“AAM aktualijos” apžvalga 2017-12-28

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.

Dėmesio! 2018 m. “AAM aktualijų” prenumerata su nuolaida! Iki Akcijos pabaigos liko kelios dienos – paskubėkite!

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

2017 12 19 – 12 28

Savaitės citata

Premjeras Saulius Skvernelis:

„Esame numatę kitais metais daryti esminę mokesčių reformą, kaip ir pensijų reformą – kito kelio mes neturime. Apie mokesčių didinimą ir lėšų surinkimą perskirstymui mes nekalbame, nes to daryti jau nebegalima.“

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,5 proc. (109 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,4 proc. (439 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius vienuolika metų mėnesius įvykdytas 99,8 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 867,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 854 mln. eurų – 13,6 mln. eurų mažiau nei planuota ir 323,4 mln. eurų (5,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-lapkritį.

Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,7 proc., gauta 5 425,8 mln. eurų. Tai yra 16 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 385,3 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius vienuolika mėnesių.

Pajamų iš PVM gauta 3 159 mln. eurų, t. y., 281 mln. eurų (9,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 24,7 mln. eurų (0,8 proc.) daugiau nei prognozuota.

Už visas akcizines prekes per pastaruosius vienuolika mėnesių gauta 1 216,7 mln. eurų, t.y. 18,2 mln. eurų (1,5 proc.) mažiau nei prognozuota ir 111,4 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.

Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 505 mln. eurų – 47 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei prognozuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-lapkritį buvo 1 422,3 mln. eurų – 71,6 mln. eurų (5,3 proc.) didesnės nei prognozuota.

Eurostatas: Lietuvos eksporto augimas – sparčiausias ES

Per metus Lietuvos eksportas padidėjo 17 proc. iki 21,6 mlrd. eurų – tai sparčiausias eksporto augimas visoje bendrijoje, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Eksporto augimu Lietuvą beveik buvo prisivijusi Suomija – 16 proc. Lietuvos importas per dešimt mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, augo 16 proc. iki 23,6 mlrd. eurų. Latvijos eksportas šiemet ūgtelėjo 11 proc. iki 10 mlrd. eurų, Estijos – 8 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, importas augo atitinkamai 17 proc. iki 12,3 mlrd. eurų ir 10 proc. iki 12,3 mlrd. eurų. Tarp Baltijos šalių didžiausias prekybos deficitas šiemet per dešimt mėnesių buvo Latvijoje – 2,3 mlrd. eurų. Lietuvoje jis buvo 2,1 mlrd. eurų, o Estijoje – 1,6 mlrd. eurų.

Padidintas šalpos pensijos bazinis dydis

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti šalpos pensijų bazinį dydį. Šalpos pensijos bazinis dydis padidės nuo 112 iki 130 eurų.  Naujas bazinis šalpos pensijos dydis įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

Padidėjus šalpos pensijų bazei, šalpos išmokos (priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos) padidėtų nuo 9 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 40,5 euro (šalpos neįgalumo pensija netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų). Šalpos senatvės pensija padidėtų nuo 100,8 euro iki 117 eurų. Šioms išmokoms 2018 m.  valstybės biudžete papildomai numatyta 17 760 tūkst. eurų. Iš viso šalpos išmokoms bus išmokama per 100 mln. eurų per metus.

Lietuvos banko prognozės: ekonomikos augimą lydės darbo rinkos iššūkiai

Lietuvos bankas nekeičia ūkio raidos prognozių: numatoma, kad šiais metais šalies ekonomika augs 3,6, kitąmet – 2,8 proc. O šių metų infliacijos prognozė padidinama iki 3,7, kitų metų – iki 2,6 proc. Lietuvos bankas toliau gerina nedarbo lygio prognozes: šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,1, o kitais – iki 6,8 proc.

„Šalies ekonomikos pagrindine varomąja jėga vėl tampa eksportas, šie metai bus vieni geriausių Lietuvos eksportuotojams. Kitąmet pasaulio prekybos plėtra turėtų būti mažesnio intensyvumo, atitinkamai šiek tiek mažiau augtų ir eksportas. Atlyginimams kylant labiau nei šalies BVP, o įmonėms toliau jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą. Įmonių apklausa rodo, kad iš dalies tokius iššūkius padeda atsverti investicijos į gamybą ir plėtrą“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui. 2017 m. išsiskiria ir tuo, kad, daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos. Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė – mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie  Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. didėja sąrašas dokumentų, kurie bus teikiami tik elektroniniu būdu.

Kaip teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, teikti įvairius prašymus, deklaracijas per Mano VMI, Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) yra modernesnis, greitesnis ir mažiau sąnaudų reikalaujantis būdas. Dėl šios priežasties siekiama, kad keliais etapais būtų pereita prie visų dokumentų teikimo el. būdu. 

VMI atkreipia dėmesį, kad šias išvardytas formas mokesčių mokėtojai ir toliau galės teikti popierines: prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (FR0512), paveldimo turto mokesčio deklaracijas, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse (FR0585), prašymus perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti jo permoką (FR0464), metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas (FR0001), prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą arba turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), metines pajamų deklaracijas (GPM308), taip pat prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus.

Dokumentų sąrašas nėra galutinis ir mokesčių administratorius jį gali tęsti. Mokesčių mokėtojai apie pakeitimus bus informuojami.

Vyriausybė nustatė, kaip didės rezidentų atlyginimai

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas stabilus ir tvarus rezidentų algų didėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. 

Nustatyta, kad, skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui, turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.

SAM  primena, kad nuo kitų metų sausio bus didinamos gydytojų rezidentų algos. Tam  Valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Tad jau nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 390,5 didės iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 497 iki 530 eurų. 

Ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kad per metus SAM sutaupytos lėšos būtų skirtos gydytojų rezidentų algoms. Tam skirta beveik 100 tūkst. eurų, iš kurių vyresniesiems rezidentams bus išmokėtos vienkartinės premijos, sieksiančios apie 80 eurų. Toks sprendimas – SAM sutaupytas lėšas skirti jaunųjų gydytojų algoms – priimtas pirmą kartą per visus SAM veiklos metus, nors tokios galimybės buvo visada. Ankstesniais metais sutaupytos lėšos būdavo skiriamos, pavyzdžiui, kreditoriams įsiskolinimams dengti. 

Nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms mokėjo atlyginimus vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba (FNTT) kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kelias dešimtis dėvėtų drabužių parduotuvių valdančios bendrovės direktorius įtariamas nuslėpęs daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms dalį atlyginimo mokėjęs vokeliuose. Apskaičiuota, kad parduotuvių tinklą valdanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 260 tūkst. eurų mokesčių. Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui pareikšti ir juridiniam asmeniui – Klaipėdos rajone registruotai bendrovei.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 25 parduotuves (tarp jų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose) valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais ar kitais apskaitos dokumentais. Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.

Apskaičiuota, kad bendrovė per dvejus metus nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, gautų už parduotus dėvėtus drabužius. Įtariama, kad, į bendrovės buhalteriją neįtraukus tūkstantinių pajamų, bendrovės direktorius teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą, į valstybės biudžetą nesumokėta gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno mokesčių bei socialinio draudimo įmokų bendra suma siekia beveik 260 tūkst. eurų.

Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Panaikinta UADBB „RDD“ draudimo brokerių įmonės licencija

Lietuvos bankas panaikino uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ veiklos licenciją – taip įmonė nubausta už tai, kad teikė klaidingus duomenis, netinkamai saugojo draudėjų (gyventojų ir įmonių) sumokėtas draudimo įmokas ir jas naudojo ne pagal paskirtį.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Ema
Inga
Ingeborga
Irvita
Ivita
Kamilė
Kantvilas
Vaidilutė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: