Savaitės apžvalga Nr. 2023/3 (1203) (2023 m. vasario 7 – 20 d.) |
Savaitės klausimas:
|
||||||||||||||||
Citata Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus: „Lietuvos bankui atlikus maisto kainų augimo analizes, patvirtinta, kad kainos augo dėl paaiškinamų faktorių, nebuvo rasto jokių verslininkų bandymų pasipelnyti.“
Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasitikėjimo telefonu 1882 iš šalies gyventojų sulaukė beveik 2800 pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus. Daugiausiai apie galimus pažeidimų atvejus pranešė didžiųjų miestų gyventojai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. Nuo 2006 m., kai pradėjo veikti VMI pasitikėjimo linija 1882, pagal visos šalies gyventojų gautus pranešimus apie galimai vykdomus mokestinius pažeidimus, iš viso išaiškinta apie 43 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių (iš jų per 2022 m. – 684 tūkst. eurų, per 2021 m. – 578,6 tūkst. eurų). VMI dėkoja gyventojams, kurie pastebi, netoleruoja vykdomų mokestinių pažeidimų ir informuoja apie juos mokesčių administratorių. Tikrinama ir reaguojama į gyventojų e. būdu, telefonu ar tiesiogiai pateiktą informaciją apie pastebėtus pažeidimus. Pernai daugiausiai gyventojai pranešė apie gautas, bet nedeklaruotas pajamas (patalpų, turto nuoma), neišduotus kasos kvitus, neišrašomas sąskaitas faktūras už pirktas prekes ar paslaugas, vykdomą neregistruotą veiklą. VMI pažymi, kad gyventojai visuomet gali išlikti anonimais, tačiau dažniau ir greičiau mokestiniai pažeidimai išaiškinami, kai pranešėjai sutinka bendradarbiauti su mokesčių inspekcija. 2022 m. bendradarbiauti sutiko ir savo kontaktus nurodė apie 32 proc. gyventojų. Primename, kad apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą VMI svetainės skiltyje STOP šešėliui – VMI arba iš anksto užsiregistravę ir atvykę į mokesčių inspekcijos gyventojų aptarnavimo padalinius. Europos investicijų bankas skolina 1 mlrd. eurų Europos Sąjungos investicijų projektų Lietuvoje įgyvendinimui Vasario 15 d. Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdyboje buvo patvirtinta 1 mlrd. eurų paskola Lietuvai. Paskola skirta 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos pagrindu finansuojamų projektų bendrajam finansavimui užtikrinti. „Europos investicijų banko paskola yra svarbus žingsnis, užtikrinant savalaikį ir efektyvų ES investicijų projektų įgyvendinimą. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos rėmuose bus investuojama 7,5 mlrd. eurų. Šios investicijos stiprins mūsų ekonomikos atsparumą, prisidės prie Lietuvos konkurencingumo stiprinimo bei geresnės žmonių gyvenimo kokybės. Lietuvos daliai kofinansavimas bus užtikrinamas šia EIB paskola. Svarbu, kad išaugusių skolinimosi kaštų aplinkoje banko finansavimas yra ilgalaikis ir teikiamas pakankamai palankiomis sąlygomis“, – sako finansų ministrė G. Skaistė. Europos investicijų banko paskolos paskirtis – bendrojo viešojo finansavimo užtikrinimas įgyvendinant 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos pagrindu finansuojamus projektus. Taip pat numatoma galimybė pagal banko nustatytas sąlygas dalį paskolos lėšų perskolinti projektus įgyvendinantiems pareiškėjams (t. y. savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms ir uždarosioms bendrovėms, kurių dalį akcijų valdo valstybė ar savivaldybė, viešosioms įstaigoms, kurių steigėjai yra valstybės ir/ar savivaldybės institucijos). Europos investicijų bankas anksčiau Lietuvai yra suteikęs dvi tokio pobūdžio paskolas, skirtas užtikrinti viešąjį bendrąjį finansavimą projektams, įgyvendinamiems pagal ES fondų investicijų programas: 2007–2013 m. (1,132 mlrd. eurų) ir 2014–2020 m. (1,3 mlrd. eurų) laikotarpiais. Išsamesnę informaciją apie paskolą Finansų ministerija paskelbs, kai bus pasirašyta paskolos sutartis su Europos investicijų banku. Dėl VMI prie FM viršininko 2002 m. birželio 25 d. įsakymo 174 pakeitimo Informuojame, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimus, buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. VA-10 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 174 „Dėl Akcizų sumokėjimą užtikrinančių dokumentų priėmimo, registravimo ir naudojimo taisyklių“ pakeitimo“ (toliau – Pakeitimas), kuriuo nauja redakcija išdėstytos Akcizų sumokėjimą užtikrinančių dokumentų priėmimo, registravimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pakeitimai:
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2023-02-17 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RM-4782. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reforma – finišo tiesiojoje Vyriausybei pritarus – baigtas dar vienas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas. Vyriausybės nutarimu INVEGA tampa vienintelė finansų įstaiga, turinti NPĮ statusą įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones. „Finansų įstaiga papildys rinką ten, kur identifikuoti rinkos finansavimo trūkumai. Naujasis Nacionalinis plėtros fondas bus tiltas, jungiantis sektorinių ministerijų strateginius tikslus, esamus bei būsimus finansinius šaltinius ir finansų rinkos dalyvius. Tai prisidės prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei investicijų augimo. Naujasis Fondas bus patikimas verslo partneris, telkiantis finansines priemones vienoje vietoje“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vyriausybės nutarimu INVEGA tampa vienintelė finansų įstaiga, kuriai paliekamas NPĮ statusas. NPĮ statusas suteiks INVEGAI teisę įgyvendinti esamas bei kurti naujas skatinamąsias finansines priemones. Dukterinės įmonės – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) – šio NPĮ statuso netenka. Nutarimo nuostatomis užtikrinamas finansinių priemonių tęstinumas bei plėtra ir galimybė pradėti įgyvendinti naujas finansines priemones. Kitas Fondo konsolidavimo reformos etapas – dukterinių įmonių visiškas ar dalinis prijungimas prie INVEGOS vidinio restruktūrizavimo būdu ir naujų valdymo organų suformavimas. Konsoliduotame Fonde bus sudarytos sąlygos sutelkti įvairius finansavimo šaltinius svarbioms Lietuvos ekonomikos sritims – verslumo skatinimo ir plėtros, inovacijų, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo ir kitoms – finansuoti. Nacionalinis plėtros fondas vykdys žaliųjų finansų plėtrą, prisidės prie finansinių paslaugų ir technologijų ekosistemos bei vystys efektyvią valstybės ir privataus sektoriaus partnerystę. Primename, jog LR Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1041 „Dėl valstybės turto investavimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ įstatinio kapitalo didinimo“ buvo suformuota Nacionalinių plėtros įstaigų grupė, kur motinine įmone tapo uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos (toliau – INVEGA), kitos įmonės (VIPA, VIVA, ŽŪPGF) – jos dukterinėmis įmonėmis. VMI kontrolės veiksmus keičia rezultatyvi stebėsena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2022 m. kontrolės veiksmus vis dažniau keičia stebėsenos ir prevencinės priemonės, o papildomai mokėtinų mokesčių suma ir mokesčių mokėtojų drausmė didėja. Kasmet mokestinių tyrimų ir patikrinimų skaičius mažėja, 2022 m. jie sudarė tik ketvirtadalį visų veiksmų, tačiau papildomai deklaruojamų mokesčių suma augo. Praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją dalį sumos sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.). „Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė. Automatizuoti VMI priežiūros veiksmai sumažina galimas mokestines rizikas Pažymėtina, kad didelę įtaką mokestinės elgsenos pokyčiams turi išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i.KON. Remiantis VMI turima ir gauta informacija, i.KON iš karto apdoroja duomenis, nustato neatitikimus ir atrenka mokesčių mokėtojus pagal rizikos kriterijus. Šios rizikos analizės pagrindu 2022 m. papildomai deklaruota 60 mln. eurų mokesčių – net 39 mln. eurų daugiau nei 2021 m. Taip pat VMI robotizavo administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymą. Pasibaigus terminui, pažeidėjui iš karto yra suformuojami ir išsiunčiami procesiniai dokumentai. Tai leidžia užtikrinti lygiateisišką atsakomybės taikymą, neatsižvelgiant į žmogiškųjų resursų ir laiko aplinkybes. Automatiškai pradėjus rašyti protokolus už laiku neteikiamas mėnesines gyventojų pajamų deklaracijas įmonėms, jų pareigingumas netrukus dvigubai pagerėjo. „Tobulindami VMI procesus, siekiame nepalikti vietos klaidoms ir nusižengimams, o tai prisideda ir prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pažymi A. Klerauskas atkreipdamas dėmesį, jog PVM atotrūkis Lietuvoje stabiliai mažėja ir remiantis Europos Komisijos preliminariu vertinimu 2021 m. sumažėjimas nuo 19,3 proc. iki 14,3 proc. yra didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai Pagal pernai įsigaliojusią tvarką mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog išimtinais ir įstatyme numatytais atvejais didesne suma atsiskaityti galima, tačiau apie tai būtina informuoti VMI. Per tris pirmus mėnesius VMI sulaukė 1,9 tūkst. tokių pranešimų apie 3 tūkst. sandorių. Analizuojant gautus pranešimus pastebima aiški tendencija – didžiąją dalį sandorių sudaro transporto priemonių pardavimai/įsigijimai, kai mokėjimus grynaisiais pinigais dažniausiu atveju iš užsienio šalių piliečių priima įmonės. „Nustačius tokių sandorių dėsningumą VMI atlieka platesnę aplinkybių, su kuriomis susiduria verslas, analizę. Tolimesnis planas praprastas – išsiaiškinti, kas nulemia tokias situacijas, kai atsiskaityti negrynaisiais buvo neįmanoma ir kodėl“, – sako A. Klerauskas pridurdamas, kad greitu metu VMI pokalbiui pakvies daugiausiai tokių sandorių sudariusių įmonių. Prevenciniai veiksmai skatina teigiamus pokyčius Praėjusiais metais VMI praplėtė požiūrį į kontrolės kryptis, t, y. rėmėsi nuostata, kad polinkis į mokesčių vengimą yra ne tik atskirų ekonominių veiklų, o konkrečių mokesčių mokėtojų savybė. Sektoriniu požiūriu didesnio VMI dėmesio sulaukė statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, naudotų automobilių prekyba ir remontas bei e. komercija. Atliekant stebėsenos veiksmus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje pastebėta, jog dalis prekybininkų turi sukaupę itin didelius kiekius prekių atsargų, kurios ženkliai pranoksta pardavimus. Po išsiųstų 1,5 tūkst. klausimynų klientų turimos atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o prekybininkų, kuriems buvo taikomos poveikio priemonės, PVM augo 30 proc. sparčiau nei viso prekybos sektoriaus. Viena iš mokestinių piktnaudžiavimų rūšių, kuriai ir 2022 m. buvo skiriamas didelis dėmesys – privačių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis. Nuoseklus ir aktyvus prevencinių bei priežiūros priemonių taikymas šioje srityje atnešė ženklius mokestinės elgsenos pokyčius – už 2021 m. pajamų išmokas deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., o jų suma išaugo 32,2 mln. eurų. Dėmesys didiesiems ir turtingiesiems mokesčių mokėtojams Nuo 2022 m. praplėstas didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas iš viso kuruoja 741 mokesčių mokėtoją, kurie VMI sumokėjo 6,6 mlrd. eurų mokesčių ir įmokų (o tai yra 44 proc. visų VMI gaunamų pajamų), o papildomai įtrauktų 201 įmonės deklaruotų mokesčių suma padidėjo 24 proc. Praktika parodė, kad didesnis VMI dėmesys klientams ir pritaikytos paslaugos padeda užtikrinti laiku ir teisingai mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į VMI patirtį ir kitų valstybių gerąją praktiką, nuo šių metų darbą pradėjo naujas padalinys, skirtas kuruoti didelės vertės turtu disponuojančius gyventojus. Šiuo metu šiai grupei priskiria 120 asmenų, kurių turtas, VMI duomenimis, siekia apie 15 mlrd. eurų. VMI primena, jog apie pastebėtus mokesčių pažeidimus, gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882. Nuo 2006 m., kai buvo sukurta pasitikėjimo linija, gyventojai padėjo valstybei nustatyti apie 43 mln. eurų nuslėptų mokesčių. Dėl VMI prie FM viršininko 2023 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. VA-8 Informuojame, kad nuo 2023 m. vasario 13 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. VA-8 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių gavėjų ir siuntėjų įregistravimo ir išregistravimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Įsakymas), kuriuo patvirtintos Akcizais apmokestinamų prekių gavėjų ir siuntėjų įregistravimo ir išregistravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatoma:
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtųjų subjektų įregistravimo/ registravimo duomenų keitimo ir išregistravimo tvarka nuo šiol reglamentuojama viename teisės akte, t. y. Taisyklėse, Įsakymu pripažįstami netekusiais galios:
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2023-02-14 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RM-4432. Dėl finansų ministro 2002 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 221 pakeitimo Informuojame, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimus[1], pagal kuriuos nuo 2023 m. vasario 13 d. panaikinamas fiskalinio agento institutas, nurodytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 2 punkte[2], buvo parengtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1K-47 „Dėl finansų ministro 2002 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 221 „Dėl Užsienio apmokestinamojo asmens fiskalinio agento skyrimo taisyklių ir reikalavimų asmeniui, galinčiam būti užsienio apmokestinamojo asmens fiskaliniu agentu, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – pakeitimas), kuriuo pakeičiamos Užsienio apmokestinamojo asmens fiskalinio agento skyrimo taisyklės ir reikalavimai asmeniui, galinčiam būti užsienio apmokestinamojo asmens fiskaliniu agentu (toliau – taisyklės). Pakeitimu:
Pažymime, kad projekto nuostatos įsigalioja nuo 2023 m. vasario 13 d. Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2023-02-09 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RM-4080. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiEleonora
|
||||||||||||||||
| Naujausiame numeryje skaitykite Pelno mokesčio įstatymo naujovės 2023 m. 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Šiame straipsnyje aptarsime Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pagrindinius pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. ir gali būti aktualūs apskaitą tvarkantiems asmenims bei įmonių vadovams. Straipsnyje PMĮ pakeitimus aptarsime ne pagal PMĮ straipsnių aktualumą visuomenei, o pagal jų nuoseklumą. Pakeitimai, susiję su … 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus:„Lietuvos bankui atlikus maisto kainų augimo analizes, patvirtinta, kad kainos augo dėl paaiškinamų faktorių, nebuvo atrasta jokių verslininkų bandymų pasipelnyti ar kartelinių santykių.“ 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Didėja delspinigiai darbdaviams, laiku nesumokantiems atlyginimo darbuotojamsNuo 2023 m. vasario 1 d. darbdaviams įsigaliojo didesnis delspinigių dydis – 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju. Tai aktualu darbuotojams, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. DataĮvykisPavadinimas2023-02-27MokėtiPridėtinės vertės mokestisDeklaracijos formaPridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita (FR0608) Ūkio subjekto (tiekėjo) pranešimas apie pridėtinės vertės mokesčio dengimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (FR0766)Mokestinis laikotarpis2023-01-01 – 2023-01-31Įmokos kodas1001 – … Pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimo ypatumai 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Kokie numatyti pagrindiniai reikalavimai pelno nesiekiantiems vienetams, apskaičiuojantiems pelno mokestį?Pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu pelno nesiekiantys vienetai – vienetai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, t. y. jų veikla faktiškai turi atitikti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir įstatuose numatytus tikslus … 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Bendrovė prašė pripažinti bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu, taip pat pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus.Byloje buvo nustatyta, kad ieškovei, turinčiai 50 proc. bendrovės akcijų, tarp akcininkų vykstančiame ginče dėl priverstinio akcijų pardavimo … Ką svarbu žinoti verslui apie mokestinius nuostolius: 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Mokestinių ginčų komisija (MGK), atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato, kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius, ir pateikia patarimus, kaip šių klaidų išvengti.Lietuvoje 2021 m. apie 43 000 verslo subjektų, arba 28 proc. visų įregistruotų įmonių, deklaravo mokestinius nuostolius, kurie susidaro, … Elektros įrangos naudojimas versle ir apmokestinimas (I) 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Vidmantas JONAITIS Tiek elektromobiliai, tiek ir kita su jais susijusi įranga, pavyzdžiui, elektros įkrovimo stotelės, vis dažniau naudojama įmonėse, todėl straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai šiuo metu aktualiausi visų mokesčių klausimai šia tema. Įmonių pelno mokestisĮmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir … Dėl gyventojų pareigos perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir pajamų mokestį 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. 2023-01-30 Nr. (18.18-31-1 Mr) R-394 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai) pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) atsiranda ne tik dėl gautų pajamų, nuo … Dėl 2022 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. 2023-01-20 Nr. (18.18-31-1 Mr) R-278 Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2022 metais gyventojų gautos palūkanos:1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolasPagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 m. gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir … Patikslintas i.EKA terminas dėl susitarimų pasirašymo su kasų diegėjais 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. 2023-01-31 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad i.EKA dažniausiai užduodamų klausimų dalyje patikslino datą, iki kada rekomenduojama įmonėms kreiptis į sertifikuotą kasos aparatų aptarnavimo įmonę dėl naujo tipo kasos aparato įrengimo ir pasirašyti susitarimą.• Iki 2023 m. kovo 1 d. tai … Permokėtas transporto priemonės mokestis 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Registracijos numeris KM3056 Kaip gauti pažymą, kad sumokėtas mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotą krovininę transporto priemonę nebuvo panaudotas?Permokėjus ar klaidingai sumokėjus mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotą krovininę transporto priemonę įmokos kodu 7820, transporto priemonės valdytojas (toliau – valdytojas) turi kreiptis į … Patikrinimų ir mokestinių tyrimų mažėja, mokesčių surinkimas gerėja 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) surengta spaudos konferencija, kurioje VMI viršininkė Edita Janušienė pristatė inspekcijos 2022 m. nuveiktus darbus ir pagrindines šių metų darbo kryptis. Pranešėja pasidžiaugė, kad VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 110 proc. Iš viso į valstybės … Individualių įmonių pagrindinės mokestinės prievolės (2) 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Tęsinys. Pradžia Nr. 3 (1203) Kai individualios įmonės turi komercinio nekilnojamojo turto2022 m. pabaigoje vykusiame Europos Komisijos (EK) organizuojamame tarptautiniame Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokesčių administratorių susitikime buvo kalbama ir apie tai, kad mažoms įmonėms reikėtų palikti prievolę mokėti pelno … Finansinių ataskaitų kokybės stebėsena 2023 m. bus atliekama pagal nustatytas gaires 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (AVNT) parengė „Finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos 2023 metais gaires“. Šiose gairėse yra nustatyta, kad AVNT 2023 m. atliks Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų pelno nesiekiančių juridinių asmenų – labdaros … 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Vasario 22 d. – Nusikaltimų aukų rėmimo diena, Gavėnios pradžia, Pelenų diena.Sukanka 70 m., kai 1953 m. gimė lietuvių disidentas Romas Kalanta, kuris susidegino 1972 m. Kaune, protestuodamas prieš TSRS valdžią Lietuvoje.Sukanka 78 m., kai 1945 m. mirė teisės profesorius, universiteto … Lietuvos bankas pateikė siūlymus, kaip didinti konkurenciją finansų rinkoje 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. 2022 m. Lietuvoje sparčiai didėjo infliacija, taip pat didėjo paskolų palūkanos ir gyventojų nepasitenkinimas. Kodėl šios problemos nesprendžiamos? Susiklosčiusia situacija susirūpino ir Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės 2022 m. lėmė didelį komercinių … 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 2 (1202) Garantijos, taikomos esant budėjimamsNumatant budėjimus, darbdaviams būtina atsižvelgti į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) nuostatas, nurodančias, kad:a) nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti tik joms sutikus (37 str. 7 ir … Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo (1) 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Šarūnas SUBATAVIČIUS Frydrichas II Didysis (1712–1786) savo valdymą pradėjo su trenksmu: sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą. Jis garsėjo kaip išsilavinęs apšvietos epochos valdovas, tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.Vienas iš Prūsijos valstybės … Karaliaus Jogailos palikuonis padeda kariaujančiai Ukrainai 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Eldoradas BUTRIMASSpecialiai iš Lvovo „Nors mano protėviai yra Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila bei Prancūzijos karalius Liudvikas XIII, tačiau Lvove šių didžiūnų pavardės nublanksta, kai pasakau, kas buvo mano prosenelis“, – sakė Janas Szeptyckis.Šio penkiasdešimtmečio verslininko prosenelis Lvovo arkivyskupas metropolitas, grafas … 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 3 (1203), atsakymai 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. Horizontaliai:1. 853962147, 276341589, 941875362, 739216458, 182594673, 465738921, 624183795, 517629834, 3984572162. 519672834, 723984516, 846153729, 287561493, 361749285, 495328671, 958216347, 632497158, 174835962 2023-02-21 Nr. 4 (1204) Antradienis, 2023 m. vasario 21 d. | |||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2023 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | |||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
||||||||||||||||
