„AAM aktualijos” apžvalga 2020-12-22


Aktualijos.lt


2021 m. „AAM aktualijų“ prenumerata

Prenumeratos kaina metams:

Laikraščio 86 Eur

Komplekto (laikraštis+elektroninė versija) 96 EUR

Elektroninės versijos 66 Eur

Išankstinę sąskaitą rasite čia

IMG_20201123_121329_751 (002)
Žiema. Aušros Petreikienės nuotr.

Savaitės apžvalga Nr. 2020/47(1103)

( 2020 m. gruodžio 15 – 21 d.)

Savaitės klausimas:

Ar reikia mažinti mokesčius?

 

Citata

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Venkime nebūtino judėjimo, šventes sutikime šeimose.“

Naujienos

Pratęstas terminas teikti garantijas dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo

Draudimo bendrovės ir finansų įstaigos iki 2021 m. birželio 30 d. galės kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo individualių garantijų. Kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo garantijų teikimas pratęstas gavus Europos Komisijos pritarimą.  Kelionių organizatoriai dėl prievolių įvykdymą užtikrinimo draudimo arba finansinių garantijų ir toliau galės kreiptis į sutartis su INVEGA pasirašiusias 6 draudimo bendroves arba finansų įstaigas: banką „Luminor“, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimą“, ADB „Compensa Vienna Insuran-ce Group“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir „ERGO Insurance SE“ filialus Lietuvoje. Valstybė, siekdama padėti kelionių organizatoriams įveikti pandemijos sukeltus padarinius turizmo srityje, priemonės įgyvendinimui skyrė 15 mln. Eur, iš kurių šiuo metu panaudota 2,42 mln. Eur. Išduotos 29 garantijos. Garantijos ir toliau bus teikiamos draudimo bendrovėms arba finansų įstaigoms, kurios laidavimo draudimu ar finansine garantija užtikrina kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą turistams. Tai – smulkiosios, vidutinės ir didelės įmonės bei verslininkai, kuriems išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis išvykstamuoju ir vietiniu turizmu.

Pajūrio įmonei – įtarimai slėpus pajamas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariami bene didžiausią pajūrio kurorto viešbučių ir restoranų kompleksą valdančios įmonės vadovai. Pirminiais duomenimis, per trejus metus galėjo būti nuslėpta apie 1,8 mln. eurų pajamų, įtarimai pareikšti dviem asmenims. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad viename didžiausių kurorto viešbučių ir restoranų komplekse gali būti neapskaitomos pajamos. Įtariama, kad didžiausi neapskaitytų pinigų srautai keliavo per įmonei priklausančio restorano ir kavinės veiklą. Poilsio komplekso įplaukoms valdyti buvo naudojama tarp maitinimo įstaigų paplitusi restoranų procesų automatizavimo sistema, į kurią buvo įtraukiami visi užsakymai tiek viešbutyje, tiek restorane, atėję iš 7 veikusių kasos aparatų. Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad restorane buvo sukurta gudri pajamų neapskaitymo schema – pasinaudojant „nurašymo“ funkcija galimai įvykdyti užsakymai būdavo įforminami kaip „išmetimas“, tai reiškia, kad užsakymas galimai buvo atliktas, tačiau apskaitos sistemoje būdavo pažymima, kad pagaminto maisto ar gėrimų klientas atsisakė, tuomet užsakymo sąskaita būdavo išmetama. Siekiant užmaskuoti vykdomą veiklą, kasos aparatų atspausdinti pirminiai užsakymo kvitai būdavo išmetami. Yra duomenų, kad į apskaitą nebuvo įtraukiamos už restorano paslaugas bei maistą išrašytos sąskaitos. Kratų metu rastos kontrolinės juostos parodė, kad, įtariama, klientams apsilankius restorane, procesų sistemoje jiems būdavo atidaroma sąskaita, į kurią vedami jų užsakymai. Suvedus užsakymus, kartais net pritaikius nuolaidą sąskaitai, po keleto valandų būdavo pažymima užsakymo „išmetimo operacija“, neva klientai atsisakė prieš kelias valandas užsakytų gėrimų ar pagaminto maisto. Pagal analizuojamus duomenis matyti, kad daugiausiai bei itin dideliais kiekiais būdavo „išmetama“ kava, pilstomieji gėrimai, cepelinai, sriubos. Pareigūnai įtaria, kad veikiant pagal tokią schemą į oficialią įmonės buhalteriją galimai nebuvo įtraukta beveik 1,8 mln. eurų pajamų. Poilsio kompleksą valdanti įmonė taip pat įtariama dalį atlyginimų mokėjusi vokeliuose. Vasaros metu lauke esančioje kavinėje dirbdavo apie 50 darbuotojų. Kratų metu rasta duomenų, kad galimai darbuotojai dirbdavo viršvalandžius, kurie nebūdavo oficialiai apskaitomi, o užmokestį už išdirbtas papildomas valandas gaudavo vokeliuose.

Įmonės patalpose, restorano administracijoje ir atsakingų asmenų gyvenamosiose vietose buvo atlikta 11 kratų, kurių metu pareigūnai paėmė didelį kiekį dokumentų, kompiuterinės technikos, laikmenų. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – ketveri metai nelaisvės.

Minimali mėnesinė alga didės iki 642 eurų

Trišalė taryba nutarė, kad minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 1 d. didės 35 eurais iki 642 eurų. Darbuotojai „į rankas“  gaus apie 20 eurų daugiau.

Esant prastovoje nedraudžiama laikinai įsidarbinti kitur

Karantinas ir artėjantis šventinis laikotarpis skirtingai veikia ekonominių sektorių veiklą: vienur skelbiamos prastovos, kitur reikalingi papildomi darbuotojai, planuojama dirbti šventinėmis dienomis. Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui įmonėje ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos arba sezoninio darbo sutartys. Laikinai įsidarbinti tose srityse, kur išaugęs darbo jėgos poreikis, gali ir darbuotojai, esantys prastovose. Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Įstatymai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis mokamas ir už darbą švenčių dieną. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną mokamas visiems švenčių dieną dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (pvz., darbuotojui dirbus švenčių dieną, šis laikas gali būti  padauginamas iš dviejų ir pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko). Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdavys turėtų gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus). Darbo laikas švenčių dienomis turi būti apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taikoma kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, reikalingi darbuotojų sutikimai. Už šių reikalavimų (kai nežymimi darbuotojų viršvalandžiai, darbo laikas švenčių ar poilsio dieną, naktį, papildomas darbas, arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys) pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė: bauda, pažeidus darbo įstatymus, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 150 iki 1450 eurų.

Keičiama subsidijų už prastovas tvarka

Siūloma, kad nuo 2021 m. darbdaviams už į  prastovas išleidžiamus darbuotojus subsidijos siektų 100 proc. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau maksimali suma  –  iki 1214 (padidinus MMA – iki 1284 eurų). Subsidija negalės būti didesnė nei 2 MMA. Pasibaigus prastovoms parama darbdaviams nebus teikiama. Taip pat siūloma  mokėti 200 eurų  darbo paieškos  išmoką tiems darbuotojams, kurie dirbo iki ekstremalios situacijos  ar karantino ir buvo atleisti jo metu, arba dirbo  įmonėse, kurių veikla dėl COVID-19  buvo apribota. Darbo paieškos išmoka  būtų mokama ir savarankiškai dirbusiems, kurie dėl pandemijos negali tęsti veiklos. Tačiau 200 eurų išmoka nebūtų mokama studentams ir profesinių mokyklų mokiniams, taip pat tiems gyventojams, kurie atsisako Užimtumo tarnybos siūlymo dalyvauti aktyviose darbo paieškos priemonėse, vykdo nelegalią veiklą, nesirengia dirbti, gauna kitą valstybės paramą.

Parengė Olita Montvydienė

Varduvininkai



Dobilė
Gedvydas
Zenonas






Savaitės vardadieniai



Valiuta

Kiekis

Kursas

GBP

1

0.9161

RUB

1

91.7285
USD

1

1.2173

Naujausiame numeryje skaitykite:

Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams !  Daugiau informacijos rasite ČIA

Reklama:

 

 

Leidėjas – © UAB “Apskaitos ir audito žinios” K. Kalinausko g. 11-10, Vilnius
Dėl savaitraščio prenumeratos teirautis tel.: (8 ~ 5) 261 73 63, 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Dėl reklamos teirautis tel.: (8 ~ 5) 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui!
SIŪLYTI