|
||||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2021/12(1116) (2021 m. kovo 23 – balandžio 6 d.) |
Savaitės klausimas: Ar jau deklaravote pajamas už 2020-us metus ?
|
|||||||||||||||||
Savaitės citata Finansų ministrė Gintarė Skaistė: „Turint omenyje pandemijos sukeltą ekonominį šoką ir neapibrėžtumą, kurio, panašu, greitu metu įveikti nepavyks, PVM lengvatų įvedimas labiausiai nukentėjusiems sektoriams galėtų būti viena iš pagalbos verslui priemonių, spartinanti verslo atsigavimą po sudėtingo laikotarpio. Tokios lengvatos būtų terminuotos – įvedamos tik pusantrų metų laikotarpiui.“
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog gyventojai, kurie 2020 m. vykdė individualią veiklą, įtrauktą į ribojamų veiklų sąrašą, gali teikti paraišką negrąžintinai subsidijai gauti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apraše nustatytus kriterijus atitinkantys, individualią veiklą vykdantys gyventojai supaprastiną paraiškos formą gali pateikti per Mano VMI (Mano VMI à Pateikti paraišką individualią veiklą vykdančio asmens subsidijai gauti). „Siekiame, kad gyventojams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, subsidijos teikimo procesas būtų kuo paprastesnis, todėl Mano VMI jiems pateikėme užpildytą paraiškos formą, su kuria jiems tereikia susipažinti – įsitikinti, jog pateikti duomenys yra korektiški ir patvirtinti“, – sako VMI mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė, pažymėdama, jog paraišką pateikęs gyventojas asmenine žinute Mano VMI bus informuojamas, ar jo paraiška yra tenkinama, ar ne, ir jeigu ne, tai kodėl. Subsidija gali būti skiriama gyventojui, vykdančiam individualią veiklą, kai tenkinamos šios sąlygos:
Taip pat gyventojas negali būti bankrutuojantis; privalo turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; savo vardu finansų įstaigoje atidarytą atsiskaitomąją ar mokėjimo kortelės sąskaitą; turi nevykdyti veiklos sektoriuose, kurie išvardyti Europos Komisijos Reglamente[1]. Subsidijos dydis priklausys nuo veiklos vykdymo laikotarpio ir formos. Jeigu gyventojas vykdė individualią veiklą pagal pažymą, subsidija sudarys 100 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo 2019 metų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 10 926 Eur. Jeigu gyventojas vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, subsidija sudarys 100 proc. verslo liudijimo (-ų) kainos (pajamų mokesčio), sumokėtos už 2019 metų veiklos vykdymo laikotarpius, bet ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 10 926 Eur. Jei gyventojas individualią veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. ir ją vykdė ne trumpiau kaip Jei gyventojas vykdė ir individualią veiklą pagal pažymą, ir pagal verslo liudijimą, arba pakeitė vieną veiklos formą į kitą, jam skiriama viena subsidija, kuri gali sudaryti: 100 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo visų 2019 metų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir 100 proc. verslo liudijimo (-ų) kainos (pajamų mokesčio), sumokėtos už 2019 metų veiklos vykdymo laikotarpius, t. y. bus sudedamas pajamų mokestis, apskaičiuotas už abi veiklos vykdymo formas. Subsidijų vertinimo procesas. Gautas paraiškas VMI perduoda įvertinti ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA), kad pastaroji nustatytų, ar gyventojui gavus subsidiją nebus viršyta didžiausia leistina pagalbos suma, nustatyta Europos Komisijos reglamentu[2]. LVPA tinkamų subsidijuoti paraiškų sąrašą pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pastarajai priėmus teigiamą sprendimą dėl subsidijos skyrimo, gyventojui ją perveda Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog prabangiu vadinamo nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokesčio deklaracijas (KIT715 forma) už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Gyventojo NT mokesčio deklaraciją pateikti ir deklaruotą mokestį sumokėti reikėjo iki 2020 gruodžio 15 d. Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI siuntė priminimus, tačiau deklaracijų vis dar nepateikė apie 3,6 tūkst. gyventojų. Jie valstybės biudžetui skolingi apie 1 mln. eurų mokesčio. Šiems gyventojams VMI savo iniciatyva pagal turimus duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį. Apie tai jie informuojami per Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS). „Tai, kad VMI pagal turimus duomenis pati nustatė mokėtiną NT mokestį, neatleidžia šių gyventojų nuo pareigos savarankiškai apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčių administratoriui NT mokesčio deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai taip pat vis dar gali pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, jog pareigos deklaruoti jiems nėra. Pavyzdžiui, jei NT yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar turimo NT vertė yra mažesnė, reikia pateikti tai patvirtinančius išrašus iš „Registrų centro“, jei turtas išnuomotas įmonei – nuomos sutartį. Ūkininkai, kurie naudoja NT žemės ūkio pajamoms uždirbti, turi pateikti pranešimą (FR0457) apie turto priskyrimą vykdomai veiklai. Mokesčių administratorius taip pat neturi duomenų apie gyventojo globojamą pilnametį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, juos pateikus, tokiam gyventojui būtų taikoma mokesčio lengvata“, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. VMI primena, kad neapmokestinamasis NT dydis ir progresinio NT mokesčio apskaičiavimas taikomas bendrai NT objektų – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių – mokestinei vertei. Nuo 2020 m. bendras neapmokestinamasis NT dydis yra 150 tūkst. eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamasis NT dydis yra 200 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad NT mokesčiu neapmokestinamas NT (arba jo dalis), kuris gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); švietimo darbui; kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje. Daugiau informacijos apie NT mokestį galima rasti VMI svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad dėl pandemijos gyventojams, kurie nevykdo individualios veiklos, automatiškai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Jie atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d., taip pat iki šios datos jiems neinicijuojami nauji išieškojimo veiksmai mokesčių nepriemokoms, kurios susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Iki š. m. balandžio 30 d. pastarieji gali kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. VMI primena, kaip teisingai gyventojams deklaruoti gautas palūkanas Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai kaip ir kasmet deklaruodami pajamas už 2020 m. turi deklaruoti ir gautas palūkanas už suteiktas paskolas, vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma arba sutelktinio finansavimo platforma, už kredito įstaigose laikomus indėlius ar ne nuosavybės vertybinius popierius. Pajamų mokesčio deklaracijas su šiais duomenis pateikti ir pajamų mokestį už gautas palūkanas sumokėti reikia iki deklaravimo termino pabaigos, t. y. gegužės 3 d. „Deklaruoti palūkanas padės deklaravimo vedlys, kuris pildant pajamų mokesčio deklaraciją E dalyje užduos papildomą klausimą dėl praėjusiais metais gautų palūkanų bei nurodys, kurioje deklaracijos vietoje reikia nurodyti gautą sumą“, teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pridurdama, jog praėjusiais metais 117 tūkst. gyventojų deklaravo 75 mln. eurų palūkanų. Kaip apmokestinamos palūkanos už suteiktas paskolas? Gautos palūkanos 2020 m. už suteiktas paskolas gyventojams ar įmonėms apmokestinamos (ne per tarpusavio ar sutelktinio skolinimo platformas) taikant nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu palūkanos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių bei ne iš individualios veiklos[3] viršija 120 VDU dydžio sumą, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Gyventojas savarankiškai turi apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, jei už suteiktą paskolą gavo palūkanų iš įmonių ir užsienio valstybių gyventojų. Jei palūkanos už suteiktą paskolą gaunamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tuomet jos priskiriamos A klasės pajamomis ir pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo asmuo, kuris išmoka palūkanas. Kaip apmokestinamos palūkanos už vartojimo kreditą ar lėšas iš skolinimosi, finansavimo platformų? Palūkanos gautos už vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi ar sutelktinio finansavimo platforma yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti neprivaloma, kai bendra suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 eurų. Jei gauta palūkanų suma yra didesnė nei 500 eurų, tokiu atveju šią sumą viršijančiai daliai taikomas 15 proc. arba 20 proc.[4] pajamų mokesčio tarifas ir šias palūkanas gyventojai privalo deklaruoti. Kaip apmokestinamos palūkanos iš ne nuosavybės vertybinių popierių ir kredito įstaigose laikomus indėlius Pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos palūkanos, gautos už iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ar užsienio vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, tai pat įsigytus EEE valstybių vyriausybių, valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius bei EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kurių sutartys sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jei šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti ar/ir indėlių sutartys buvo sudarytos po 2014 m. sausio 1 d. gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia, kai bendra 2020 m. gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 eurų. Smūgis uostamiesčio automobilių prekeiviams: 20 kratų ir per 3 mln. eurų nesumokėto PVM mokesčio Klaipėdoje vykdomas didelio masto tyrimas, kuriame naudotų automobilių importu į Lietuvą bei jų prekyba užsiimanti bendrininkų grupė įtariama išvengusi daugiau nei 3 mln. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybei. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnais, taip pat bendradarbiaujama su Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, policija ir Valstybine mokesčių inspekcija. Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius, įtariama, ir nusikalstamos schemos organizatorius, kartu su ne mažiau kaip penkių bendrininkų grupe galimai sukūrė mokesčių slėpimo schemą, pagal kurią į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos gabeno automobilius ir, panaudodami pačių kontroliuojamas 7 fiktyvias įmones, imitavo automobilių importo, pirkimo–pardavimo sandorius. Manoma, kad, veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galimai nesumokėta PVM, pelno ir dalis muito mokesčių. Skaičiuojama, kad bendra nesumokėtų mokesčių suma gali viršyti 3 mln. eurų. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad pasinaudojant 7 fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis nuo 2019 metų į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų. Įtariama, kad bendrininkai veikė pagal pareigūnams žinomą schemą – viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita – kontroliuojama, taip pat fiktyvia įmone. Įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų valdomų įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms. Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai. Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius pardavinėjo prisidengdami dar 3 fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys asmenys. Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės ir, gavę galimai suklastotus transporto priemonės dokumentus, automobilį įregistruodavo Lietuvoje. Privalomi sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių. Surinkus pakankamai duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, FNTT, Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės imuniteto tarnybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamose ir darbo vietose, automobiliuose, kitose su tyrimu susijusiose vietose visoje Lietuvoje. Kratų metu rasti duomenys ir daiktai, patvirtinantys asmenų vykdomą nusikalstamą veiklą. Dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dar 12 asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai. Tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į uostamiesčio įmonės direktoriui priklausantį turtą: turimus automobilius, namą, kotedžą, butą, administracinį pastatą. Taip pat apribotos nuosavybės teisės į 505 fiktyvių įmonių vardu importuotus automobilius. Skaičiuojama, kad jų vertė gali viršyti 6 mln. eurų. Turimais duomenimis, įtariamasis mėgo prabangų gyvenimo būdą, dažnai keliaudavo po egzotines šalis, pirkdavo ne tik brangius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą vaizdingose vietovėse. FNTT turi visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos veiksmus bandantiems atlikti asmenims. Tyrimą kontroliuojančio prokuroro Arvydo Navicko teigimu, šioms transporto priemonėms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas automobilius įsigijusiems asmenims bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje privalomi mokesčiai. FNTT kratos: 16 įtariamųjų ir beveik 370 tūkst. eurų nesumokėto PVM Vilniuje veikusi bendrininkų grupė, užsiėmusi statybomis ir apdailos darbais, įtariama nesumokėjusi beveik 370 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kratų metu sulaikyta 16 asmenų, jiems visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, asmenys valdė 8 įmones, statančias privačius namus ir kotedžus Vilniuje ir Vilniaus rajone. Siekdami nemokėti privalomų mokesčių, įmonių vadovai į galimai nusikalstamą schemą įtraukė bendrininkus, visi asmenys, kurių yra ne mažiau kaip 9, tarpusavyje glaudžiai susiję. Įmonių pastatytus namus ir kotedžus, įtariama, suklastojus dokumentus, parduodavo bendrininkai – fiziniai asmenys, tad privalomas mokėti PVM būdavo gudriai nuslepiamas. Veikdami pagal tokią schemą, per daugiau nei dvejus metus asmenys įtariami valstybei nesumokėję beveik 254 tūkst. eurų PVM. Siekdami sumažinti įmonėms privalomą mokėti PVM, įtariamieji į įmonių apskaitas įtraukdavo sąskaitas faktūras už tariamai subrangovų atliktus vidaus apdailos darbus gyvenamuosiuose namuose, bendra tokių darbų vertė sąskaitose siekė beveik 670 tūkst. eurų. Pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad tokie darbai realiai nebuvo vykdomi, o dokumentai galimai netikri ir neatitinka tikrosios situacijos. Skaičiuojama, kad galimai klastojant dokumentus, per kiek daugiau nei dvejus metus valstybės biudžetui buvo nesumokėta per 115 tūkst. eurų PVM. FNTT pareigūnai, siekdami atskleisti nusikalstamas schemas ir jos organizatorius, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose atliko 28 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta ir grynųjų pinigų. Sulaikyta 16 asmenų, jiems pareikšti įtarimai. Keturi asmenys buvo uždaryti į areštinę. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų turtą, kurio vertė – 1,8 mln. eurų. Griežčiausia bausmė, gresianti už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, tiek pat daugiausiai gali būti skiriama ir už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. [1] Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalyje. [3] Į bendrą kitų pajamų sumą taip pat neįskaitomos pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, pajamos pagal autorines sutartis, kai jos gaunamos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos. [4]Jei kitos apmokestinamosios pajamos viršija 120 VDU dydžio sumą. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiDonata Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Tikrieji naudos gavėjai mokesčių teisėje: ką svarbu žinoti? (I) 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Straipsnyje pateikiamos aktualios mokesčių teisės nuostatos, reglamentuojančios naudos gavėjus, paaiškinama naudos gavėjų identifikavimo reikšmė ir Europos Teisingumo Teismo aktualus sprendimas. Naudos gavėjai: Mokesčių administravimo įstatymo nuostatosMokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos … Naujų kolektyvinių sutarčių sudarymo, priėmimo, vykdymo ir esamų koregavimo ypatumai 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Kai kuriose įmonėse, įstaigose pasikeitė vadovai, įkurtos profsąjungos, todėl darbuotojai, siekdami didesnių darbo ir socialinių garantijų, pageidauja jas įteisinti kolektyvinėse sutartyse – priimant naujas ar peržiūrint esamas. Kokios yra teisinės galimybės tai įgyvendinti, esant pandemijai ir karantino sąlygoms, kai dauguma … 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė:„PVM lengvata padėtų verslams palengvinti veiklos atnaujinimo sąlygas.“ 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. VMI primena, kaip teisingai gyventojams deklaruoti gautas palūkanasGyventojai, deklaruodami 2020 m. pajamas, turi deklaruoti ir gautas palūkanas už suteiktas paskolas, vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma arba sutelktinio finansavimo platforma, už kredito įstaigose laikomus indėlius ar ne nuosavybės … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. DataĮvykisPavadinimas2021-04-15DeklaruotiDividendų pelno mokesčio deklaracija (FR0640)MokestisPelno mokestisMokestinis laikotarpis2021-03-01 – 2021-03-31Pateikiama tinkamai užpildyta deklaracijos FR0640 forma ir jos priedai: FR0640U priedas „II. Užsienio vienetams išmokėti apmokestinami dividendai ir nuo jų išskaičiuotas pelno mokestis“ ir FR0640G priedas „III. Iš užsienio vienetų gauti apmokestinami … Ar racionali atostoginių skaičiavimo tvarka? 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Ekonominėje žiniasklaidoje pateikiama siūlymų, kaip pasirinkti darbuotojams finansiškai palankiausią atostogų laiką, kad atostoginių suma būtų didžiausia. Šios sumos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški darbuotojams ir sudaro keblumų buhalteriams. Galiojančios atostoginių skaičiavimo taisyklėsPagal galiojantį Darbo kodeksą (DK), daugumai darbuotojų suteikiamos ne mažiau … 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Pirmajame šių metų „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų“ savaitraščio numeryje spausdinome viešą Alytaus miesto mokyklų bibliotekininkų kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas dėl dingusių atlyginimų.Kreipimasis sukėlė didelį rezonansą Lietuvoje. Manėme, kad naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė operatyviai išspręs Kreipimesi keliamus klausimus. Deja, … 2021 m. balandžio mėn. darbo laiko kalendorius, delspinigių ir palūkanų dydžiai 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. 2021 m. balandžio mėn. darbo laiko kalendoriusKalendorinių dienų skaičius 30Darbo dienų skaičius5 dienų darbo savaitė216 dienų darbo savaitė25Darbo valandų skaičius5 dienų darbo savaitė1676 dienų darbo savaitė165Poilsio ir švenčių dienų skaičius5 dienų darbo savaitė96 dienų darbo savaitė5 Delspinigių dydžiai už nesumokėtus arba pavėluotai … 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas2021 m. kovo 16 d. Nr. VA-17 Vilnius P a k e i č i u Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. … Kokie vienetai gali apmokestinti apmokestinamąjį pelną lengvatiniu pelno mokesčio tarifu? 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvoje įregistruoti juridiniai asmenys apskaičiuoja mokėtiną pelno mokestį, vadovaudamiesi Pelno mokesčio įstatymu (PMĮ).Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazė yra visos tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. … Pagrindiniai socialiniai rodikliai (2021 m. balandis) 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Rodiklio pavadinimasRodiklio dydisĮsigaliojimo dataMinimali mėnesinė alga (MMA)642 Eur2021-01-01Minimalus valandinis atlygis3,93 Eur2021-01-012021 metų bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas177 Eur2021-01-01Nedarbo lygis 2020 m. IV ketvirtį9 proc. Bedarbių skaičius 2020 m. IV ketvirtį134,5 tūkst. Minimali nedarbo … Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė nagrinėti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo nuostatų. Tai ne pirmas kartas, kai Komisija kreipiasi į ETT. Tokią teisę Komisija įgijo pripažinus komisiją teismine institucija … Ar reikia įvesti lengvatinį PVM tarifą maitinimo, kultūros ir sporto renginių įmonėms? 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Tuo metu, kai Finansų ministerijos Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė analizuoja dabar taikomų mokestinių lengvatų tikslingumą ir savo pasiūlymus rengiasi pateikti rudenį, valdantieji pasiūlė įvesti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo verslui, kuris per karantiną labai nukentėjo, seniai yra uždarytas, negali … Ar darbuotojas turi informuoti darbdavį apie kitą darbą? 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai darbo teisinių santykių šalys elgiasi ne visai sąžiningai. Šį kartą aptarsime darbuotojo galimai netinkamus veiksmus, kai jis neinformuoja darbdavį apie tai, kad tuo pačiu metu įsidarbina kitoje įmonėje. Nors darbo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai … 2021 m. kovo mėn. Teisės aktų registre paskelbtų norminių aktų santrauka 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Identifikacinis TAR Nr. ir dataDokumento Nr. ir dataTeisės aktų registre paskelbto dokumento pavadinimasAktualiausių norminių teisės aktų pagrindinės nuostatos, nuorodos APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ. AUDITAS 1990 2021 02 02Nr. VA-8 2021 02 02VMI prie FM viršininko įsakymas dėl 2015 07 21 įsakymo Nr. VA-49 … 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena.Sukanka 673 m., kai 1348 m. įkurtas Prahos universitetas.Sukanka 114 m., kai 1907 m. Vilniuje įkurta Lietuvių mokslo draugija, kurios pirmininku buvo daktaras Jonas Basanavičius.Sukanka 75 m., kai 1946 m. Karaliaučiaus sritis prijungta prie … Dėl pagalbinio sandorio sąvokos PVM tikslais 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Ieškovas, universiteto dėstytojas, vykdė apskaitininko, mokesčių konsultanto, bankroto administratoriaus ir advokato veiklas, be to, dar gavo pajamų kaip straipsnių ir kūrinių autorius. Ieškovas daugumą savo veiklos rūšių registravo asmeniniu adresu, o bankroto administratoriaus veiklos vieta deklaravo pastatą, kurio bendraturtis jis … Vietoje lengvatų naikinimo siūlomos naujos PVM lengvatos 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu. Dėl ilgai tęsiamo karantino šis sektorius atsidūrė labai sunkioje padėtyje. Maitinimo verslas norėtų lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, kuris padėtų atsigauti, nes per karantiną nukentėjo bene labiausiai: seniai yra uždarytas, jaučia … Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 12 (1116), atsakymai 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Horizontaliai:1. 158962743, 492713586, 736458912, 569841327, 374629851, 281375694, 625197438, 943286175, 8175342692. 175826493, 963147825, 428593167, 841275936, 296438571, 537961248, 714682359, 682359714, 359714682 2021-04-07 Nr. 13 (1117) Trečiadienis, 2021 m. balandžio 7 d. Nepatartina genėti, kai medžiai yra šlapi. Taip pat genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 °C šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau … | ||||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||||
