„AAM aktualijos” apžvalga 2021-01-05

Savaitės apžvalga Nr. 2020/48(1104)

( 2020 m. gruodžio 22 d. – 2021 m. sausio 4 d.)

Savaitės klausimas:

Ar reikia mažinti mokesčius?

Citata

Savaitės citata

Finansų ministrė Gintarė Skaistė:

„Dabar ne laikas veržtis diržus ir didinti mokesčius.Mūsų uždavinys šiandien – ne valdyti skolą, o stabilizuoti ekonomiką.“

Centrinės valdžios deficitas per vienuolika mėnesių – 3 455,8 mln. eurų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 3 455,8 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per vienuolika šių metų mėnesių buvo 3 768,1 mln. eurų mažesnis nei 2019 m.  per tą patį laikotarpį, kai jis siekė 312,3 mln. eurų perteklių.

2020 m.  centrinės valdžios pajamos sausį-lapkritį buvo 12 477,5 mln. eurų, išlaidos – 15 484,3 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 449,0 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 56,2 proc. sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 34,3 proc. – socialinės įmokos. Per sausį-lapkritį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 54,2 proc., dotacijos – 11,4 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,4 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų lapkričio mėnesį buvo 1 142,5 mln. eurų, išlaidos – 1 549,8 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 54,8 mln. eurų. Šių metų lapkričio mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 462,1 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų lapkričiu, balansas sumažėjo 422,2 mln. eurų. Lapkritį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (55,1 proc.) ir socialinės įmokos (36,1 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (45,2 proc.).

Elektroninei periodinei spaudai mokesčio lengvatinis tarifas

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja,  kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.

Pagal pakeitimą nuo 2021 m. pradžios lengvatinis 5 proc. bus taikomas ir elektroninei periodinei spaudai, išskyrus:

• techninio, bibliografinio ar panašaus pobūdžio duomenų bazes;
• erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;
• leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio;
• leidinius, kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Pakeitimu taip pat nustatoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31d. vakcinoms nuo COVID-19 ligos ir COVID-19 ligos invitro diagnostikos medicinos priemonėms (prietaisams)^[3] yra taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-65228.

Pristatoma naujoji finansų ministrės G. Skaistės komanda

Finansų ministerijoje darbą pradeda ministrės Gintarės Skaistės komanda ­– ministrės įsakymu nuo  gruodžio mėnesio pabaigas  pareigas eiti pradėjo viceministrės Rūta Bilkštytė ir Vaida Česnulevičiūtė, o nuo sausio 1 d. – viceministrai Mindaugas Liutvinskas ir Gediminas Norkūnas.

„Didžiuojuosi galėdama pristatyti savo sričių ekspertus, kurie prisijungia prie Finansų ministerijos. Platus šios komandos kompetencijų spektras, neabejoju, prisidės prie efektyvaus ir sklandaus ministerijos darbo, finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nuo Naujųjų metų viceministro pareigas pradeda eiti Gediminas Norkūnas, kuris kuruos biudžeto, valstybės iždo, valstybės turto valdymo klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę. Iki šiol G. Norkūnas ilgą laiką dirbo Finansų ministerijoje Valstybės iždo departamente, atstovavo ministeriją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdyboje ir Lietuvos Energijos (dab. Ignitis) stebėtojų taryboje. Pastaruoju metu dirbo tarptautinėje lietuviško kapitalo įmonėje su atsinaujinančios energetikos projektų finansavimu ir iždo valdymu.

Daugiau nei 30 metų patirtį mokesčių srityje sukaupusi viceministrė Rūta Bilkštytė kuruos mokesčių politikos, atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos klausimus bei Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupę. Iki šiol R. Bilkštytė dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) bei tarptautinėje kompanijoje įkūrė ir ilgą laiką vadovavo mokesčių departamentui. Pastaruoju metu R. Bilkštytė vadovavo Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijai, taip pat konsultavo užsienio investuotojus, šalies verslo įmones ir gyventojus mokesčių klausimais.

Ministrės įsakymu nuo sausio pirmosios darbą pradėsiantis viceministras Mindaugas Liutvinskas bus atsakingas už finansų politiką, Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinius santykius. Prieš pradėdamas eiti viceministro pareigas M. Liutvinskas dirbo Lietuvos banke, Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vadovo pareigose ir buvo atsakingas už ES ir tarptautinių finansinių institucijų klausimus. Prieš pradėdamas dirbti Lietuvos banke, M. Liutvinskas dirbo Lietuvos Respublikos Seime, G. Landsbergio komandoje.

Viceministrė Vaida Česnulevičiūtė kuruos investicijų bei finansų rinkų politikos klausimus. Pastaruoju metu dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja ekonomikos ir inovacijų klausimais. Advokatės kvalifikaciją įgijusi V. Česnulevičiūtė daugiau nei 10 metų dirbo verslo, ekonomikos, finansų srityje, tiek Lietuvoje, tiek ir Londone, Briuselyje bei Frankfurte. Finansinio mechanizmo biure Briuselyje dirbo viešųjų investicijų ir tarptautinės paramos srityje. Vėliau Lietuvos banke dirbo diegiant bankų pertvarkymo sistemą Lietuvoje, siekiančią užkirsti kelią chaotiškoms bankų griūtims. Stažavosi Europos centriniame banke.

Taip pat darbą Finansų ministerijoje pradeda ministrės G. Skaistės patarėjai: 19 metų Finansų ministerijoje dirbęs, o 2016-2020 m. finansų viceministro pareigas ėjęs Darius Sadeckas, buvęs vienos iš Nacionalinės plėtros įstaigų (NPĮ) projektų vadovas, Fintech konsultantas ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Gytis Žakevičius  bei patarėja viešiesiems ryšiams Hermantė Brandišauskaitė, penkerius metus dirbusi su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos komunikacija, buvusi atstove spaudai bei Seimo narės Ingridos Šimonytės patarėja.

Pagal įstatymą numatytoms patikrinimo procedūroms pasibaigus darbus pradės Finansų ministerijos Kancleris Remigijus Skilandis. Patyręs profesionalas yra ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvęs Kauno miesto plėtros departamento direktoriumi, Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoju turto valdymui

Pernai ES šalių muitinėse sulaikytų suklastotų prekių vertė – 760 mln. eurų

Per 2019 m. Europos Sąjungos valstybių narių muitinės nustatė daugiau kaip 90 tūkstančių atvejų, kai į ES teritoriją buvo bandoma įvežti suklastotas prekes. Muitinių pareigūnai sulaikė 41 milijoną prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises. Jų vertė – daugiau nei 760 mln. eurų. Palyginti su 2018 m. prekių sulaikymo atvejų skaičius išaugo trečdaliu.

Daugiausia, apie 21,3 proc., tai buvo suklastotos cigaretės ir – 20 proc. – alkoholis. 13,6 proc. muitininkų konfiskuotų prekių sudarė pakavimo medžiagos, 9,6 proc. – žaislai,  3,9 proc. – drabužiai. Dauguma konfiskuotų prekių buvo sunaikintos.

Kinija, Honkongas ir Turkija toliau išlieka pagrindinėmis suklastotų prekių kilmės šalimis. Į sąrašą taip pat pateko Marokas, iš kurio į ES bandyta įvežti ar atsisiųsti padirbtų laikrodžių, drabužių klastotes tiekiantis Senegalas bei Serbija, iš kurios bandyta tiekti tabaką kaljanams.

Nemažą dalį – 15,6 proc. – konfiskuotų prekių sudaro suklastoti kasdienio vartojimo produktai, kurie gali kelti tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui ir sveikatai. Tai maisto produktai ir gėrimai, kūno priežiūros priemonės, vaistai, elektriniai namų apyvokos prietaisai ir žaislai.

Daugumoje atvejų prekės buvo sulaikytos bandant jas parsisiųsti paštu ar per siuntų tarnybas. Dažniausia tai trečiųjų šalių elektroninėse prekyvietėse užsakytos prekės – batai, drabužiai ir žaislai, mobiliųjų telefonų priedai ir pan. 

Lietuvos muitinės pareigūnai per 2019-uosius sulaikė per 600 tūkst. prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Tai 57 proc. daugiau nei 2018 metais. Suklastotos prekės į Lietuvą daugiausiai patenka tais pačiais keliais, kaip ir į kitas ES šalis – dažniausiai jos yra siunčiamos per paštą ar siuntų tarnybas. Daugiausia tai drabužiai, avalynė, saldainiai,  elektronikos prietaisai, automobilių detalės, vaistai. 

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra vienas iš Europos Komisijos ir ES valstybių narių prioritetų. Nuo to, kaip sėkmingai bus apsaugotos kūrėjų teisės, tiesiogiai priklauso visos Europos įmonių konkurencingumas ir vidaus rinkos saugumas.  Net 98 proc. muitinės sulaikomų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sudaro prekės, neteisėtai pažymėtos registruotais prekių ženklais, ir tik 2 proc. prekių yra susijusių su kitais intelektinės nuosavybės teisių objektais – autorių ar gretutinėmis teisėmis, geografinėmis nuorodomis, dizainu, patentais ir kt. Klastotės ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, bet ir gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui. Tokios prekės dažniausiai gaminamos naudojant nesaugias, nepatikrintas, nustatytų standartų neatitinkančias medžiagas. Tai ypač aktualu kalbant apie medicinos priemonių, maisto papildų, vaistų, kosmetikos gaminius. Be to, jos daro neigiamą įtaką ekonomikai ir kenkia sąžiningam verslui. Suklastotų prekių gamintojai ir tiekėjai nemoka mokesčių, neinvestuoja į legalių darbo vietų kūrimą ir produktų kokybę, jie skatina nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką. Teisėti gamintojai, ypač mažos įmonės, turi mažinti gamyba, atleisti darbuotojus, nes tokių įmonių kokybiški produktai nepajėgia konkuruoti su pigiomis klastotomis prekėmis. Nusikaltimai, susiję su intelektine nuosavybe, pasaulyje kasmet sudaro apie 461 mlrd. dolerių žalos.

Automobilių prekeiviai stos prieš teismą – nuslėpta per 145 tūkst. eurų PVM

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išvengimo. Sostinės automobilių prekybos įmonės vadovai kaltinami valstybei nesumokėję per 145 tūkst. eurų PVM.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje 2014–2015 metais veikusi prekybos įmonė iš Europos Sąjungos šalių pirko įvairių, kartais net ir prabangių, modelių bei apynaujes transporto priemones, kurias pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvoje. Galimai siekdami nuslėpti mokesčius, įmonės vadovai nepagrįstai taikė specialią apmokestinimo PVM schemą: žinodami, kad Europos Sąjungos šalyse įsigijus transporto priemones, kurioms buvo pritaikytas 0 proc. PVM tarifas (kaip tiekiamas Bendrijos viduje), jas parduodant bus taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Tyrimo duomenimis, įsigytus automobilius Lietuvoje pardavė irgi pritaikę 0 proc. PVM. Įtariama, kad bendrovė teikdavo klaidingas PVM deklaracijas ir tokiu būdu galimai vengė mokėti PVM.

FNTT pareigūnų surinktais duomenimis, per pusantrų metų įmonė galimai pardavė 50 automobilių, šių sandorių bendra vertė siekia beveik 700 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėtas PVM siekia per 145 tūkst. eurų.

Kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje pareikšti keturiems asmenims. Faktinis įmonės vadovas, kuris oficialiai nebuvo įformintas, bei oficialiai įformintas įmonės vadovas kaltinami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei dokumentų klastojimu. Dar du asmenys kaltinami dokumentų klastojimu.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi ieškinį, kurio suma – per 145 tūkst. eurų.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią Baudžiamojo kodekso redakciją, griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų laisvės atėmimo, už dokumentų klastojimą ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą – iki trejų metų laisvės atėmimo.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Gaudentas
Simas
Simonas
Telesforas
Vytautas
Vytautė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: