“AAM aktualijos” apžvalga 2018-06-19

  2019 m. „AAM aktualijų“ prenumeratos  akcija
(akcija vyksta iki 2018-07-03)

*laikraščio kaina – 80 Eur

*komplekto (laikraštis+elektroninė versija) prenumeratos kaina – 95 Eur

*laikraščio elektroninės versijos kaina – 58 Eur

Išankstinę sąskaitą rasite čia

2019 m. metinių „AAM aktualijų“ prenumeratorių laukia malonios staigmenos.

Kas šimtasis laikraščio prenumeratorius gaus nemokamą elektroninės versijos prenumeratą, o  komplekto ir elektroninės versijos prenumeratorius – „AAM aktualijų“ redakcijos prizą.

500-ojo prenumeratoriaus lauks išskirtinis prizas – savaitgalis Nidoje dviems.

Norite sutaupyti 40 proc. įmonės lėšų?

Prenumeruokite dabar!

*Kainos nurodytos su PVM

Domina darbo teisės aktualijos ir jų taikymas praktikoje? Skaitykite „Buhalterio knygą 2018. Darbo teisės aktualijos“.  Niekur kitur nerasite tokios kainos! Daugiau >>>

Savaitės citata

Premjeras Saulius Skvernelis:

„Jeigu Seimą tenkina dabartinė padėtis, geriau nedaryti jokių reformų, nei bandyti „tobulinti“ reformas, nukrypstant nuo siūlomų pakeitimų esmės. Jeigu bandoma „patobulinti“, visą sistemą išdarkant, tai geriau nieko nedaryti, tiesiog reikia priimti sprendimą, kad ne, nieko nedarome, ta situacija tenkina Seimą <…> ir sau ramiai leisti vasaros atostogas.“

Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą, kuriame teigė, kad apima prieštaringas jausmas šiandien galvojant apie Lietuvą: „Matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur. Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis, prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė. Atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja. Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus.“

Prezidentė negailėjo kritikos Seimui, kad Lietuvos žmonės su savo rūpesčiais ir lūkesčiais palikti nuošalėje, o laikas Seime naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. Parlamentas  kėsinasi į žmonių laisvę ir demokratiją viską drausti ir bausti.

 Šalies ekonomika auga, tačiau šis pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.  Pasak Prezidentės, dėmesio nesulaukia ir padėtis žemės ūkyje, į kurį sudėta  apie 10 mlrd.  eurų paramos.

Mokesčiai

Seime vyko diskusija dėl Mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo

Seimo nariai antradienio rytiniame posėdyje išklausė pranešimus dėl mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo. Diskusijoje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įvardijo svarbiausias mokesčių reformos problemas. Pasak premjero, turi būti aiškesnis darbuotojų indėlis į socialinio draudimo sistemą, konkurencingesnis darbo jėgos apmokestinimas, mokesčių aplinka turi būti prognozuojama ir stabili, mokesčių struktūra turi nestabdyti ekonomikos augimo.

Vyriausybės vadovas įvardijo siūlomas priemones: „Efektyvaus gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, išplečiant neapmokestinamą pajamų dydį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), ir nuosekliai, kas metus didinat neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Antra. Įvedamos „Sodros“ lubos: siūloma tai padaryti per trejus metus – nuo 120 VDU iki 60 VDU. Trečia. Aiškus, iš anksto trejiems metams fiksuotų mokesčių planas, siekiant konkurencingiausio darbo jėgos apmokestinimo Baltijos šalyse. Ketvirta. Socialinio draudimo tarifo mažinimas siūlomas dviem procentiniais punktais. Penkta. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių, įmokų apjungimas, vadinamasis konsolidavimas. Šešta. Bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, darant konsolidacijos pratimą. Septinta. Ekonomikos augimo nestabdantys ir socialiai teisingesni mokesčių šaltiniai: nekilnojamojo turto mokestis antrajam gyvenamajam būstui, gyventojų pajamų mokesčio progresinis tarifas, siejant jį su „Sodros“ lubų dydžiu, tabako akcizo laipsniškas didinimas.“

Įgyvendinus reformą, pasak Ministro Pirmininko, gaunantiems VDU asmenims mokesčių našta per trejus metus sumažėtų 5,1 procentinio punkto, gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažėtų 3,4 procentinio punkto: „Jau 2019 metais gaunantiems VDU asmenims atlyginimas „į rankas“ augs 46 eurais. O gaunantiems 1,7 VDU – atlyginimas „į rankas“ paaugtų 55 eurais per mėnesį. Pokyčius turi pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Manome, kad mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo jėgos mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, esminis pensijų reformos siūlymas yra rizikos diversifikavimas į tris dalis: „Mano galva, svarbiausia pensijų reformos siūlymo esmė yra pensijų mokėjimų rizikos išskaidymas. Šiuo metu mes turime pensijas, susietas tik su vienu rodikliu – tai yra Darbo užmokesčio fondu. Kiek dirbančiųjų dirba, kiek dirbančių sumoka mokesčių, tiek mes galime išmokėti pensininkams. Turint galvoje prieš akis demografinius iššūkius ir tas prognozes, kurios yra numatomos dėl dirbančiųjų mažėjimo, iš tiesų kilo labai rimta rizika pensijų mažėjimui arba santykiui tarp pensijų ir darbo užmokesčio mažėjimui. Todėl yra svarbu diversifikuoti arba išskaidyti riziką.“

Finansų ministro Viliaus Šapokos įsitikinimu, reformai atrinkti geriausi siūlyti pakeitimai: „Finansų ministerijos tiek mokesčių ekspertai, tiek ekonomistai, investicijų analitikai – visa komanda išanalizavo tikrai detaliai visus siūlymus, sąsajas su kitomis reformomis ir aš tikrai giliai tikiu, kad parengė patį geriausią variantą, kuris taip reikalingas Lietuvai šiandien. Visai Lietuvai, o ne kuriai nors vienai interesų grupei.“

Diskusijoje dalyvavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius Seimui pristatė gegužės 23 dieną Lietuvai pateiktas Komisijos rekomendacijas.

Nauja skaičiuoklė – pagalba tūkstančiams smulkiųjų verslininkų

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kartu su „Sodra“ pristato naujovę – individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę. Skaičiuoklė gyventojams padės lengvai apskaičiuoti pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir  valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų sumas už 2018 m. vykdytą individualią veiklą.

„Gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, apskaičiuojant mokėtinus mokesčius sudaryta galimybė skaičiuoklėje nurodyti ne tik pajamų sumą, bet ir įvairias reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklauso mokėtinų mokesčių dydis, pvz., veiklos vykdymo trukmę, ankstesnių metų nuostolius, draustumą ir kt.“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Gedminienė, pažymėdama, kad  gyventojų patogumui skaičiuoklėje pateikti ir paaiškinimai, kad būtų daug paprasčiau įvesti reikiamus duomenis.

VMI primena, kad  nuo 2018 m. pasikeitus pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarkai, gautos individualios veiklos pagal pažymą pajamos, neviršijančios 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai apmokestinamos 5 proc. tarifu, o kai pajamos viršys minėtą sumą per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai apmokestinamosios pajamos sieks 35 tūkst. eurų per metus). PVM mokėtojų iš žemės ūkio veiklos  2018 m.  uždirbtos  pajamos, neviršijančios 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai (pritaikius pajamų mokesčio kreditą) apmokestinamos 5 proc. tarifu, o kai metinės apmokestinamosios pajamos viršys 20 tūkst. eurų per 2018 m., taikomas pajamų mokesčio tarifas didės, kol pasieks nekintantį 10 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai apmokestinamosios pajamos sieks 35 tūkst. eurų per metus).

„Savarankiškai dirbantiems gyventojams labai svarbu žinoti, kiek įmokų reikia mokėti ir kad būtų paprasta atlikti savo pareigą. Pateisindami šiuos lūkesčius, mes vis glaudžiau bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija.

„Sodros” teritoriniuose skyriuose  (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) gyventojai jau gali gauti ir VMI specialistų konsultacijas, be to, čia jie galėjo ir deklaruoti pajamas – klientai šią galimybę įvertino puikiai. „Sodros” konsultantai taip pat dirba VMI skyriuose.

Tikime, kad dar viena paslauga – bendra įmokų skaičiuoklė – bus ne mažiau aktuali“,  – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Vyriausybė planuoja stambių investicijų pritraukimą

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama pritraukti stambias, didelę pridėtinę vertę kuriančias gamybos investicijas.
Numatoma spartinti leidimų statybai išdavimą, nes dabar įvairūs derinimai užtrunka iki 23 mėnesių.  Ketinama atsisakyti daugelio formalių procedūrų, eliminuoti perteklinius reikalavimus, sumažinti projekto derintojų skaičių, pasitelkti didesnes kompetencijas turinčių specialistų.
Stambiu vadinamas projektas, kurios investicijų vertė – ne mažesnė nei 30 mln.  eurų, sukuriama ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų ir jos išlaikomos ne trumpiau nei 5 metus.
Ūkio ministerijai pavesta parengti Investicijų įstatymo pataisų projektą, kuriame būtų apibrėžtos nuostatos, susijusios su stambaus didelės pridėtinės vertės projekto reglamentavimu. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, numatoma įtvirtinti nuostatas susijusias su teritorijų planavimu, statyba, ūkinės veiklos vykdymu.

Vietos savivalda bus skatinama rengti savivaldybių lygmens bendrųjų planų pakeitimus, kurių pagrindu būtų suteikiama teisė įgyvendinti plačios apimties projektus tam tikrose nustatytose savivaldybės teritorijose. Siūloma numatyti iki 5 proc. tokioje savivaldybėje įgyvendinto stambaus projekto vertės tikslinę dotaciją iš Valstybės biudžeto.

Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi  įtvirtinti nuostatas dėl nukrypimo nuo numatytų maksimalių finansavimo dydžių, leidžiant skirti 12 MMA (vietoj 6 MMA) kvalifikacijai įgyti ir leidžiant skirti 6 MMA (vietoj 3 MMA) kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, numatoma parengti tvarką, pagal kurią stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikis būtų įvertintas planuojant valstybės finansuojamas profesinio mokymo ir studijų vietas.

Vidaus reikalų ministerija privalo įtvirtinti nuostatas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje procedūrų terminų trumpinimo – visų procedūrų atlikimas truktų ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo dokumentų pateikimo bendrąja tvarka.

Žemės ūkio ministerija turi įtvirtinti nuostatas dėl žemės įgijimo ne aukciono tvarka, dėl sklypų formavimo ir kadastrinių matavimų procedūrų atlikimo vienu metu kriterijų ir tvarkos, dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindų, sąlygų ir tvarkos numatymo.

Šešėlinė prekyba juvelyrikos parduotuvių tinkle – 1,5 mln. eurų neapskaitytų pajamų ir atlyginimai pardavėjams vokeliuose

Įtariama, kad Klaipėdoje registruota bendrovė, turinti daugiau kaip 30 juvelyrikos parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, teikė neteisingus duomenis apie pajamas mokesčių administratoriui, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir atlyginimus pardavėjoms mokėjo vokeliuose. Šimtatūkstantinę neapskaitytų lėšų dalį galėjo pasisavinti bendrovės vadovas.

Tai rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirminiais skaičiavimais, per kiek daugiau nei dvejus metus juvelyrinius dirbinius parduodanti bendrovė galėjo neapskaityti daugiau kaip 1,5 mln. eurų pajamų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad Klaipėdoje registruota bendrovė, pardavusi juvelyrinius dirbinius, ne visus juos įtraukdavo į  buhalterinę apskaitę. Turimais duomenimis, pirkėjams juvelyriniai papuošalai buvo pasiūlomi pigiau – su nuolaida,  jei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įtariama, kad gautos lėšos nebuvo įtraukiamos į bendrovės oficialią apskaitą. FNTT duomenimis, daugiau nei 30 prekybos vietų turinti bendrovė per mėnesį galėjo gauti apie 30 tūkst. eurų šešėlinių pinigų. Ypač pelningi laikotarpiai, per kuriuos neapskaitytų lėšų suma pasiekdavo 100 tūkst. eurų, būdavo prieš šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir šv. Valentino dieną.

Surinkti duomenys leidžia manyti, kad dalis neapskaitytų pajamų galėjo būti skiriama bendrovės darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti, o kitą pinigų sumą, įtariama, pasisavino bendrovės vadovas. Skaičiuojama, kad beveik visos 90 juvelyrinių dirbinių pardavėjų papildomai per mėnesį dar gaudavo 100–300 eurų neoficialias priemokas.

Varduvininkai

Deodatas
Dovilas
Julijona
Ramunė
Svaigeda
Svaigedas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: