„AAM aktualijos” apžvalga 2020-12-08


Aktualijos.lt

2021 m. „AAM aktualijų“ prenumerata

Prenumeratos kaina metams:

Laikraščio 86 Eur

Komplekto (laikraštis+elektroninė versija) 96 EUR

Elektroninės versijos 66 Eur

Išankstinę sąskaitą rasite čia

IMG_20201123_121329_751 (002)
Ruduo. Aušros Petreikienės nuotr.

2021 m. metiniai „AAM aktualijų“ prenumeratoriai gaus dovanų.
Kas šimtasis laikraščio prenumeratorius gaus nemokamą elektroninės versijos prenumeratą, o komplekto ir elektroninės versijos prenumeratorius – “AAM aktualijų” redakcijos prizą.
500-ojo prenumeratoriaus lauks išskirtinis prizas – savaitgalis Nidoje dviems.




paguoda

Savaitės apžvalga Nr. 2020/45(1101)

( 2020 m. gruodžio 1 – 7 d.)

Savaitės klausimas:

Ar reikia mažinti mokesčius?

 

Citata

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda: „Lietuvai būtina teisingesnė, stabilesnė ir gyventojų pajamų augimą skatinanti mokesčių sistema.“

Naujienos

Atnaujintoje VMI svetainėje – visą parą veikianti gyventojų konsultacija realiuoju laiku

VMI informuoja, kad nuo šiol atnaujintoje interneto svetainėje www.vmi.lt darbą pradėjo VMI virtualusis asistentas Simas, kuris pasirengęs gyventojams suteikti konsultaciją bendro pobūdžio klausimais bet kuriuo paros metu. Tai nauja gyventojų konsultavimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto principu, kuri šiuo metu jau konsultuoja 3 mokesčių temomis.Virtualus asistentas Simas yra pasirengęs pateikti bendrinę informaciją, susijusią su žemės mokesčio, individualios veiklos ir verslo liudijimų, baudų sumokėjimo temomis, o ateityje temų skaičius bus plečiamas. Gyventojai turi galimybę ne tik rinktis iš Simo pateiktų potemių ar klausimų, tačiau ir užmegzti realų pokalbį, t. y. parašyti savo klausimą, suformuotą net ir netaisyklinga šnekamąja kalba, natūraliai palaikyti pokalbį. Virtualusis asistentas mokosi iš pateikiamų klausimų – dirbtinio intelekto pagalba rinkti ir analizuoti informaciją, kol galės pateikti tinkamiausią atsakymą realiuoju laiku, o užklausos gali būti atsakomos ne tik raštu, tačiau ir internetine nuoroda, vaizdine medžiaga ar persiunčiamu failu. „Kurdami virtualų asistentą siekiame pagerinti gyventojų konsultavimo kokybę – jis turėtų padėti mokesčių mokėtojams greičiau ir lengviau gauti bendro pobūdžio informaciją aktualiomis mokesčių temomis visą parą, neribojant klausiančiųjų skaičiaus. Tikimės, jog tai sumažins laukiančiųjų konsultacijos telefonu srautą“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis. Šiais metais VMI jau suteikė daugiau nei 900 tūkst. konsultacijų telefonu, dar beveik 31 tūkst. paklausimų buvo atsakyta raštu.

 Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 mln. eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl Covid-19 įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija, kurios patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad paraiškas įmonės galės teikti po Naujųjų metų.

Subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos GPM sumos. Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, pirmosios subsidijos įmones pasieks kitų metų pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma.

Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal VMI teikiamas PVM deklaracijas. Įmonėms, kurios nėra įsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje. Minimalią subsidiją gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo-spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijų supirkimui, paskolų grąžinimui ar suteikimui ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima panaudoti. Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą ir ji negalės būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 d.  Tačiau į subsidijas galės pretenduoti įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.

Lietuvos gyventojai dažniau nei vidutinis europietis naudojasi bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, bet vis dar svarbūs ir grynieji pinigai

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią).  Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų. „Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną). Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.  Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais pinigais gauna net 20 proc. respondentų (euro zonos vidurkis – 11 proc.). Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose, per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 proc. respondentų, o euro zonoje – 37 proc.). Vis dėlto vartotojų mokėjimo įpročiai keičiasi itin pamažu. 2019 m. Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79 proc.). Vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43 proc.), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius. 2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40 proc.), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40  proc. respondentų). Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas. Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai. Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61 proc., vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90 proc. respondentų. Vis dėlto euro zonos gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55 proc. respondentų euro zonoje ir 49 proc. Lietuvoje. Momentinių mokėjimų negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentinių mokėjimų pritaikymo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas euro zonoje ir už jos ribų. Grynųjų pinigų strategijos tikslas – kad jie ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir prireikus išleisti skaitmeninį eurą, kuris būtų naudojamas šalia grynųjų pinigų ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių. Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą.

Parengė Olita Montvydienė

Varduvininkai



Gedmintė
Guntilda
Romarikas
Vaidginas
Zenius
Zenonas





Savaitės vardadieniai



Valiuta

Kiekis

Kursas

GBP

1

0.91215

RUB

1

89.79
USD

1

1.2128

Naujausiame numeryje skaitykite:

Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams !  Daugiau informacijos rasite ČIA

Reklama:

 

 

Leidėjas – © UAB “Apskaitos ir audito žinios” K. Kalinausko g. 11-10, Vilnius
Dėl savaitraščio prenumeratos teirautis tel.: (8 ~ 5) 261 73 63, 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Dėl reklamos teirautis tel.: (8 ~ 5) 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui!
SIŪLYTI