„AAM aktualijos” apžvalga 2020-11-24

Savaitės apžvalga Nr. 2020/43(1099)

( 2020 m. lapkričio 17-23 d.)

Savaitės klausimas:

Ar esate patenkinti rinkimų rezultatais?

Savaitės citata

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė:

„Sunku įsivaizduoti, kaip galima padidinti biudžetą, nedidinant mokesčių.“

Teiks paramą verslui

Per antrąją karantino bangą „Sodra“ teiks mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino. Įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims nebus taikomos sankcijos, o susidariusius įsipareigojimus galima atidėti supaprastintomis sąlygomis iki 5 metų laikotarpiui.

„Sodra“ mokestines pagalbos priemones verslui teikia karantino laikotarpiui ir du mėnesius jam pasibaigus. Per antrąją karantino bangą pagalbos sąlygos verslui iš esmės nesikeitė. Tačiau draudėjai, kurie norėtų pasinaudoti mokestine pagalba, turėtų pateikti „Sodrai“ prašymą netaikyti sankcijų, o įmokas sumokėti arba pateikti prašymą dėl atidėjimo galės pasibaigus karantinui.

Pagalba teikiama tam verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu yra apribota, pavyzdžiui, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, viešbučiams ir kt. Įmonės ar savarankiškai dirbančių gyventojų ekonominės veiklos taip pat turi būti įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas J. Miskis.

Kaip ir per pirmąją karantino bangą, pagalba verslui bus teikiama supaprastintai – įmokos atidedamos be palūkanų ir nereikalaujama pagrįsti mokumo. Vis dėlto, sankcijos nebus taikomos tik tiems draudėjams, kurių veikla Vyriausybės nutarimu yra apribota ir kurie „Sodrai“ pateiks prašymus. Vasarą, sankcijos automatiškai nebuvo taikomos įmonėms, kurios buvo pateikusios prašymą VMI ir įtrauktos į COVID-19 poveikį patyrusių įmonių sąrašą.

Prašyme netaikyti sankcijų įmonės ar savarankiškai dirbantys gyventojai turės patvirtinti, kad jų veikla yra apribota ir kad jos veikia teritorijoje, kurioje paskelbtas karantinas (jeigu karantinas būtų taikomas ne visoje šalyje).

Prašymą atidėti įmokas įmonės ir savarankiškai dirbantys gyventojai galės pateikti per du mėnesius pasibaigus karantinui. Įmokos gali būti atidėtos metus, o vėliau jas lygiomis dalimis reikėtų sumokėti ne ilgiau kaip per ketverius metus. Prašymus galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą draudėjui. Kad būtų patogiau, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę Prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti ir elektroniniu paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

„Užtikriname pagalbą verslui, kurių veikla apribota dėl karantino. Pirma karantino banga parodė, kad sklandžiai atidėjome įmokas tūkstančiams COVID-19 poveikį patyrusių įmonių ir nevykdomų verslo įsipareigojimų suma išaugo nedaug. Tai reiškia, kad sutarėme dėl beveik visų skolų, susidariusių „Sodrai“ per karantiną, atidėjimo“, – teigia J. Miskis.

„Sodra“ per karantiną supaprastinta tvarka yra atidėjusi apie 130 mln. eurų įmokų, maždaug 13 tūkst. įmonių ir savarankiškai dirbančių gyventojų.

Ką daryti, jei gaunant subsidiją darbo užmokesčiui, vėl tenka paskelbti prastovas?

Šalyje vėl įvedus visuotinį karantiną, nemažai bendrovių skelbia prastovas. Pusė išleistų į jas darbuotojų dirba apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse.

Ši informacija aktuali darbdaviams, kurie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu paskelbia darbuotojams prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.  Darbdaviui pateikus prašymą, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas už darbuotojus, kuriems paskelbtos prastovos, sustabdomas ir pateikus dokumentus, reikalingus prastovų subsidijai, nuo prastovos paskelbimo dienos mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu.

Kai darbdavys atšaukia paskelbtą pastovą ar sueina jos paskelbimo terminas, subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas ir toliau mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atkreipiame dėmesį, kad terminas, kai subsidijos sustabdymo laikotarpiu darbdaviui mokama prastovų subsidija, yra įskaičiuojamas į bendrą visos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį.

Šiuo metu per 30 tūkst. darbuotojų prastovas yra paskelbusios 3,85 tūkst. įmonių – 2,5 tūkst. daugiau nei antrojo karantino pradžioje. 1,08 tūkst. iš jų yra apgyvendinimo ir maitinimo, 630 – didmeninės ir mažmeninės prakybos, 280 – meno, pramogų ir poilsio, 220 – apdirbamosios gamybos įmonės.

Vilniaus oro uoste sulaikyta 40 lagaminų cigarečių kontrabandos

Lapkričio 16 d.  pavakarę Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vilniaus oro uosto pareigūnai bendromis jėgomis sulaikė 40 lagaminų cigarečių  kontrabandos, o  vienuolikai asmenų, kurie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą atvykę lėktuvu iš Baltarusijos, pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nedeklaravimą muitinei.

Kaip teigia pareigūnai,  pirmadienio pavakarę į Vilniaus oro uostą atskrido lėktuvas iš Minsko. Oro uosto pareigūnai, stebėdami Vilniaus oro uosto teritoriją, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės kontrolės vietą, tuo sukeldami įtarimą. Oro uosto pareigūnai apie įtarimus informavo VSAT, šios tarnybos pareigūnai, patikrinę bagažą, keturiasdešimtyje lagaminų aptiko cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir aptiktus daiktus VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams.

Atlikę muitinės kontrolę, Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnai sulaikė 40 lagaminų su cigaretėmis, o 7 Latvijos piliečiams bei 4 asmenims be pilietybės, prisipažinusiems, kad dalis lagaminų iš rasto bagažo priklauso jiems, pritaikė administracinės atsakomybės priemones 9 surašyti protokolai, sulaikytos cigaretės).

Šešėlyje statybų darbus atlikinėjęs ir mokesčius slėpęs klaipėdietis aiškinsis teisme

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigus ikiteisminį tyrimą, į teismą siunčiamas nelegaliai statybos darbus vykdęs klaipėdietis. Per kiek daugiau nei pusantrų metų šešėlyje vyras gavo beveik 300 tūkst. eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo per 53 tūkst. eurų mokesčių.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad statybos darbais kaltinamasis užsiėmė nelegaliai, nebuvo įregistravęs jokios veiklos, taip pat, atsiradus prievolei, nesiregistravo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Įtariama, kad per pareigūnų tirtą pusantrų metų laikotarpį kaltinamasis už atliktus statybos darbus gavo daugiau kaip 274 tūkst. eurų, tačiau, galimai siekdamas išvengti mokesčių, jų nedeklaravo ir taip išvengė beveik 41 tūkst. eurų PVM sumokėjimo. Nesumokėti taip pat liko ir socialinio bei privalomojo sveikatos draudimų mokesčiai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Šešėlinis versliukas sekėsi neblogai, prireikdavo ir papildomos darbo jėgos. Kaltinamasis samdė 3 pagalbininkus, tačiau, galimai siekiant išvengti papildomų mokesčių, darbo santykiai oficialiai nebuvo įforminti, o darbo užmokestis mokėtas be jokių apskaitos dokumentų. Tyrėjai nustatė, kad pagalbininkams buvo išmokėta beveik 13 tūkst. eurų, taip pat suskaičiuota, kad dėl nelegalių darbo santykių valstybei nesumokėta per 4,7 tūkst. mokesčių ir įmokų.

Mokesčių mokėti nepanoręs asmuo kaltinamas neteisėtai ir stambiu mastu vertęsis ūkine komercine statybų veikla bei teikęs neteisingus duomenis apie pajamas. Civiliniams ieškiniams užtikrinti pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui, kurio vertė – 129 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Surašius kaltinamąjį aktą byla perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Apgaule gautos ES paramos pasekmės – teisiamųjų suolas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du asmenys kaltinami apgaule gavę tikslinę Europos Sąjungos (ES) paramą, klastoję dokumentus ir apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą. Gautos ES paramos suma siekė beveik 400 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio valdytojas, turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, galimai apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimui, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų. FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų galėjo būti suklastoti.

Darbams prasidėjus, atsakingasis vadovas teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau realybė pasirodė kitokia – įtariama, kad dalis darbų išvis nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą.

Kitas kaltinamasis, kurio vadovaujama įmonė vykdė ūkio modernizavimo darbus, taip pat sulaukė FNTT pareigūnų dėmesio. Įtariama, kad asmuo darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir prisidėjo prie ūkio vadovo galimos nusikalstamos veikos.

Abiem asmenims pareikšti kaltinimai, laikinai apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už 442 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Griežčiausia gresianti bausmė už dokumentų klastojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už apgaule gautą tikslinę paramą, kai dėl to valstybės ar ES institucija patyrė didelės vertės turtinę žalą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Ketveri metai nelaisvės gali būti skirti ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Largas
Legailas
Mantvinas
Mantvinė
Žybartas
Žybartė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: