Savaitės apžvalga Nr. 2021/24(1128) (2021 m. birželio 29 – liepos 6 d.) |
Savaitės klausimas: Ar reikia ilginti pensinį amžių iki 72 metų?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė: „Vyriausybė negali įsikišti į kainų reguliavimą? Kainų augimas nuo Vyriausybės nepriklauso, ir ji į tą procesą nesikiš? Tai kam tokia Vyriausybė reikalinga, pakanka Statistikos departamento.“ Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 850,7 mln. eurų ir sudarė 1,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo 321,1 mln. eurų geresnis nei 2020 m. tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 1 171,8 mln. eurų deficitą. 2021 m. centrinės valdžios pajamos sausį–gegužę buvo 6 279,0 mln. eurų, išlaidos – 7 038,7 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 91,0 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 57,2 proc. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 60,4 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,0 proc. bei dotacijos – 9,4 proc. Centrinės valdžios pajamos šių metų gegužę siekė 1 463,2 mln. eurų, išlaidos – 1 623,6 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 28,3 mln. eurų. Šių metų gegužės mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 188,7 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų geguže, balansas geresnis 280,1 mln. eurų. Gegužę pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (51,4 proc.) ir socialinės įmokos (35,5 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,3 proc.). Lietuvoje nuo liepos vidurio startuoja Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), kurią įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VšĮ „Versli Lietuva“. Planuojama, jog ši sistema prevenciškai padės su finansiniais iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo – išlaikyti dar gyvybingą verslą bei išsaugoti sukurtas darbo vietas. „Iki šiol Lietuvoje veikiančio modelio, kuris padėtų įmonėms iš anksto pastebėti kylančius finansinius iššūkius dėl kurių galėtų atsirasti nemokumo tikimybė – dar nebuvo. Tikimės, jog pritaikius gerąją Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, Ankstyvojo perspėjimo sistemos priemonėmis padėsime smulkiam ir vidutiniam verslui imtis prevencijos, laiku įvertinti rizikas bei išsaugoti darbo vietas“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ankstyvojo perspėsimo sistema padės įmonėms lengviau įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas krizes. „Ši sistema leis identifikuoti galimą nemokumo grėsmę, perspėti verslininkus ir kol dar nevėlu – padės priimti tinkamus sprendimus. Pastarasis laikotarpis nebuvo lengvas, todėl ši iniciatyva padidins verslo išsaugojimo galimybes. O jei vis tik verslas priims sprendimą nutraukti veiklą, svarbu, kad bankroto procedūros būtų aiškios, paprastos, lengvos ir kuo įmanoma trumpesnės. Bankrotas – tai ne nuosprendis, o pamoka ir galimybė startuoti iš naujo”, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Į „Verslią Lietuvą” besikreipiantys verslai „vieno langelio“ principu gaus svarbiausią informaciją, leisiančią apsispręsti, kuria kryptimi toliau eiti – išsaugoti verslą pasinaudojant pagalbos priemonėmis, pradėti restruktūrizavimo procesą ar inicijuoti bankrotą ir taip išvengti dar didesnių krizių“, – teigia Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė. Ankstyvojo perspėjimo sistema mažoms ir vidutinėms įmonėms pradės veikti nuo liepos 17 d. Galima nemokumo rizika įmonėms bus nustatoma remiantis pačių mokesčių mokėtojų pateiktais bei iš trečiųjų šaltinių gaunamais VMI duomenimis. Statistiniais metodais nustačius galimą įmonės nemokumo riziką, VMI įmonę pranešimu informuos asmeniškai, per Mano VMI. Pranešime bus nurodoma, kaip įmonė gali pasinaudoti sistema. Verslo atstovai, norėsiantys pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo sistema, galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“. Kredito unijų atskaitomybės pokyčiai Lietuvos bankas standartizavo kredito unijų pelno paskirstymo ataskaitą ir patikslino kredito unijų privalomo metinės informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus. Iki šiol metinė kredito unijų pelno paskirstymo ataskaita nebuvo standartizuota ir kredito unijos informaciją apie pelno paskirstymą Lietuvos bankui teikė įvairiais būdais: el. paštu, paštu arba naudodamos apsikeitimo failais sistemą. Kredito unijos standartizuotą pelno paskirstymo ataskaitą pirmą kartą Lietuvos bankui teiks 2022 m. per 4 mėn. finansiniams metams pasibaigus, naudodamos ataskaitų priėmimo sistemą. Toks informacijos pateikimo būdas palengvins informacijos surinkimą ir apdorojimą. Kredito unijos per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos savo ar centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje privalės paskelbti visuotinio narių susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą, jei buvo atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas. Pagal šiuo metu galiojančius nuostatus, metinę informaciją visuomenei kredito unijos gali skelbti savo arba kredito unijas vienijančios asociacijos interneto svetainėje. Įvykus kredito unijų sisteminei reformai, pačioms kredito unijoms patogiau ir visuomenei aiškiau, jei informacija bus skelbiama centrinės kredito unijos, kuriai priklauso kredito unija, interneto svetainėje. Parengta instrukcija, kaip savarankiškai užpildyti prekių deklaraciją Kad gyventojams būtų patogiau naudotis suteikta galimybe savarankiškai deklaruoti prekes, Lietuvos muitinė parengė deklaracijos pildymo instrukciją ir kviečia ją peržiūrėti prieš prisijungiant prie Išmaniosios muitinės deklaracijų sistemos (iMDAS) portalo. Instrukciją, iMDAS portalo naudotojo vadovą, prisijungimus prie muitinės informacinių sistemų bei aktualią informaciją gyventojai ras Lietuvos muitinės svetainės skiltyje „E-prekyba“ privatiems asmenims. Primename, kad rengiantis savarankiškai deklaruoti prekes, įsigytas trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse, pirmiausia reikia užsiregistruoti Bendro naudotojų valdymo portale (BAP) ir pateikti prašymus EORI kodui gauti. Užsiregistruoti BAP reikia adresu http://bap.lrmuitine.lt. Registracija vykdoma per Elektroninius valdžios vartus nukreipiant į puslapį, kuriame galima pasirinkti autentifikavimo paslaugos būdą – banką, mobiliuosius įrenginius, el. parašą ar pan. Patvirtinus tapatybę reikės užpildyti elektroninę formą „Prašymas registruoti paslaugų gavėją“ ir ją pateikti muitinei. Vėliau BAP galėsite redaguoti duomenis, veiklos profilius, atstovavimo teises ir pan. Išsamų BAP vartotojo vadovą rasite čia. Užsiregistravus BAP, antrasis žingsnis – prašymas suteikti Ekonominės veiklos vykdytojo identifikavimo (EORI) kodą. Jį patogiai ir greitai galima pateikti portale https://mls.lrmuitine.lt jungiantis per El. valdžios vartus. Prašyme reikia nurodyti asmens duomenis, kontaktus, teritorinę muitinę, aptarnaujančią deklaranto gyvenamą savivaldybę ir kt., pridėti asmens dokumento kopiją. Paslauga nemokama, kodas yra ilgalaikis. Siekiant operatyviai atsakyti į klausimus, susijusius su mulkių siuntų deklaravimu, aktyvuoti du papildomi konsultacijų telefono numeriai 8 620 80593 ir 8 621 31061. Jais konsultacijos bus teikiamos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 19 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 8 val. iki 17 val. Planuojama, kad tokiu grafiku konsultacijos bus teikiamos iki rugpjūčio 31 d., o jei bus poreikis – ir ilgiau. Bendrą informaciją muitinės veiklos klausimais darbo valandomis galima gauti numeriu 8 800 900 80. Klausimus muitinės specialistams galima užduoti ir el. pašto adresu info@lrmuitine.lt, bei muitinės svetainės rubrikoje „Užduoti klausimą, pateikti siūlymą“. Muitinės informacinių sistemų neveikimų atveju galima kreiptis ITPC@lrmuitine.lt Dviem vilniečiams – įtarimai neteisėta veikla ir beveik 30 tūkst. eurų pasisavinimu Galimai neteisėta patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nuoma užsiėmusiam įmonės faktiniam vadovui ir bendrininkui – įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei didelės vertės svetimo turto – per 28 tūkst. eurų – pasisavinimo. Ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra, vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba. Tyrimo duomenimis, įmonei faktiškai vadovavęs ir sprendimus priiminėjęs vilnietis su Vilniaus miesto savivaldybe dar 2014 metais susitarė, kad bendrovei bus išnuomotos savivaldybei priklausančios patalpos sostinės centrinėje dalyje, iš viso beveik 1700 kv. metrų, kurių 90 proc. įmonė galėjo pernuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Sutarties galiojimo pabaigos data – 2019 m. balandis. Įtariama, kad įmonės veiklai realiai vadovavęs asmuo, žinodamas apie sutarties pabaigą, tyčia neperdavė šių patalpų Vilniaus miesto savivaldybei ir toliau jas neteisėtai nuomojo bei rinko pinigus, neturėdamas tam leidimo. Savivaldybė ir įmonės faktinis vadovas buvo įsivėlę į civilinius ginčus teisme, tad kai tik teismas nusprendė, kad nuomininkas turi būti iškeldintas, o patalpos perduotos savininkei, faktinis vadovas, įtariama, įmonę su visais įsiskolinimais fiktyviai pardavė kitam asmeniui. Tačiau nuomos veikla ir toliau buvo tęsiama, o abu bendrininkavę asmenys toliau galimai gavo pajamas, kurių niekur neapskaitė. Pareigūnai skaičiuoja, kad įtariamieji galėjo pasisavinti per 28 tūkst. eurų. Vilniaus mieste, įvairiose su tyrimu susijusiose vietose, buvo atliktos kratos, per kurias rasti įvairūs ikiteisminiam tyrimui svarbūs dokumentai bei kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų, kurių nuosavybės teisė laikinai apribota. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimas tęsiamas. Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiAmanda Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Klausėte – atsakome2021-07-07 Nr. 25 (1129) Trečiadienis, 2021 m. liepos 7 d. Rasa ŠANTARIENĖ Mokesčių specialistė Kokios mokestinės prievolės atsiras, jeigu įmonė, planuodama investuoti, įsigis vertybinių popierių (akcijų) arba kriptovaliutos? Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) nedraudžia juridiniams asmenims investuoti į vertybinius popierius (įskaitant akcijas) ir virtualias valiutas (bitcoin, ethereum, žetonus ir pan.), todėl asmenys, ketinantys vykdyti tokius sandorius, … Specialisto komentaras | ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2022 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
