“AAM aktualijos” apžvalga 2016-10-04

Aktualijos.lt
Reklama
butent-banner
Savaitės apžvalga Nr. 2016/37 (901)
(2016 m. rugsėjo 27 –  spalio 3 d.)
Savaitės klausimas: Ar pritariate naujajam Darbo kodeksui?

Savaitės citata

Finansų ministrė Rasa Budbergytė:

„Gerų rezultatų laukiama iš diegiamos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos, kuri padės suvaldyti pagrindines mokesčių administravimo rizikas – PVM ir kitų mokesčių vengimą, klaidingos informacijos pateikimą PVM sąskaitose faktūrose, prekių judėjimo slėpimą ir su tuo susijusių mokestinių prievolių vengimą.“

Finansai

Aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 116,5 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 116,5 mln. eurų, arba 0,3 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP. Praėjusiųjų metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 99 mln. eurų, arba 0,3 proc. nuo BVP.

Šių metų aštuonių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 7 163 mln. eurų, išlaidos – 6 859 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu  šių metų sausį-rugpjūtį sudarė 188 mln. eurų.  Daugiausia pajamų per aštuonis mėnesius gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (42,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,2 proc.) skirta socialinėms išmokoms.

2016 m. rugpjūčio mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 31 mln. eurų ir sudarė 0,08 proc. prognozuojamo šių metų BVP. 2016 m. centrinės valdžios pajamos rugpjūčio mėn. buvo 857 mln. eurų, išlaidos – 785,7 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu šių metų rugpjūtį sudarė 40,3 mln. eurų.

Rugpjūčio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (47 proc.) ir socialinės įmokos (44,5 proc.). Daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (59,5 proc.).

 Kolektyvinio investavimo subjektams – griežtesnis reglamentavimas

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktiems Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektams, kuriais siekiama sustiprinti investuotojų apsaugą peržiūrint depozitoriumo teises ir pareigas, kolektyvinio investavimo fondų valdytojų atlygio nustatymo taisykles bei sankcijas už įstatymo pažeidimus.

„Investiciniai fondai ar bendrovės, valdantys žmonių ir verslo pinigus, su jais turi elgtis atsakingai. Turi būti aiškūs jų veiklos, atlyginimų principai ir atsakomybė. Tam, kad užtikrintume šiuos dalykus ir stiprintume investuotojų apsaugą, perimame šį klausimą apibrėžiančias Europos Sąjungos teisės nuostatas“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Seimui pritarus, įstatymų projektais į Lietuvos teisę būtų perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektu nustatomos naujos taisyklės dėl KIS valdytojų atlyginimų politikos – valdymo įmonės privalės nustatyti principus, kaip sudaromi vadovų bei už riziką atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimai. Tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios dėl savo dydžio, veiklos sudėtingumo ar kitų kriterijų bus pripažintos svarbiomis, turės sudaryti atlygio komitetus.

Be to, patikslinamos ir sugriežtinamos KIS depozitoriumų prievolės saugant turtą bei jų atsakomybė turto praradimo atveju. Pavyzdžiui, nustatoma, kad depozitoriumas visais atvejais atsako už kolektyvinio investavimo subjekto turto praradimą bei atlygina žalą. Kitai įmonei jis gali perduoti tik turto saugojimo funkciją ir tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių priežasčių. Depozitoriume saugomas turtas negali būti naudojamas savoms reikmėms.

Neribotą žalą už kolegialios institucijos priimtus sprendimus privalės atlyginti Vyriausybės nariai

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai įregistravo įstatymo pataisą Vyriausybės įstatymui, kurio tikslas yra įtvirtinti neribotą žalos atlyginimo mechanizmą iš atsakingų Vyriausybės narių, kurie privalo solidariai atlyginti valstybei žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Siūloma numatyti regreso teisę solidariai išieškoti visą sumą iš už žalą atsakingų Vyriausybės narių tiek, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, neribojant jos dydžio. Nuo pareigos atlyginti žalą būtų atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė Ministrui Pirmininkui rašytinį pareiškimą.

Vyriausybės nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleistų jo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Ginčus dėl žalos atlyginimo spręstų teismas.

„Šiuo metu valstybės institucijų vadovai yra atleidžiami remiantis slaptomis pažymomis be teismo sprendimo, kurios nėra viešinamos, o vėliau tokie vadovai prisiteisia šimtatūkstantines sumas eurų iš visų mokesčių mokėtojų, nes nėra įtvirtintos asmeninės materialinės atsakomybės dėl Vyriausybės nutarimų, ministrų potvarkių ar įsakymų. Laikas atsakyti už savo priimtus sprendimus savo asmeniniu turtu“, – teigia Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Kęstutis Bartkevičius.

Mokesčiai

Buhalterių dėmesiui

Sukūrėme palengvinimą buhalteriams, kuris padės pateikti VMI i.SAF XML rinkmeną. Pats konvertavimo įrankis skelbiamas mūsų puslapyje: http://www.bss.biz/i-saf-konvertavimas/

Nerijus Jankauskas

UAB BSS IT  direktorius

Dėl LR pelno mokesčio įstatymo 12 str.  9 punkto komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimo

Atnaujinimo data: 2016-09-27

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 12 str. 9 punkto komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Finansų ministerija (2016-09-13 raštas Nr. ((14.16-01)-5K-1618198)-6K-1606439).

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2016-09-26 rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-25689.

Baltarusiškais sunkvežimiais prekiaujantis verslininkas kelerius metus nemokėjo mokesčių – valstybei liko skolingas 86 tūkst. eurų.

FNTT įtaria, kad Baltijos šalyse sunkvežimius „MAZ“ pardavinėjanti bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių. Įmonės vadovas teikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo per 86 tūkst. PVM, rodo baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos ikiteisminis tyrimas.

Paaiškėjo, kad verslininkas tyčia vengė mokėti mokesčius, nors tuo metu jo valdoma įmonė turėjo pakankamai piniginių lėšų ir nepatyrė ekonominių sunkumų, dėl kurių nebūtų galėjusi sumokėti tūkstantinės mokesčių sumos, rodo FNTT tyrimas.

Joniškyje registruotos įmonės vadovas 2014–2015 metais Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas. Už parduotas transporto priemones bendrovė privalėjo sumokėti per 86 tūkst. eurų mokesčių į valstybės biudžetą, tačiau to nepadarė. Įmonės vadovas mokestinės prievolės neįvykdė ir po raštiško mokesčių administratoriaus priminimo apie pareigą sumokėti PVM. 

Baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo nagrinės Joniškio rajono apylinkės teismas. Asmuo, pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir laiku nesumokėjęs jam apskaičiuotų daugiau kaip 19 tūkst. eurų mokesčių, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. Tokią bausmę numato Baudžiamasis kodeksas.

Pensininkė įtariama neteisėtu praturtėjimu: 7 žemės sklypus Trakuose ir Molėtuose galėjo įsigyti iš už sukčiavimą teisto sūnaus pinigų

Septynis žemės sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse per aštuonerius metus įsigijusi pensininkė iš Vilniaus įtariama neteisėtu praturtėjimu. Dalies turto teisėtomis pajamomis ji pagrįsti negali, įtariama, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš už sukčiavimą nuteisto sūnaus, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyboje baigtas ikiteisminis tyrimas.

Nustatyta, kad pensininkė 2003–2011 m. nusipirko septynis žemės sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, kurių vertė siekia daugiau nei 170 tūkstančių eurų.

FNTT pareigūnų tyrimas atskleidė, kad dalis šiam turtui įsigyti naudotų piniginių lėšų buvo gautos iš jos sūnaus, neseniai ekstradicijos būdu parvežto iš Vietnamo į Lietuvą, taip pat jos sutuoktinio. Įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 m. sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkstančius eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 m. Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo. Įtariamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Pensininkės valdomam 176 tūkstančių eurų vertės turtui, kurio ji negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, prokuroras savo nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Generalinė prokuratūra. 

 Socialinis draudimas

Aštuonių mėnesių VSDFV biudžeto deficitas priartėjo prie 100 mln. Eur

Išankstiniais duomenimis, sausio–rugpjūčio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas siekė 104,1 mln. Eur. Per mėnesį jis ūgtelėjo 2,5 mln., tačiau, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo net 76,4 mln. eurų. 2015 m. aštuonių mėnesių biudžeto balanso rodiklis žemiau nulio buvo smuktelėjęs iki 180,5 mln. Eur.

Nusišypsokite

Geriausias kyšis – valdžia. Dar  niekas neatsisakė – visi ima ją į savo rankas.

Varduvininkai

Auksuolė
Edvinas
Eivas
Eivydė
Eivys
Mąstautas
Pranciškus
Savaitės vardadieniai

Valiuta

Kiekis

Kursas

GBP

1

0,87318
RUB

1

70.001
USD

1

1.1236
Savaitės apžvalgą parengė – Romas Dikčius.

Naujausiame numeryje skaitykite:

 Kokios vieneto patirtos išlaidos, susijusios su komandiruote į užsienį, gali būti atskaitomos iš pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną?Komandiruote yra laikoma vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu ar sprendimu įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo …

Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2017 metams!

Reklama:

Leidėjas – © UAB “Apskaitos ir audito žinios” K. Kalinausko g. 11-10, Vilnius
Dėl savaitraščio prenumeratos teirautis tel.: (8 ~ 5) 261 73 63, 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Dėl reklamos teirautis tel.: (8 ~ 5) 210 71 93 el. paštas reklama@aktualijos.lt
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui!
SIŪLYTI