„AAM aktualijos” apžvalga 2022-07-05

2023 m. „AAM aktualijų“  vasaros prenumerata Išankstinę sąskaitą rasite čia

Savaitės apžvalga Nr. 2022/24(1176)

(2022 m. birželio 28 – liepos 4 d. d.)

Savaitės klausimas:

Ar prenumeruotumėte 
„AAM aktualijas“, jeigu būtų tik el. versija?

Savaitės citata

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas:

„Kuo didesnė infliacija dabar, tuo didesnėdefliacijos tikimybė kitais metais.“

Privatus verslas gali pats nusistatyti (susikurti) inventorizacijos atlikimo tvarką bei kada ji atliekama.
Tai gali būtų kad ir vieno sakinio įsakymas ar tiesiog nurodoma įmonės apskaitos politikoje, kad jei yra atliekama inventorizacija, tai jos atlikimui taikomos LRVN 630 patvirtintos taisyklės, o inventorizacija atliekama pagal atskirus vadovo sprendimus.

Privati įmonė gali nuspręsti, kad inventorizacijos atlikimui taikys kad ir jau negaliojantį LRV1070, kuris buvo privalomas taikyti privačiam sektoriui iki 2022-05-01. Tai kad teisės aktas negalioja, nėra jokio draudimo jį ir toliau taikyti, tik jis taikymo metu tampa vidiniu įmonės dokumentu. Jei įmonė savo apskaitos politikoje buvo pasitvirtinusi, kad taiko LRV1070, jai nieko papildomai sudarinėti nereikia, nebent ji norėtų paminėti kurios nuostatos iš šio nutarimo pas ją nėra taikomos arba taikomos kitaip.

Nuo liepos 5 d. ūkininkai jau gali išsiimti leidimus lengvatiniams gazoliams

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad ūkininkai jau gali išsiimti leidimus įsigyti lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių (žymėtų dyzelinių degalų) naujiems veiklos metams. Leidimai suformuoti daugiau nei 102 tūkst. gyventojų, kurie juos išsiimti gali prisijungę prie Mano VMI

„Norime atkreipti dėmesį, jog jei asmuo praėjusiais metais turėjo leidimą įsigyti lengvatinių degalų ir kartu su leidimu buvo suformuota Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortele, tai papildomai nieko daryti nereikia, nes duomenys kortelėje atnaujinami automatiškai“, – sako VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas pridurdamas, kad atspausdintą kortelę užteks degalinėje pateikti kartu su asmens tapatybės dokumentu.

Leidimą ir Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelę naujiems ūkiniams metams galima rasti prisijungus prie Mano VMI > Dokumentai > Pažymėjimai / leidimai taikyti akcizų lengvatas. 

Kokį gazolių kiekį gali įsigyti ūkininkas, VMI apskaičiuoja pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis. Praėjusiais metais leidimai suformuoti beveik 106,1 tūkst. gyventojų, 2020 m. – 126,7 tūkst. 

Savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt, o asmeninė mokesčių mokėtojo informaciją, pranešimus – Mano VMI ir Elektroninio deklaravimo sistemos paskyrose.

VMI skelbia gyventojų turto deklaracijų duomenis

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad paskelbti nauji Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenys už 2021 metus. Šiemet galima susipažinti su beveik 48 tūkst. viešai skelbiamų turto deklaracijų išrašų. Sąrašas skelbiamas čia: Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai – VMI.

Turto deklaracijas, dėl užimamų pareigų už 2021 m. pateikti turėjo apie 102,6 tūkst. gyventojų – naujausiais duomenimis laiku iš jų pareigą atliko beveik 84 tūkst.“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė atkreipdama dėmesį, kad apie 2 tūkst. gyventojų dar nepateikė turto deklaracijos ir tai turėtų padaryti nedelsdami.

VMI svetainėje skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei. Turto ir pajamų deklaracijų duomenis VMI taip pat naudoja nustatant ir rizikingiausius mokesčių mokėtojus – informacija analizuojama ir lyginama su VMI turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų pajamas, turimą turtą ir išlaidas.

VMI primena, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą (toliau – Įstatymas) 2021 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių, jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys ir jų šeimos nariai.

Vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams – papildoma poilsio diena

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis suteikti papildomą poilsio dieną vieną vaiką iki 12 m. auginantiems darbuotojams. Šiems darbuotojams nuo rugpjūčio 1 d. bus suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius). Dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę) bus suteikiamos darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs. Sudaroma galimybė dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia teisė bus suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m. (šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 m.).

Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 m., ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šiems darbuotojams taip pat bus sudarytos galimybės dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.

Darbo kodekse įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Darbdavys taip pat privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pvz., liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.

Pataisomis taip pat nutarta, kad darbo sutartis negalės būti nutraukiama darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis.

Nuo kitų metų įsigalios nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, pagal kurias tėvams nuo 2023 m. sausio 1 d. bus sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galės prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš senelių.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis sieks 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio („į rankas“ – 77,34 proc.).

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių sieks 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“).

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Tėvai bus skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei 2 VDU. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. 4 mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką. Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išliks galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. Kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažins gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100 proc. buvusio VDU.

Aktualu nuo liepos į komandiruotes vykstantiems darbuotojams – skaidresnė dienpinigių mokėjimo tvarka

Nuo liepos 1 d. įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas. Iki šiol avanso ir dienpinigių mokėjimo tvarka yra bene pagrindinė darbo ginčų kilimo priežastis. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2021 m. darbo ginčų komisijos gavo beveik 5400 prašymų išnagrinėti tarp darbuotojo ir darbdavio kilusį ginčą. 

Ir ateityje išliks galimybė profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo kolektyvinėje sutartyje. Jeigu tokios sutarties nėra, bus galima nustatyti mažesnius dienpinigius vietiniame norminiame teisės akte. Tiek susitariant kolektyvinėje sutartyje, tiek nustatant vietiniame norminiame teisės akte, dienpinigių dydis negali būti mažesnis kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Siekiant mokėti mažesnius dienpinigius nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, dienpinigiai turės būti diferencijuoti pagal tam tikrus objektyvius kriterijus, kurie bus sutarti kolektyvinėje sutartyje ar numatyti vietiniame norminiame teisės akte. 

KAS NAUJO? Užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą, dienpinigių dydžiai negalės būti nustatomi darbo sutartyse. Darbdaviui atsiranda prievolė prieš nustatant konkrečius dienpinigių dydžius ir kriterijus informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodeksas. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turės būti supažindinti raštu. Tinkamu pateikimu raštu laikomi tokie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos galimybės ją išsaugoti.

Taip pat nustatoma, kad neišmokėta dienpinigių už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas dalis turės būti mokama kartu su darbo užmokesčiu pagal nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir terminus.

Tikimasi, kad pakeitimai padės sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, užtikrins darbuotojų lygiateisiškumą, o pažeidimus taps lengviau įrodyti kilus darbo ginčui.

Vviešojo transporto paslaugas teikusių įmonių vadovai aiškinsis teismui dėl mokėtų atlyginimų vokelyje

Teismui perduota byla, kurioje viešojo transporto paslaugas uostamiestyje teikusių įmonių vadovai ir viena iš įmonių kaltinami mokesčių slėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio valstybei galėjo būti padaryta per 167 tūkst. eurų žala.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, dviejose įmonėse, kurios teikė viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste, įdarbinti vairuotojai galėjo gauti neoficialų darbo užmokestį. Vairuotojai vairuodavo ne tik įmonėms priklausiusius, bet ir kitų savininkų autobusus pagal panaudos sutartį. Įtariama, kad per penkerius metus darbuotojams vokeliuose išmokėta bendrai per 167 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta.

Dviem įmonių vadovams pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai jų suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst.). Teisme atsakyti turės ir vienas juridinis asmuo, kurio buhalterė, įtariama, kartu su autobusų savininkais ir išmokėdavo atlyginimus vokelyje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Alicijai Petkevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Butginas
Butgintas
Filė
Filomena
Karolina
Mantmilas
Mantmilė

Savaitės vardadieniai

Naujausiame numeryje skaitykite

Teisininko priimamasis

Tyčinis bankrotas: patarimai vadovams