir dieną nurodome skaitmenų grupėmis. Anksčiau tarp šių skaitmenų grupių būdavo rašomas taškas (pvz., 1976.11.05), vėliau raštvedybos taisyklių rengėjai nusprendė, kad turi būti paliekamas tarpas (pvz., …

Kaip mes dėkojame ar prašome Prabėgo vienos gražiausių švenčių – Kalėdos ir Naujieji metai. Vieni kitus sveikinome, vieni kitiems dėkojome už gražius sveikinimus, šiltus žodžius. Neseniai rašėme apie tai, kaip rašyti sveikinimus, šiandien norime priminti net ir labai gerai etiketo …

Atėjo sveikinimų metas Šiais lai­kais, kai vos ne kiek­vie­nuo­se na­muo­se (jau ne­kal­bant apie įstai­gas) yra kom­piu­te­ris, tik­riau­siai ma­žai kas svei­ki­ni­mus ra­šo ran­ka. Dau­ge­lis, ne­abe­jo­ju, nau­do­ja­si be­ri­bė­mis kom­piu­te­rių ga­li­my­bė­mis. Ta­čiau rei­kia pri­si­min­ti, kad ran­ka ra­šy­ti svei­ki­ni­mai yra kur kas šil­tes­ni, ro­do …

Apie susirinkimų kalbą Šį kar­tą pa­kal­bė­ki­me apie su­si­rin­ki­mų, pa­si­ta­ri­mų, po­sė­džių, su­si­ti­ki­mų kal­bą. Klys­ta tie, ku­rie ma­no, kad šį kar­tą svar­bu tik tai, kas sa­ko­ma, ir ne­krei­pia dė­me­sio, kaip sa­ko­ma. Pri­pa­žin­ki­me, kad sun­ku su­pras­ti ne­riš­lia kal­ba skai­to­mą pra­ne­ši­mą, kar­tais dar la­biau …

Kas ir į ką gali atsiremti? Šiuo sunkmečiu visiems nelengva. Mažėja įplaukos į biudžetą, didėja mokesčiai, vadinasi, ir kainos, vėluoja atlyginimai, užsidaro įmonės, daugėja bedarbių… Kad ir apie ką kalbėtume – apie darbą, apie planus ar atostogas, atsakymas vienas: viskas …

Ka­da – ap­skai­ty­ti, o ka­da – ap­skai­čiuo­ti? Nors bu­hal­te­riams šie žo­džiai ge­rai ži­no­mi, ta­čiau ir jiems daž­nai iš­ky­la klau­si­mai, ka­da var­to­ti­nas žo­dis ap­skai­ty­ti, o ka­da – ap­skai­čiuo­ti, ar jų reikš­mės yra ta­pa­čios. Šios spe­cia­ly­bės at­sto­vai, ma­nau, pri­pa­žins, jog mėgs­ta­miau­sias ir …

Ar ski­ria­si… Re­gist­ras nuo re­jest­ro? Vie­na (pir­mo­ji) iš žo­džio re­gist­ras reikš­mių, pa­teik­tų „Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­ne“, – pa­gal vie­ną kri­te­ri­jų su­da­ry­tas są­ra­šas, ro­dyk­lė, ap­skai­tos do­ku­men­tas, tu­rin­tis tei­si­nę ga­lią. Tą pa­čią šak­nį ir reikš­mę pe­rė­mė ir iš­lai­kė dau­ge­lis Eu­ro­pos kal­bų (angl. re­gis­ter, …

Dar kar­tą apie ne­pa­gar­bą lie­tu­vių kal­bai… Daug tiek tarp­tau­ti­nių žo­džių, tiek įvai­rių sko­li­nių plūs­ta iš Va­ka­rų – ypač iš an­glų kal­bos. Jei­gu žur­na­lis­tai, po­li­ti­kai, kai ku­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, lei­di­niai ar kur­sų ir se­mi­na­rų ren­gė­jai pa­ste­bi, kad ne vie­ną jų to­le­ruo­ja …