Savaitės apžvalga Nr. 2022/47(1199) (2022 m. gruodžio 20 – 26 d.) |
Savaitės klausimas: Ar turite atsidėję santaupų „juodai dienai“??
|
|||||||||||||||
Citata Savaitės citata Premjerė Ingrida Šimonytė: „Maisto kainų valstybė nereguliuos, didins žmonių perkamąją galią.“ Trys Lietuvos regionai sulauks papildomų 309 mln. eurų investicijų Europos Komisija (EK) patvirtino papildytą 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų programą Lietuvai, kurioje iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir nacionalinių lėšų numatomos 309,1 mln. eurų investicijos Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams, susiduriantiems su didžiausiomis perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos rizikomis. Šios investicijos bus skirtos ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimui, bet ir regionų ekonomikos diversifikavimui, investuotojų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui. „Papildėme ES investicijų programą nauju prioritetu, kuriuo siekiame įgyvendinti ambicingus nacionalinius ir ES lygmens klimato neutralumo tikslus. Taršiausius Lietuvos regionus pasieksiančios ES investicijos padės spręsti klimato kaitos iššūkius ir tuo pačiu užtikrins tvarų regionų ekonomikos augimą ir konkurencingumą“, – pažymėjo finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Kauno, Šiaulių ir Telšių regionai, o ypač Jonavos, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybės susidurs su didesniais žaliosios transformacijos poreikiais, nes jų ekonomikos ilgainiui tapo priklausomos nuo daugiausiai ŠESD generuojančių trąšų ir cemento gamybos bei naftos perdirbimo įmonių (AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Orlen Lietuva“) veiklos. Šios įmonės 2021 m. Lietuvoje sugeneravo apie 85% visų ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ES ATLPS) dalyvaujančių pramonės sektorių ŠESD išmetimų. Anot viceministrės, taršiausios Lietuvos pramonės įmonės aiškiai deklaruoja savo ketinimus prisitaikyti prie neutralios klimatui ekonomikos. Tačiau finansinė pagalba tiek regionams, tiek pačioms įmonėms persitvarkyti yra būtina, jog žalioji pertvarka vyktų sparčiau ir būtų užtikrinama aplinkos, socialinė ir ekonominė gerovė labiausiai pažeidžiamose teritorijose. Pagrindinis TPF tikslas – mažinti ŠESD išmetimus ir išsaugoti darbo vietas, todėl 144,3 mln. eurų bus skirta daliniam taršiausios Lietuvos pramonės įmonės AB „Achema“ (generuoja apie 41 % visų Lietuvos ES ATLPS sektoriaus ŠESD išmetimų) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų vystymo I-ojo etapo finansavimui. Už 49,4 mln. eurų bus paskelbta kvietimų Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų pramonės įmonių alternatyvaus kuro diegimo projektams, o 600 tūkst. eurų bus skirta galimybių studijai, kuri išnagrinės anglies sugavimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo plėtros galimybes Lietuvos pramonės įmonėse. Siekiant pagerinti Mažeikių, Jonavos ir Akmenės rajonų savivaldybių investicinį patrauklumą, konkurencingumą ir ekonomikos diversifikaciją – 36 mln. eurų bus nukreipti į pramoninių teritorijų vystymą šiose savivaldybėse, o 78,8 mln. eurų į užsienio ir vietos investuotojų pritraukimą ir vietos darbuotojų perkvalifikavimą, atsižvelgiant į darbo rinkos ir tvarių darbo vietų kūrimo poreikius. Šios investicijos įgalins ne mažiau kaip 185 pramonės įmones įgyvendinti žalinimo projektus ir leis Lietuvos ŠESD išmetimus visame Europos Sąjungos ATLPS sektoriuje sumažinti daugiau nei 3 proc. Taip pat bent 2,9 tūkst. darbuotojų įgis tvaraus darbo kvalifikacijas, bus sukurta daugiau kaip 640 naujų darbo vietų ir atsiras 107,4 ha naujų teritorijų pramoninei veiklai vystyti. Dėl leidinio „Prizų, laimėjimų ir dovanų apmokestinimas pajamų mokesčiu“ atnaujinimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atnaujino leidinį „Prizų, laimėjimų ir dovanų apmokestinimas pajamų mokesčiu“. Leidinys skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas artėjant kriptoturto sektoriaus veiklos pokyčiams Finansų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai aptarė institucijų pasirengimą griežtėjant su kriptoturto sektoriaus veikla susijusiam reguliavimui Lietuvoje. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas netrukus įsigaliosiančių naujų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrai bei bendros Europos Sąjungos (ES) reguliavimo sistemos kūrimui. „Itin sparti technologijų plėtra ir valstybių sienų neribojama kriptoturto sektoriaus veikla skatina ženklų tokių įmonių skaičiaus augimą, tačiau tuo pat metu atveria didesnes pinigų plovimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir kitų finansinių nusikaltimų rizikas. Ši dinamiška padėtis reikalauja ES lygmens ir globalių sprendimų. Nelaukiant kol bus sukurtas vieningas ES reguliavimo mechanizmas, proaktyviai sustiprinome nacionalinį kriptoturto sektoriaus reguliavimą, – susitikime akcentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Kitą savaitę įsigaliojant naujoms priemonėms, labai svarbu užtikrinti efektyvų šių reikalavimų įgyvendinimą, už kurį atsakinga būtent FNTT. Taip pat ateinančių metų biudžeto projekte numatėme papildomas lėšas pinigų plovimo prevencijos funkcijos stiprinimui“. Anot ministrės, koordinuotas atsakingų institucijų darbas bei PPTFP įstatymo pakeitimai leis užtikrinti efektyvų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymą dinamiškame kriptoturto sektoriuje, mažins reputacinius iššūkius tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei tarptautiniu mastu, be to, Lietuva bus tinkamai pasiruošusi priimti bendrus europinius reikalavimus. „Pastaraisiais metais stebime aktyvų virtualiųjų valiutų operatorių įsikūrimą Lietuvoje. Sektoriaus augimas parodė, kad gali kilti tam tikrų rizikų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, todėl šio sektoriaus priežiūrą reikia stiprinti. Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja nauja įstatymo redakcija, o FNTT dėmesys bus nukreiptas į efektyvesnę šio sektoriaus priežiūrą bei kontrolę. Tam įgyvendinti ketiname investuoti ir į pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, įgūdžių tobulinimą“, – teigė FNTT direktorius Rolandas Kiškis. Kaip pažymi G. Skaistė, griežtesnis reglamentavimas nesustabdys inovacijų plėtros, tačiau priešingai – užtikrins skaidrumą ir tvarų finansų sektoriaus augimą. Didesnis aiškumas nacionaliniame reguliavime reikšmingai prisidės prie kokybiško kriptoturto įmonių veiklos vystymosi Lietuvos rinkoje. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios PPTFP įstatymo nuostatos, kurios griežčiau reguliuos kriptoturto sektoriaus įmonių veiklą. Tokių paslaugų teikėjams bus taikomas 125 tūkst. eurų įstatinio kapitalo reikalavimas. Vadovaujantys darbuotojai turės būti nuolatiniais LR gyventojais, jie negalės tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienai įmonei (išskyrus, kai įmonės priklauso vienai įmonių grupei), be to, jiems bus taikomi aukštesni reputaciniai reikalavimai. Įstatyme įtvirtinta, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip prarandant ryšį su Lietuva. Taip pat bus privaloma identifikuoti klientų tapatybę, kai operacijų suma lygi ar viršys 700 eurų bei draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas. Nuo 2025 m. įsigaliojus „Travel rule“ nuostatai, virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai bus įpareigoti gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius. Dėl palengvinamo kriptoturto perdavimo atsekamumo bus sunkiau apeiti taikomas sankcijas ir kitas ribojamąsias priemones. Be to, kitų metų vasarį Registrų centras viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai. Be nacionalinių priemonių, susitikime taip pat aptartos kriptoturto rinkos reguliavimo tendencijos ES lygiu. Atkreiptas dėmesys, jog bus sukurta vieninga kriptoturto sektoriaus reguliavimo sistema, o šiuo metu ES institucijose svarstomi strateginiai su kriptoturto segmento priežiūra susiję dokumentai – Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. MiCA) ir Reglamentas dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (angl. TFR). 19 tūkst. gyventojų laiku deklaravo 8 mln. eurų NT mokesčio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais apie 19 tūkst. gyventojų laiku deklaravo 8,3 mln. eurų NT mokesčio. Didžiausios gyventojų deklaruotos mokesčių sumos: Palangos m. – 32 tūkst. eurų, Kauno m. – 31 tūkst. eurų bei Neringos sav. – 27 tūkst. eurų. „Dėkojame laiku deklaravusiems NT mokestį gyventojams, kurių šiais metais yra 4,4 tūkst. daugiau nei pasibaigus terminui pernai,“ – teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis atkreipdamas dėmesį tų NT savininkų, kurie dar to nepadarė. „Pamiršusius pateikti NT deklaracijas kviečiame nebedelsti ir savo nekilnojamąjį turtą deklaruoti kaip įmanoma greičiau.“ VMI duomenimis iš viso šiais metais NT mokestį, apie 14,8 mln. eurų, deklaruoti turėjo 32,5 tūkst. gyventojų. Didžiąją dalį, daugiau nei 28 tūkst. NT savininkų, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, informavome išankstiniais pranešimais per Mano VMI. Už 2021 m. 31,6 tūkst. gyventojų deklaravo 11,2 mln. eurų mokesčio. Daugiausiai NT mokesčio deklaruota:
Primename, kad NT mokesčio deklaracijas pateikti bei mokestį sumokėti turi tie gyventojai, kurių nekomercinio NT bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą (arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata. Visą informaciją apie NT mokestį: kaip sužinoti NT bendrą mokestinę vertę, kaip pateikti deklaraciją, rasite www.vmi.lt > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Tyrimas: Lietuvoje ir euro zonoje atsiskaitymai kortelėmis auga, tačiau grynieji taip pat išlieka svarbūs Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, tačiau jų naudojimas atsiskaitymams mažėjo, o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir toliau augo. Lietuvos gyventojas, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele, iš šių atsiskaitymų daugiau kaip pusė atliekami bekontakčiu būdu. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje, kurios metu 2021 m. spalio mėn.–2022 m. birželio mėn. buvo apklausta beveik 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų. „Lietuva euro zonos šalių kontekste išsiskiria tuo, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. Apklausos duomenimis, per dvejus metus mūsų šalies gyventojų mokėjimo įpročiai kito lėčiau nei kitų euro zonos šalių gyventojų: Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais dalis sumažėjo 6 proc. punktais, o vidutiniškai visoje euro zonoje – 13 proc. punktų. Nors ir lėčiau, bet mūsų šalies vartotojų mokėjimo įpročiai kinta ta pačia kryptimi: grynųjų pinigų populiarumas menkėja, elektroninių atsiskaitymo priemonių – auga“, – sako Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius. 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 m. atliktą analogišką apklausą – 68 proc., 2016 m. – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 59 %, 72 ir 79 %). Gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais: taip nurodo 60 proc. euro zonos ir 53 proc. Lietuvos respondentų (2019 m. tokių respondentų dalis siekė 55 % euro zonoje ir 49 % Lietuvoje). Vartotojai kaip pagrindinį grynųjų pinigų privalumą nurodė jų anonimiškumą, privatumo apsaugą ir tai, kad grynieji pinigai leidžia geriau sekti savo išlaidas. Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje daugėja mokėjimų negrynaisiais pinigais. Tokius vartotojų įpročių pokyčius iš dalies galėjo sąlygoti ir pandemija. Gyventojai vis dažniau įsigyja kasdienių prekių internetu: 2022 m. tokių atsiskaitymų dalis Lietuvoje siekė 16 proc. (euro zonos vidurkis – 17 %), 2019 m. ši dalis siekė 12 proc. Lietuvoje ir 6 proc. euro zonoje. Prekybos vietose lietuvių mokėjimų kortelėmis dalis išaugo nuo 29 proc. 2019 m. iki 32 proc. 2022 m. (euro zonoje atitinkamai nuo 25 iki 34 % visų mokėjimų prekybos vietoje). Daugiau kaip pusė jų – bekontakčiai. Gyventojai vertina, kad mokėjimai kortelėmis yra greitesni ir paprastesni, todėl nereikia su savimi nešiotis didelių grynųjų pinigų kiekių. Grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip santaupų kaupimo priemonė. Beveik pusė (46 %) Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais, ši dalis išaugo nuo 37 proc. 2019 m. iki 46 proc. 2022 m. Euro zonoje respondentų, kurie nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais, dalis taip pat išaugo nuo 34 iki 37 proc. Lietuviai ir piniginėse nešiojasi daugiau grynųjų eurų nei vidutinis euro zonos gyventojas: vidutinė suma Lietuvos gyventojo piniginėje siekia 110 Eur, o euro zonos gyventojo – 83 Eur. Prieš dvejus metus atitinkamai: 40 Eur lietuvio ir 30 Eur – vidutinio europiečio piniginėse. ECB inicijuoto tyrimo rezultatai ir jų analizė prisideda prie aktualių diskusijų dėl įvairių mokėjimo priemonių. Analizuojant vartotojų mokėjimo įpročius, išryškėja bendras Eurosistemos narių tikslas – užtikrinti mokėjimo priemonių prieinamumą visiems euro zonos gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pajamų ar gyvenamosios vietos. „ECB yra įsipareigojęs užtikrinti, kad vartotojai ir dabar, ir ateityje galėtų laisvai rinktis, kaip mokėti. Mes matome patvirtinimą, kad tiek grynųjų pinigų, tiek elektroninių mokėjimų paklausa yra didelė. Mūsų įsipareigojimu dėl grynųjų pinigų ir vykdomu skaitmeninio euro kūrimo darbu siekiama užtikrinti, kad visada būtų galimybė atsiskaityti viešaisiais pinigais“, – sako Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys. Kitas analogiškas tyrimas bus atliktas ir jo rezultatai paskelbti 2024 m. Plačiau:https://www.lb.lt/lt/naujienos/tyrimas-lietuvoje-ir-euro-zonoje-atsiskaitymai-kortelemis-auga-taciau-grynieji-taip-pat-islieka-svarbus Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiDautartas
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Komandiruotės išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. SituacijaLietuvoje registruotos įmonės darbuotojas (Estijos pilietis, bet rezidentas Lietuvoje) periodiškai dirba nuotoliniu būdu iš Estijos. Atitinkamai, siekiant tinkamai vykdyti savo pavestas funkcijas, šiam iš Lietuvos įmonės sąskaitos yra perkami lėktuvo bilietai skristi iš Estijos į Lietuvą ir atgal, taip pat, … 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Premjerė Ingrida Šimonytė:„Maisto kainų valstybė nereguliuos, didins žmonių perkamąją galią.“ 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Lietuvos banko prognozėsLietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. išaugs 2,5 proc., BVP – iki 1,3 proc. Tačiau yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos. Rusijos karas prieš Ukrainą tebėra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. DataĮvykisPavadinimas2022-12-27MokėtiPridėtinės vertės mokestisDeklaracijos formaPridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita (FR0608)Mokestinis laikotarpis2022-11-01 – 2022-11-30Įmokos kodas1001 – Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami … Pokyčiai, išduodant kasos aparato kvitus (2) 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 47 (1199) Prasidedant naujam skaitmeniniam etapui, prisiminkime apie kvitusMAĮ įtvirtina, kad mokesčių mokėtojai privalo teikti VMI atsiskaitymų už parduodamas prekes (kai prekės superkamos, – superkamas prekes) ir teikiamas paslaugas duomenis. Duomenų turinį detalizuoja ir jų teikimo terminus bei … Ką atskleidė finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės kontrolės problemų apžvalga? 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamentas parengė apžvalgą, kurioje analizavo, kodėl ūkio subjektai neteikia finansinių ataskaitų ir kyla jų kokybės kontrolės problemų.Parengti apžvalgą paskatino valstybės institucijų ir verslo organizacijų klausimai, kodėl kasmet tiek daug ūkio subjektų … Treneriams išmokėto atlygio mokestinis vertinimas: atlyginimas už paslaugą ar darbo užmokestis? 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Mokestinių ginčų komisija pristato dar vieną neseniai pasibaigusį mokestinį ginčą, susijusį su sporto veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022).Pasibaigusioje byloje mokesčių administratorius nustatė, kad pelno nesiekianti sporto organizacija su rinktinės treneriais, … Notarinius veiksmus galima atlikti ir nuotoliu 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Teisingumo ministerija primena, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. atsirado galimybė pasinaudoti notarų paslaugomis nuotoliniu būdu. Įvairūs įgaliojimai, nekilnojamojo turto, hipotekos ir įkeitimo sandoriai, pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo – šie dokumentai vis dažniau notarų tvirtinami nuotoliniu būdu. … Apie principingumą, mokesčius ir prestižą… už pinigus 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Prieš dvylika metų „Linksmojo katino“ bendrovės svetainėje Juodasis katinas (triušis) susitiko su Tigru, baigiančiu viešnagę Lietuvoje, ir kalbėjosi apie mokesčius, ekonomikos gaivinimą, finansų problemas. Pasirodo, daugelis to pokalbio temų yra aktualios ir šiandien. Pradžiai pateikiu kelis 2010 m. pokalbio fragmentus. K. … Dienpinigių mažinimo galimybės 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Kaip žinia, darbdavys, siųsdamas darbuotoją į komandiruotę, privalo jam mokėti dienpinigius. Praktikoje pasitaiko klausimų dėl dienpinigių mažinimo galimybių ir tvarkos. Pavyzdžiui, ar gali darbdavys mokėti darbuotojui mažesnius, nei nustatyta, dienpinigius, jei šis netinkamai atliko pareigas, neįvykdė užduoties, padarė drausmės pažeidimą, … 2022 m. „AAM aktualijose“ skelbtų straipsnių bibliografija 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Apskaita, finansinė atskaitomybė, auditasJ. Mackevičius. „Kaip diegti ir taikyti veikla pagrįstą produkcijos savikainos kalkuliavimo metodą (ABC)?“. Nr. 1.D. Tamulevičienė. „Dar kartą apie veikla pagrįstą produkcijos savikainos kalkuliavimo metodą (ABC)“. Nr. 2.D. Tamulevičienė. „Žaliavų (medžiagų) įsigijimo ir sunaudojimo išlaidų apskaita“. Nr. … LBAA kalėdinis vakarėlis – Bažnytinio paveldo muziejuje! 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Vilniaus šv. Mykolo bažnyčioje įsikūrusiame bažnytinio paveldo muziejuje Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) kvietė savo narius palydėti besibaigiančius 2022 metus ir su tvirtais lūkesčiais pasitikti Naujuosius.Dalyvių laukė įspūdinga Katedros lobyno ekspozicija – buvę užmūryti lobiai surasti 1985 metais, o kad … 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Gruodžio 28 d.Sukanka 125 m., kai 1897 m. vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.Sukanka 103 m., kai 1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.Sukanka 93 m., kai 1929 m. Kaune surengtos pirmosios bokso varžybos, kurių iniciatorius … Samdinių nuoma praeityje – be jokios moralės 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Šarūnas SUBATAVIČIUS XVIII a. jau nebebuvo karų dėl tikėjimo dogmų ar aukštesnių idealų. Tuo metu karininkai taikos metu, gavę valdovo sutikimą, galėdavo pereiti į kitą samdinių kariuomenę, jeigu ten jiems buvo pasiūloma didesnis atlygis ar geresnės karjeros galimybės. Su vadinamųjų kabinetinių … Individualių įmonių apmokestinimo ypatumai (5) 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Tęsinys. Pradžia Nr. 44 (1196) 5.6.8. Kokios IĮ įmokos darbuotojo naudai priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams?5.6.8.1. Pagal PMĮ 26 str. 1 dalį iš pajamų gali būti atskaitomos IĮ už su ja darbo santykiais susijusius asmenis apmokėtos tų asmenų mokymo išlaidos, jeigu … Gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio kol kas dar nebus 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Finansų ministerija visiškai netikėtai 2022 m. paskutinę lapkričio dieną po darbo valandų savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą „Įsiklausius į visuomenės nuomonę – siūlomas patikslintas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas“. Netikėtai pasiūlytas nekilnojamojo turto mokesčio projektas daugelį nustebino ir sulaukė kritikos. Kodėl jis … Netoli fronto esančiame Slovianske gyvenimas – sudėtingas 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Eldoradas BUTRIMASSpecialiai iš Sloviansko Pirkdamas bilietą į neseniai atkurtą traukinio maršrutą Kijevas–Kramatorskas, buvau įsitikinęs, kad būsiu vienas iš nedaugelio keleivių, vykstančių į fronto prieigas. Mat 600 kilometrų nuo sostinės nutolęs Kramatorskas yra padidintos rizikos zonoje – didžiausi mūšiai šiuo metu vyksta … 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 47 (1199), atsakymai 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Horizontaliai:159734682, 673258914, 824691357, 395862741, 762419538, 418375296, 247583169, 581926473, 936147825627518943, 941376528, 385942176, 296851437, 418637295, 753294861, 572169384, 834725619, 169483752 Metinė pranašystė. 2023-ieji – Katino arba Triušio metai 2022-12-27 Nr. 48 (1200) Antradienis, 2022 m. gruodžio 27 d. Kol daugelyje Azijos šalių 2023 metai yra laikomi Triušio metais, Vietname šie metai yra dedikuoti katinui. Ne paslaptis, kad katinai yra nepaprastai švelnūs ir dideles širdis turintys gyvūnai. Juos įžeisti reikštų užsitraukti nepageidaujamą rūstybę, todėl 2023 metus išmintingai patariama aptarti ir … | ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2023 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
