Savaitės apžvalga Nr. 2021/22(1126) (2021 m. birželio 8-14 d.) |
Savaitės klausimas: Ar reikia ilginti pensinį amžių iki 72 metų?
|
||||||||||||||||
2021 06 08 – 06 14 Savaitės citata Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda: „Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai.“ Ekonomika ir finansų sistema įgijo imunitetą, bet priešakyje laukia naujų iššūkių Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo. Vis dėlto budrumo reikia dėl augančių biudžeto deficito ir valstybės skolos, tebeegzistuojančios įmonių bankrotų bangos rizikos ir aktyvios gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos. „Lietuvos ekonomika „persirgo“ palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra pakankamai rimti. Pandemijos pasekmių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne „pravalgyta“, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, į ekonomikos transformaciją investuotos milijardinės europinės paramos lėšos padidintų ilgalaikį ekonomikos potencialą ir sudarytų palankesnes sąlygas mažinti valstybės skolos lygį ateityje. Patvirtintoje 2021 m. Stabilumo programoje ir šiuo metu svarstomuose biudžeto pakeitimuose numatoma, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. skola padidės beveik 10 proc. punktų iki 58 proc. BVP ir priartės prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. BVP. Biudžeto deficitas kitąmet sieks 6 proc. – bus dvigubai didesnis, nei planuota anksčiau, ir tik 2024 m. grįš žemiau Europos stabilumo ir augimo pakte nubrėžtos 3 proc. ribos. Lietuvos banko ekonomistai padidino 2021 m. BVP augimo prognozę 2,2 proc. punkto – iki 5,1 proc., 2022 m. numatomas 4,1 proc. augimas (ankstesnė prognozė – 5,1 %). Spartesnį ekonomikos atsigavimą šiemet lemia užtikrintas vartojimas ir atsigaunančios verslo investicijos – juos teigiamai veikia įsibėgėjanti vakcinacija ir gerėjanti epidemiologinė padėtis tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Sparčiau atsigaunant ekonomikai, greičiau kilo ir kainos. Vis dėlto numatoma, kad šiemet infliacijos padidėjimas bus laikinas ir nuosaikus. Lietuvoje šiemet numatoma 2,2, o 2022 m. – 2,1 proc. infliacija. Darbo užmokestis ir toliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai kils vidutiniškai 7, kitąmet – 5,9 proc. Lietuvos finansų sistema reikšmingų nuostolių dėl pandemijos iki šiol nepatyrė, o bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jie turi pakankamą kapitalo šarvą ir gebėtų atlaikyti net ir reikšmingą hipotetinį 6,8 proc. ekonomikos nuosmukį. Kaip pagrindinės rizikos finansų sistemai įvardijamos suvaržymų paveiktų įmonių finansinės būklės pablogėjimas ir su tuo susiję padariniai ekonomikai bei istoriškai didelį aktyvumą pasiekusios gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkos perkaitimo rizika. Vis dar vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl dalies įmonių bankrotų masto ateityje, ypač kol kas dar palaikomų valstybės pagalbos priemonėmis verslų. Tai vadinamosios įmonės zombiai – jos pasibaigus pagalbai nesugebės vykdyti įsipareigojimų ir tęsti veiklos. Pandeminiais 2020 m. įmonių bankrotų skaičius buvo perpus mažesnis nei 2019 m. Dar labiau įmonių bankrotų sumažėjo šiemet – per pirmus penkis mėnesius bankrutuojančiųjų buvo beveik dviem trečdaliais mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Jei ateityje bankrotų staigiai daugėtų ir jie viršytų prieš pandemiją buvusį įprastą lygį dėl įmonių, kurios pasidarė priklausomos nuo valstybės pagalbos ir nesugebėjo prisitaikyti, tai neigiamai paveiktų ir kitus sektorius. Finansų ministrė G. Skaistė: „Mokesčių sistemos teisingumas – vienas svarbiausių mūsų tikslų“ Praėjusį trečiadienį vykusiame trečiajame tematiniame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime „Specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra“, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog kalbant apie sektorinių mokesčių lengvatų klausimus, labai svarbus mokesčių sistemos teisingumo aspektas. „Kalbant apie pokyčius, ta tema, kurią analizuosime šiandien – sektorinių įvairių mokesčių lengvatų klausimus – labai svarbu ir mokesčių sistemos teisingumo aspektas. Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo. Natūralu, jog didesnės pajamos reikalingos kokybiškesnėms viešojo sektoriaus paslaugoms apmokėti, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio gerinimui, taip pat pensijų didinimui, kas yra numatyta šios Vyriausybės programoje“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė. Ministrė G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog labai svarbus vienodas reglamentavimas, kadangi yra atskirų sričių, kur pelnas apskaičiuojamas skirtingai pagal sektorius. Anot jos, pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas turėtų būti tapatus nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame dirbama, o apskaita – turėtų būti išties reali. Privatūs poreikiai, anot ministrės, būtų apskaitomi kaip privatūs ir apmokestinami atitinkamai, siekiant išvengti gudravimo ir bandymo susimažinti mokėtinus mokesčius įmonės kišenės sąskaita. Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę paprastinti verslo sąlygas ir mažinti administravimo naštą smulkiam ir vidutiniam verslui. „Šiandien labai svarbu kalbėti apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų tobulinimą, išgryninant jo formas, suvienodinant skirtingų formų apmokestinimo sąlygas bei supaprastinti buhalterinę apskaitą ir mokesčių administravimą. Būtina siekti, kad visgi smulkiam ir vidutiniam verslui mokesčių sumokėjimas, jų administravimo paslauga, kurią verslas gauna, būtų patogesnė vartotojui. Tokiu būdu būtų sumažinama administracinė našta būtent smulkesniam verslui“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė. Anot finansų viceministrės ir darbo grupės pirmininkės Rūtos Bilkštytės, siekiant užtikrinti savarankiškų mokesčių mokėjimą – labai svarbus mokestinių lengvatų pagrįstumas ir aiškumas. „Vienas svarbiausių mokesčių teisingumo kriterijų yra esamų mokestinių lengvatų pagrįstumas. Todėl peržiūrint sektorines pelno mokesčių lengvatas ir mokestinius režimus, labai svarbu užtikrinti, ar pasiekiami lengvatai keliami tikslai. Tikimės, kad siūlomi pakeitimai užtikrins didesnes valstybės pajamas per gyventojų savanorišką mokesčių mokėjimą“, – pažymėjo viceministrė R. Bilkštytė. Išsamioje darbo grupės, į kurią savo atstovus delegavo tiek Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, nevyriausybinių organizacijų, ekonominių partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, mokslo tarybos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų – tiek ir verslo sektoriaus organizacijos, diskusijoje išnagrinėtos sektorinių ir kitų lengvatų bei smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygos. Finalizuojant susitikimą, R. Bilkštytė pažymėjo, kad ketvirtajame teminiame darbo grupės susitikime, kuris planuojamas liepos 14 d., vyks žaliojo kurso peržiūra. Kitų numatomų diskusijų eilė: rugsėjo 8 d. – Savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas; rugsėjo 22 d. – Pajamų nelygybės mažinimas; spalio mėn. – Baigiamasis darbo grupės susitikimas, kuriame būtų pristatyti Vyriausybei teiktini sprendimai. Birželis – paskutinis mėnuo kadaise pamirštiems mokesčiams be delspinigių sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcija informuoja, kad birželio 30 d. baigiasi terminas, iki kurio mokesčių mokėtojai, kurie 2019 m. pasinaudojo vienintele galimybe atsiskleisti ir deklaravo praeityje pamirštus mokesčius, dar gali juos susimokėti be jokių delspinigių. Šiuo metu 439 gyventojai ir 253 įmonės, kurie anuomet sudarė periodinių mokėjimų grafikus ir turėjo galimybę per 2 metus pamirštus mokesčius sumokėti be jokių palūkanų, dar turi 6,2 mln. eurų nesumokėtų pamirštų mokesčių. Jų nesumokėjus iki birželio 30 d., nuo likusios mokesčių dalies bus apskaičiuoti delspinigiai ir mokėtina suma padidės. „Tiems mokesčių mokėtojams, kurie buvo sudarę mokėjimų grafikus, bet nėra sumokėję praeityje pamirštų mokesčių, apie tai priminėme asmeniniais laiškais, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pažymėdama, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas dėl pandemijos patyrė finansinių sunkumų ir tai jam sutrukdė laiku (iki birželio 30 d.) įvykdyti periodinių mokėjimų grafiką, jis turi galimybę nuo liepos 1 d. kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį perskaičiuotai sumai, įstatymo nustatyta tvarka. Neįvykdžius periodinių mokėjimų grafiko ir nepateikus prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, VMI turės pradėti išieškojimo veiksmus. 2019 m. pirmą pusmetį VMI pakvietė mokesčių mokėtojus savarankiškai ištaisyti klaidas ir deklaruoti praeityje pamirštus mokesčius bei juos sumokėti be jokių baudų ir delspinigių. Užtikrinant mokesčių mokėtojų anonimiškumą, VMI neidentifikavo asmenų, kurie pasinaudojo galimybe atsiskleisti, ir deklaracijas priėmė bendrąja tvarka… Tačiau apie savanoriško atsiskleidimo mastą anuomet bylojo tam tikri rodikliai, vienas jų – deklaracijų tikslinimo pokytis, kuris, lyginant su ankstesniais metais ir eliminavus tikslinimus, susijusius su darbo užmokesčiu, išaugo maždaug 42 mln. eurų. 1447 mokesčių mokėtojai pasinaudojo unikalia galimybe sudaryti periodinių mokėjimų grafikus ir beveik 17,4 mln. eurų sumą sumokėti dalimis per dvejus metus.
Valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad 2,2 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų nepateikė Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų (FR0478) už 2020 m. Paramos gavėjams išsiuntėme priminimus, jog siekdami pratęsti paramos gavėjo statusą, ataskaitas pateikti jie turi dar du mėnesius laiko. „Iki gegužės 17 d. šią pareigą laiku atliko 6,5 tūkst. paramos gavėjų ir meno kūrėjų. Atkreipiame dėmesį, kad teisingas paramos panaudojimas bei laiku pateiktos paramos ataskaitos užtikrina ne tik paramos gavėjo ar meno kūrėjo statusą, tačiau taip pat ir gyventojų skirtos GPM dalies pervedimą.“, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pridurdama, jog praėjusiais metais paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms buvo pervesta daugiau nei 19 mln. eurų gyventojų skirtos GPM paramos. Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitose (FR0478) paramos gavėjai turi nurodyti iš ko gauta ir kokio dydžio parama bei kaip ją panaudojo. Atlikti šią pareigą reikia ir tuo atveju, jei parama per mokestinį laikotarpį nebuvo gauta ar suteikta, tačiau paramos gavėjas panaudojo ankstesnių metų likutį. Tais atvejais, kai paramos gavėjas per 2 mėnesius po priminimo gavimo nepateikia ataskaitos, VMI informuoja Registrų centrą ir/ar Kultūros ministeriją dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo. Verslui paskirstyta paramos už 148 mln. eurų iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinta 148,1 mln. eurų paramos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,26 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,13 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų. Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 29,6 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,1 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 8,7 mln. eurų. Daugiausiai (25,5 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,8 mln. eurų, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta paskolų už 6,2 mln. eurų (20,4 proc.). Trečioje vietoje – statybos sektoriaus įmonės, kurioms suteikta 3,6 mln. (arba 11,9 proc.) paskolų. Duomenys rodo, kad šiemet iki birželio 7 d. valstybė nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui iš viso skyrė daugiau nei 1,2 mlrd. eurų ir ji paskirstyta 140 tūkst. gavėjų. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiJolanta Savaitės vardadieniai
|
||||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriama parama fiziniams asmenims, dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius? Pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nuostatas, nuo 2021 m. yra praplėstas paramos gavėjų sąrašas, t. y. Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. gruodžio 22 … Finansinių ataskaitų kokybės koncepcija ir jos taikymas 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Pagrindinė buhalterinės apskaitos sudėtinė dalis yra finansinė apskaita. Svarbiausia jos paskirtis – parengti finansines ataskaitas tinkamiems ekonominiams sprendimams priimti.Šios ataskaitos turi atitikti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ar nacionalinių apskaitos standartų reglamentuose nustatytus kokybės kriterijus, kurie 1998 m. buvo išdėstyti … 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda:„Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai.“ 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Prezidentas perskaitė savo antrąjį metinį pranešimąLietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė metinį pranešimą. Jis sakė, kad praėję metai dar kartą priminė, kaip svarbu kurti stiprią ir teisingą gerovės valstybę, kuri visada ateitų žmonėms į pagalbą. Prezidentas kritikavo valdžią, kuri … 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. DataĮvykisPavadinimas2021-06-15MokėtiPrivalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir stačiojo miško pardavimo pajamųDeklaracijos formaPrivalomųjų atskaitymų nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų deklaracija (FR0463)Mokestinis laikotarpis2021-05-01 – 2021-05-312021-06-15DeklaruotiAsmens akcizų deklaracija (FR0630A)MokestisAkcizaiMokestinis laikotarpis2021-05-01 – 2021-05-312021-06-15DeklaruotiMetinė pelno mokesčio deklaracija (pildo neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys) … Ar baiminatės prognozuojamo kainų šuolio? 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. 2021 m. gegužės mėnesio metinė infliacija Lietuvoje buvo 3,5 proc. Padidėjusi infliacija didino prekių ir paslaugų kainas. Brango transporto, sveikatos priežiūros, odontologijos, kirpyklų ir grožio paslaugos, drabužiai, avalynė, maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai. Nuo liepos 1 d. gyventojams brangsta elektros … Kasmetinių atostogų mokamų dienų ir atostoginių apskaičiavimo bei išmokėjimo ypatumai (6) 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 18 (1122) Ar gali būti apskaičiuotas darbuotojo darbo dienos (valandos) VDU, mažesnis už galiojančius minimalius dydžius, taikomus skaičiuojant atostoginius ir kitas išmokas?Pagal Aprašo 5.15 punktą, nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojo vidutinis dienos darbo užmokestis ar vidutinis valandos darbo … Kompensuojamų išmokų dydžiai darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Ar darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, gali būti kompensuojamos padidėjusios jų išlaidos?Nuo 2017 m. liepos 1 d. tokių kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas (DK). Jo 144 str. 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių … Birželis – paskutinis mėnuo kadaise pamirštiems mokesčiams be delspinigių sumokėti 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Birželio 30 d. baigiasi terminas, iki kurio mokesčių mokėtojai, kurie 2019 m. pasinaudojo vienintele galimybe atsiskleisti ir deklaravo praeityje pamirštus mokesčius, dar gali juos susimokėti be jokių delspinigių.Šiuo metu 439 gyventojai ir 253 įmonės, kurie anuomet sudarė periodinių mokėjimų grafikus ir turėjo … Informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Šeima ir darbas: ką svarbu žinoti darbuotojui? 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Darbuotojai, daug daugiau laiko praleidžiantys darbe, po darbo valandų galvoja apie darbą, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata. Vėliau išryškėja ir kitos pasekmės – sumažėja produktyvumas, blogėja darbo rezultatai. Kokios … Delspinigiai: kada jie gresia dėl netinkamai vykdomų mokestinių prievolių? (III) 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Kelių dalių straipsnyje nagrinėjami mokestiniai delspinigiai: kada jie atsiranda, kaip skaičiuojami ir ką apie juos sako mokestinių ginčų praktika. Aktualūs mokestinių ginčų praktikos išaiškinimaiPirmosiose straipsnio dalyse išnagrinėjus, kada atsiranda mokestiniai delspinigiai, kaip skaičiuojami, kokie jų skaičiavimo terminai, taip pat, kada nuo … Lietuvos muitinė skirs daugiau dėmesio strateginės paskirties prekių kontrabandos užkardymui 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Lietuvos muitinė, vis dažniau susidurdama su strateginės paskirties prekių kontrabandos atvejais, verslo atstovų prašo atidžiau pildyti dvejopos paskirties prekių deklaracijas ir aprašymus, pateikti juose kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją, kad būtų išvengta galimo prekių sulaikymo ir ilgesnio muitinio tikrinimo poste.Muitinės … 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Birželio 16 d.Sukanka 202 m., kai 1819 m. gimė kunigas, liaudies švietėjas, tautosakininkas, leksikografas Antanas Juška.Sukanka 118 m., kai 1903 m. Henris Fordas su partneriais įkūrė automobilių įmonę „Ford Motor“.Sukanka 118 m., kai 1903 m. įkurta kompanija „Pepsi Cola“.Sukanka 113 … Papildomi susitarimai ir didžiausias leistinas darbo krūvis 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai trūksta atitinkamos specialybės darbuotojų, tačiau tinkamų kandidatų nerandama. Tenka ieškoti išeičių siūlant papildomą darbą jau esamiems, toje įmonėje dirbantiems darbuotojams. Ypač dažnai tokias situacijas tenka matyti medicinos įstaigose. Taigi, kokie gali būti susitarimai dėl papildomo darbo … Didžiausias pomėgis – buhalterija 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) konferencijoje naująja LBAA kolegijos nare išrinkta buhalterinės apskaitos, finansų, konsultacijų ir mokymo paslaugas teikiančios UAB „Sakurų sodas“ vyriausioji buhalterė Eglė Alasevičienė.Įgijusi ekonomikos bakalauro ir verslo administravimo magistro laipsnį Vilniaus universitete, Eglė Alasevičienė dirbo vyriausiąja … Užmiršta ir netyrinėta buhalterio Jono Ilgūno visuomeninė veikla 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Minėdami lietuviškosios apskaitos pirmtako Jono Ilgūno (1881–1956) 140-ąsias gimimo metines, prikelkime iš užmaršties jo visuomeninę veiklą, susijusią su laisvamanių pažiūromis. „Nedėkinga“ temaRetas, bent kiek apsišvietęs tarpukario Lietuvos žmogus nežinojo lietuviškosios apskaitos pirmtako Jono Ilgūno pavardės (mėgstančio pasirašyti Vaivadiškiečio slapyvardžiu). Apie jo … kursai 2021-06-07 – 2021-06-13 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 22 (1126), atsakymai 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Horizontaliai:1. 625819743, 843762519, 197354268, 356187492, 419526837, 782493156, 571638924, 934275681, 2689413752. 935417862, 617852493, 284369715, 126573984, 549628371, 873194526, 398241657, 452786139, 761935248 2021-06-15 Nr. 23 (1127) Antradienis, 2021 m. birželio 15 d. Šis pavasaris buvo kaip niekada lietingas, taigi ne vienas pastebėjo sraigių ir šliužų antplūdį. Jeigu lietuviškų sraigių populiaciją kontroliuoti anksčiau nebūdavo sunku ir žalos sodams jos nepadarydavo, to negalima pasakyti apie invazinius šliužus ir sraiges, kurių pastaruoju metu ypač padaugėjo. …
| |||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2022 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | |||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
||||||||||||||||
