|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2021/16(1120) (2021 m. balandžio 27 – gegužės 3 d.) |
Savaitės klausimas: Ar reikia ilginti pensinį amžių iki 72 metų?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ Finansinės ataskaitos teikiamos sparčiau Likus mėnesiui iki termino, kai dauguma juridinių asmenų Registrų centrui turi pateikti praėjusių metų finansines ataskaitas, pastebima, kad šiais metais daugiau įmonių ir organizacijų šią prievolę įvykdė nelaukdami paskutinės akimirkos. „Galime pasidžiaugti, kad kiekvienais metais įmonių ir organizacijų sąmoningumas didėja ir vis daugiau juridinių asmenų pateikia savo finansines ataskaitas, kuriose atskleidžiama informacija apie praėjusių metų veiklą, pateikiami finansiniai rodikliai. Ši informacija aktuali visuomenei, verslo partneriams ir visiems, kas šias ataskaitas naudoja savo kasdienėje veikloje ar pasiremia jose esančiais duomenimis priimdami sprendimus. Neatmestina ir tai, kad prie aktyvesnio finansinių ataskaitų teikimo prisidėjo ir valstybės paramos programos, kuriose vienas iš reikalavimų yra būti pateikus finansinę ataskaitą“, – sako Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė. Šiuo metu finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 metus Registrų centrui jau yra pateikę per 25 tūkst. juridinių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu praėjusiais metais, kai tokiu metu buvo pateikta beveik 21 tūkst. finansinių ataskaitų. „Praėjusiais metais finansinių ataskaitų tvirtinimą juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose kiek apsunkino tuo metu galioję karantino apribojimai. Šiemet matome, kad įmonės ir organizacijos jau prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių ir finansines ataskaitas teikia aktyviau. Nagrinėjant ataskaitas jau pateikusius juridinius asmenis, pastebimą šuolį, palyginti su praėjusiais metais, padarė mažosios bendrijos ir viešosios įstaigos. Toks pokytis taip pat gali būti sietinas su šių teisinių formų juridiniams asmenims teikiama valstybės finansine pagalba“, – kalba J. Kazlauskienė. Šiuo metu daugiausiai finansinių ataskaitų Registrų centras yra sulaukęs iš uždarųjų akcinių bendrovių – iš viso daugiau kaip 14 tūkst., arba dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. Aktyviai ataskaitas šiemet teikiančios mažosios bendrijos jau pateikė beveik 8 tūkst. ataskaitų, arba net pusantro karto daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai. Iš asociacijų už 2020 metus jau atsiskaitė apie 1,7 tūkst. (dešimtadaliu daugiau), iš viešųjų įstaigų – beveik 1,1 tūkst. (trečdaliu daugiau).
Prievolę pateikti ataskaitas turi apie 200 tūkst. juridinių asmenų Skaičiuojama, kad prievolę pateikti finansines ataskaitas už 2019 metus turi beveik 190 tūkst. juridinių asmenų. Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninės paslaugų sistemos. Daugiau informacijos apie finansinių ataskaitų elektroninių rinkinių pildymą ir teikimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba susisiekus su Registrų centro konsultantais. Juridinių asmenų pateiktos ataskaitos didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka. Finansinės ataskaitos ne tik atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus, tačiau jose pateikti duomenys verslo partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims leidžia geriau įsivertinti potencialius partnerius ir priimti pagrįstus verslo sprendimus. Priežiūrą vykdančioms institucijoms ir žiniasklaidai, o kartu ir plačiajai visuomenės daliai informacija apie juridinių asmenų veiklą ir jų finansinę padėtį padeda geriau atlikti savo darbą, didina pasitikėjimą verslo aplinka ir paties verslo skaidrumą. Be to, finansinių ataskaitų teikimas yra viena iš sąlygų įmonėms, siekiančioms gauti valstybės paramą. VMI primena: nuo gegužės 1 d. parduoti galima tik SDK turinčias transporto priemones Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. pradeda veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė privalės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (toliau – SDK). Parduoti ir registruoti transporto priemones bus galima tik turint šį kodą. Nauja sistema padės apsaugoti gyventojus nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų veiksmų, taip pat užtikrins šešėlinės ekonomikos reiškinių mažinimą šiame sektoriuje. Pasak VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus, dvi pagrindinės sektoriaus problemos – automobilių prekybos veiklos neįregistravę ir mokesčių nemokantys tarpininkai, taip pat dirbtinai sumažintos automobilių kainos. „Šiuo metu Lietuvoje beveik pusė automobilių pirkimo-pardavimo sandorių tariamai yra sudaroma su užsienio valstybių piliečiais, nors realybėje didžioji dauguma automobilių įsigyjami Lietuvoje“, – situaciją komentuoja R. Puncevičius, pažymėdamas, kad dėl tokio nesąžiningų automobilių prekeivių veikimo būdo dažniausiai nukenčia patys gyventojai, netenkantys garantijų. „Nauja SDK sistema užkirs kelią vadinamiesiems kauferiams, apsunkins manipuliacijas transporto priemonių kaina“, – teigia VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas. Kaip gauti SDK? Lietuvoje esančioms ir Kelių transporto priemonių registre registruotoms transporto priemonėms SDK gegužės 1 d. bus suteikiamas automatiškai. Jį sužinoti bus galima VĮ „Regitra“ interneto svetainėje arba kreipiantis į jos padalinius. Parduodant SDK jau turinčią transporto priemonę, duomenys apie savininko pasikeitimą turi būti deklaruojami per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo. SDK turinčią transporto priemonę pardavus užsienio gyventojui arba užsienyje registruotam juridiniam asmeniui, informacija turi būti deklaruojama aplinkybių atsiradimo dieną. Transporto priemonės savininkui, kurio transporto priemonė yra Lietuvoje, tačiau ji neregistruota ir nėra parduodama, nuosavybės į transporto priemonę deklaravimui numatytas pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d. Nutarus tokią transporto priemonę parduoti, savininkas turi deklaruoti nuosavybę ir gauti SDK iki viešo siūlymo įsigyti transporto priemonę pateikimo. Jei transporto priemonė yra įsigyta užsienyje ir ją dar tik planuojama įvežti į Lietuvą, SDK privaloma gauti iki transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Detalią informaciją apie SDK ir situacijų paaiškinimus galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje. Ką turėtų žinoti automobilių pardavėjai? Transporto priemonės savininkas, siūlantis įsigyti transporto priemonę, nuo gegužės 1 d. privalo turėti ir skelbti SDK pardavimo skelbimuose, eksponavimo aikštelėse/prekyvietėse matomoje vietoje. VMI ir kitos institucijos tikrins, ar visi į Lietuvą įvežami ir pardavinėjami automobiliai bei kitos transporto priemonės turi SDK. Nustatytos tvarkos nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę. „Numatoma vykdyti plataus spektro kontrolės priemones – bus tikrinami autovežiai, keliuose stabdomos pavienės transporto priemonės. Specialistai lankysis automobilių turgavietėse ir kitose pardavimo vietose, atliks skelbimų analizę internetiniuose portaluose“, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas R. Puncevičius, pažymėdamas, kad iki rugsėjo 1 d. bus taikomas tolerancijos laikotarpis, kurio metu kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o įspės, padės ištaisyti klaidas, suteiks informacijos. Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvos rinkoje pastebėtos sugadintos eurų monetos, kurios buvo Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai išleido monetas, skirtas 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos sukakčiai Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai, pažymėdami 1791 m. Konstitucijos – Abiejų Tautų Respublikos magnum opus – 230 m. sukaktį, šleido jai paminėti skirtas kolekcines monetas. Tai dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas: monetos išleidžiamos tą pačią dieną, jose naudojami tie patys Abiejų Tautų Respublikos herbo motyvai ir užrašas briaunoje. „Gegužės 3-osios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje, tad tikrai verta įamžinimo kolekcinėse monetose. Bendra praeitis, kuria didžiuojamės, įkvepia ir prisideda prie dabartinio mūsų ir Lenkijos nacionalinio banko glaudaus bendradarbiavimo. Kartu su Lenkijos kolegomis dirbame ES finansuojamuose Dvynių projektuose ir šiuo metu kartu teikiame techninę pagalbą Ukrainos centriniam bankui, kas dvejus metus kartu rengiame didelio susidomėjimo sulaukiančias tarptautines ekonomikos tyrimų konferencijas“, – sako Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius, Monetų kūrimo komisijos pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje uostamiesčio verslininkė pripažinta kalta iššvaisčiusi daugiau kaip 300 tūkst. eurų vertės juvelyriniais dirbiniais prekiavusios bendrovės turtą, taip pat tyčiniu bendrovės bankrotu, sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, ir dokumentų suklastojimu bei poveikiu liudytojui. Teismas nuteistajai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Mockus. Bylos duomenimis, laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu 2013 metais įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu. Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi. Verslininkė teigė, kad ji yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi tokią klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, moteris visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą perdavė naujai įsteigtai bendrovei. Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų. Nustatyta, kad nuteistoji verslininkė, maskuodama beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, siekiant apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu nuteistoji siekė ne tik susigrąžinti jai nepriklausantį PVM, bet ir nesumokėjo į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM. 2019 metų lapkritį pirmos instancijos teismas nuteistąją pripažino kalta dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo ir skyrė jai laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. Taip pat nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – daugiau nei 700 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, teismas Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistosios priteisė daugiau nei 6 tūkst. eurų. Su šiuo teismo nuosprendžiu nuteistoji nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka. Taip pat nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir prokuratūra, prašydama sugriežtinti bausmę nuteistajai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės apeliacinius skundus, nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistosios nusikalstamus veiksmus į sunkesnius. Be to, šiuo antrosios instancijos teismo sprendimu moteris pripažinta kalta ir dėl siekio paveikti liudytoją. Teismas nustatė, kad nuteistoji verslininkė ikiteisminio tyrimo metu paprašė vieno iš liudytojų apklausos metu duoti melagingus, jai palankius parodymus. Uostamiesčio verslininkei skirta griežtesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Fenikso sindromo schema neišdegė – bendrininkų laukia teismas, nesumokėta per 327 tūkst. eurų mokesčių Organizuota grupė stos prieš teismą dėl valstybei nesumokėtų 327 tūkst. eurų mokesčių. Dviejų uostamiestyje registruotų įmonių akcininkai ir faktiniai vadovai – sutuoktinių pora bei vienoje iš šių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs, ne kartą teistas vilnietis – kaltinami sukčiavimu bei dviejų įmonių tyčiniu bankrotų sukėlimu. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė. FNTT pareigūnų duomenimis, šiame tyrime 3 kaltinamieji naudojo pareigūnams gerai žinomą sukčiavimo schemą, vadinamą Fenikso sindromu, kai asmenys, vengdami mokesčių valstybei, veiklą perkelia į kitas įmones, senąsias palikdami bankrutuoti. Skaičiuojama, kad naudojus tokią nusikaltimo schemą ilgiau nei dvejus metus, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta per 327 tūkst. eurų mokesčių. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klaipėdiečių sutuoktinių pora ir ne kartą teistas asmuo iš Vilniaus, įtariama, žinodami apie didėjančias įmonės skolas, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturte. Visi trys kaltinamieji, manoma, veikdami kaip organizuota grupė, visą įmonei priklausantį turtą ir veiklą galėjo perkelti į kitą savo įtakos įmonę, kuri užsiėmė ta pačia veikla, kaip ir ankstesnioji bendrovė. Skoloms pradėjus kauptis jau ir antrojoje įmonėje, sutuoktinių pora, įtariama, dar kartą panaudojo tą pačią schemą – įmonės veiklą su visu turtu perkėlė į trečiąją bendrovę, kurios akcininkai buvo jie patys. Dvi anksčiau valdytos įmonės, vengiant mokesčių sumokėjimo, buvo paliktos bankrutuoti. Remiantis surinkta informacija galima įtarti, kad bendrininkai tarpusavyje derino veiksmus ir veikė organizuotai. Pareigūnai nustatė, kad pagrindinis asmenų tikslas buvo apgaule išvengti susikaupusių mokesčių valstybei. Klaipėdos apygardos prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui. Vienam iš sutuoktinių bei vienoje iš minėtų įmonių direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui kaltinimai pareikšti ir dėl mokesčių nesumokėjimo. Pastarasis taip pat kaltinamas daugiau nei 16 tūkst. eurų pasisavinimu iš įmonės, kurioje dirbo. Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už mokesčių, kurių suma siekia daugiau kaip 500 MGL, nuslėpimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikalstamas bankrotas, nulemtas sąmoningai blogai valdant įmonę, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiDargilas Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Veiklos tęstinumas. Kada jo nebetaikyti ir ką būtina įvertinti? 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Šiuo pandemijos laikotarpiu vis dažniau grįžtama prie veiklos tęstinumo principo klausimo. Kada finansinė atskaitomybė turėtų būti rengiama, vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, o kada jau nebe? Ar esminis netikrumas dėl įmonės galimybės tęsti veiklą gali būti pakankama priežastis nerengti finansinės atskaitomybės … Pelno mokesčio lengvata, teikiant paramą ir labdarą (2) 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 16 (1120) Kas negali būti labdaros ir paramos dalyku?Pagal LPĮ 4 str. 4 dalį, labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų … 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Linas Kukuraitis:„Baikite kalbėti apie darbą iki gyvos galvos.“ 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Verslui paskirstyta paramos už 73 mln. eurųNuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui lengvatinėms paskoloms skirta 25,77 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,95 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 3,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 73,02 … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. DataĮvykisPavadinimas2021-05-17DeklaruotiMėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313)MokestisGyventojų pajamų mokestisMokestinis laikotarpis2021-04-01 – 2021-04-30Pateikiama tinkamai užpildyta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121.2021-05-17MokėtiAkcizaiDeklaracijos formaAkcizų deklaracija (FR0630) Asmens akcizų deklaracija … Verslo perleidimas: kada atsiranda PVM? (II) 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Pastaruoju metu, ypač suaktyvėjus verslo perleidimams, įmonėms tampa aktualu, ar už tokius veiksmus gali atsirasti mokėtinas PVM. Straipsnyje nagrinėjama verslo perleidimai ir jų supratimas PVM atžvilgiu, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika. Verslo perleidimas ir PVM Europos Teisingumo Teismo praktikojePagal PVM įstatymo … Dienpinigių į užsienio valstybes skaičiavimas 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. „Kaip apskaičiuojamos užsienio komandiruotės dienpinigių išlaidos, kai komandiruotės įsakyme nurodyta, kad komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių?“ – teiraujasi buhalterė Algė Rasteikaitė.Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į … Ar pritariate siūlymui dirbti iki 72 m. ir ar buhalteriai galėtų dirbti iki 72 m.? 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Europos Komisija pasiūlė Lietuvai sudaryti tokias sąlygas, kad ateityje lietuviai kuo ilgiau išsilaikytų darbo rinkoje – dirbtų iki 72 m. ir tik tada išeitų į pensiją. Šiuo metu vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė – 71 m., moterų – 81 m. … 2021 m. gegužės mėn. darbo laiko kalendorius, delspinigių ir palūkanų dydžiai 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. 2021 m. gegužės mėn. darbo laiko kalendoriusKalendorinių dienų skaičius 31Darbo dienų skaičius5 dienų darbo savaitė216 dienų darbo savaitė25Darbo valandų skaičius5 dienų darbo savaitė1686 dienų darbo savaitė167Poilsio ir švenčių dienų skaičius5 dienų darbo savaitė106 dienų darbo savaitė6 Delspinigių dydžiai už nesumokėtus arba pavėluotai … Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės prievolės jos kliento bankroto byloje 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 10 straipsnis nustato, kad ūkio subjekto apskaitą, be kitų, tvarko pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal BAĮ 11 straipsnį, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Tai reiškia, kad šioje šalių … Azartinių lošimų laimėjimų apmokestinimas 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. „Kokiu pajamų mokesčio tarifu apmokestinami azartinių lošimų laimėjimai ir ar taikomos kokios nors lengvatos?“ – klausia skaitytojas iš Klaipėdos.1. Visi gyventojo gauti azartinių lošimų laimėjimai (kazino, lošimų, lažybų ar totalizatoriaus punktuose, bingo salonuose, lošimo automatų salonuose) yra apmokestinami, nes azartinių … 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. „Vykdau individualią veiklą pagal pažymą ir noriu pradėti tvarkyti apskaitą, naudodamasi virtualaus buhalterio paslauga. Ką turiu daryti?“ – klausia gyventoja iš Šakių. Nemokama VMI e. paslauga i.APS palengvins Jūsų individualios veiklos apskaitą: pajamas ir išlaidas tvarkant e. būdu, Jums nebereikės pildyti … Pagrindiniai socialiniai rodikliai (2021 m. gegužė) 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Rodiklio pavadinimasRodiklio dydisĮsigaliojimo dataMinimali mėnesinė alga (MMA)642 Eur2021-01-01Minimalus valandinis atlygis3,93 Eur2021-01-012021 metų bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas177 Eur2021-01-01Nedarbo lygis 2020 m. IV ketvirtį9 proc. Bedarbių skaičius 2020 m. IV ketvirtį134,5 tūkst. Minimali nedarbo … Kasmetinių atostogų planavimo ir suteikimo ypatumai (4) 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 14 (1118) Būtina atsižvelgti į papildomų atostogų skyrimo darbuotojams ypatumus:a) darbuotojams, turintiems teisę gauti anksčiau minėtas papildomas atostogas keliais pagrindais, kartu su kasmetinėmis minimaliomis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų. PavyzdysDarbuotojui, vienam auginančiam neįgalų vaiką … 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pagal Seimo narės pareiškimą ištyrė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros … 2021 m. balandžio mėn. Teisės aktų registre paskelbtų norminių aktų santrauka 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Identifikacinis TAR Nr. ir dataDokumento Nr. ir dataTeisės aktų registre paskelbto dokumento pavadinimasAktualiausių norminių teisės aktų pagrindinės nuostatos, nuorodos APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ. AUDITAS 8592 2021 04 26Nr. 1K-134 2021 04 26Finansų ministro įsakymas dėl 2011 04 19 įsakymo Nr. 1K-152 „Dėl viešojo … Karantinas paskatino dirbti savarankiškai 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Sonata Rudokienė beveik 20 m. dirbo didelės užsienio bendrovės vyriausiąja finansininke. Atrodė, kad viskas sekėsi: patiko darbas, puikus kolektyvas, kompetentingi vadovai. Tačiau atėjo karantinas ir prasidėjo gyvenimo permainos. Uždarius verslus ir sumažėjus pajamoms, įmonių savininkai peržiūri ir bando optimizuoti išlaidas. … Dėl Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašo patvirtinimo 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas2021 m. balandžio 16 d. Nr. 1K-124 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 171 dalimi:Tvirtinu Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).R e k o m e n d u o j u … 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Gegužės 5 d. – Vandentvarkos darbuotojų diena, Tarptautinė akušerių diena.Sukanka 142 m., kai 1879 m. gimė lietuvių filosofas, spaudos darbuotojas, valstybės ir visuomenės veikėjas, 1918 m. vasario 16-osios Akto signataras Jurgis Šaulys.Sukanka 137 m., kai 1884 m. gimė kompozitorius Jurgis … 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 16 (1120), atsakymai 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Horizontaliai:1. 539681742, 276934518, 841257396, 763592184, 428716953, 195348627, 617825439, 384169275, 9524738612. 157389624, 932764851, 684512379, 761258943, 395471286, 428936517, 519627438, 276843195, 843195762 2021-05-04 Nr. 17 (1121) Antradienis, 2021 m. gegužės 4 d. Ceilono cinamone yra gausu antioksidantų. Remiantis moksliniu tyrimu, kurio metu buvo lyginamas antioksidantų aktyvumas 26-iuose prieskoniuose, šis cinamonas šiuo klausimu yra aiškus laimėtojas, netgi aplenkiantis tokius produktus kaip česnakas ar raudonėlis. Iš tikrųjų, cinamonas yra toks efektyvus, kad galėtų būti … | ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
