Nepamirškite pratęsti “AAM aktualijos” savaitraščio prenumeratos 2017 metams.

Išankstinė sąskaita čia.

Savaitės citata

Pretendentas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas:

„Mūsų sprendimai, galintys sumažinti maisto kainas, skatinantys konkurenciją. Pavyzdžiui, mažinti maksimalią leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje  ne 30-35 proc., o 15 proc. Vietoj vieno didelio prekybos centro turėtų atsirasti du, valdomi skirtingų savininkų.“

Finansai

Devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 255,1 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 255,1 mln. eurų, arba 0,7 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP. Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 64 mln. eurų, arba 0,2 proc. nuo BVP.

Šių metų devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 8 151 mln. eurų, išlaidos – 7 665 mln. eurų.

2016 metų rugsėjo mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 138,6 mln. eurų ir sudarė 0,4 proc. prognozuojamo šių metų BVP.

Centrinės valdžios sektoriaus skola rugsėjo pabaigoje – 40,5 proc. prognozuojamo šių metų BVP

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 15,503 mlrd. eurų, arba 40,5 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP (38,262 mlrd. eurų).

Rugsėjo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,1 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,926 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,715 mlrd. eurų.

Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola rugsėjo pabaigoje sudarė 24,9 proc. visos skolos: vidaus finansiniam sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 3,302 mlrd. eurų, nefinansiniam sektoriui – 0,062 mlrd. eurų, kitiems kreditoriams – 0,498 mlrd. eurų.

Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola buvo 15,456 mlrd. eurų (99,7 proc. visos skolos), trumpalaikė – 0,047 mlrd. eurų (0,3 proc.).

Centrinės valdžios skolos struktūra šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo tokia: eurais – 65,9 proc., JAV doleriais – 33,1 proc., Šveicarijos frankais – 1,0 proc.

Atsižvelgus į pritaikytas finansines išvestines priemones, skola rugsėjo mėnesį buvo 14,666 mlrd. eurų. Tai sudarė 38,3 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP.

 Mokesčiai

Dėl teisės akto pakeitimo

VMI prie FM informuoja, kad Teisės aktų registre bus paskelbtas VMI prie FM viršininko 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. VA-133 „Dėl Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių, patvirtintų VMI viršininko įsakymu Nr. VA-147, pakeitimo“, kuriuo nauja redakcija išdėstytos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės. Pagrindiniai taisyklių pakeitimai:

1. Atsisakyta perteklinių nuostatų (pvz., kurios yra mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto, o ne minimų taisyklių objektas).
2. Taisyklės bus papildytos, atsižvelgiant į VMI prie FM organizacinius pasikeitimus, nurodant, kad informaciją telefonu teikia ne tik apskričių VMI aptarnavimo padaliniai, bet ir VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentas.
3. Įtvirtintas aptarnavimas vieno langelio principu, t. y. prašymas suteikti informaciją apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikiamas pasirinktinai AVMI arba VMI prie FM.
4. Praplėstos asmenų galimybės gauti paslaptyje nelaikomą informaciją apie mokesčių mokėtoją (šių Taisyklių 4.1, 4.2, 4.3, 17 ir 18 punktuose nurodytą informaciją), o dėl kitos informacijos – jei ji yra susijusi su jo esamomis ir galimai atsirasiančiomis ne tik mokestinėmis, bet ir kitomis prievolėmis (pvz., kai tretieji asmenys sprendžia mirusio mokesčių mokėtojo palikimo priėmimo klausimą ir kt.).
5. Bus skelbiama informacija apie mokesčių mokėtojus – juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus kriterijus.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2016 m. liepos 15 d.  rašte Nr. (32.44-31-3) RM-30003. 

Ūkininkas, įsukęs plačią veiklą, neapskaitė pajamų ir nesumokėjo mokesčių 

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos elektronine pasitikėjimo linija gautą pranešimą apie galimai neteisėta apgyvendinimo ir maitinimo veikla besiverčiantį ūkininką tikrinę Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) specialistai įsitikino – prestižinį darbą Šiauliuose ir Šiaulių rajone registruotą ūkį turintis ūkininkas yra užsukęs plačią veiklą, pobūvius, samdomų darbuotojų neturėdamas, su nelegalių talkininkių pagalba rengia, per Booking.com svetainę siūlo apgyvendinimo paslaugas, tačiau tinkamai pajamų neapskaito ir  PVM nemoka.

Šioje sodyboje taip pat gyvena tuzinas nuomininkų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Pastariesiems pasieniečiai, patikrinę piliečių tapatybę ir leidimus dirbti, pretenzijų neturėjo. Jiems būstą nuomoja nuo 2012 m. maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimu pagal individualios veiklos pažymą besiverčiantis Šiaulių rajono ūkininkas.

Jis, kai į sodybą paskambino potenciali klientė – Šiaulių AVMI specialistė, ir pareiškė, kad trys draugės nori išsinuomoti savaitgaliui kambarį, nudžiugo. Net patikino, kad „kava ir šampanu savo sąskaita vaišinsiąs“, ir, kaip dera šeimininkui, būsimą klientę perspėjo apie galimus nepatogumus. Pirmame namo aukšte vyks „balius“, todėl ir triukšmo bus daugiau.

Į tą „balių“, tiksliau – dar gerokai prieš jį, ir pribuvo pareigūnai. Maistą gamino, stalus dengė dvi moterys. Patikrinimo metu jos nebuvo įdarbintos, darbo sutartys nesudarytos. Greičiausiai iš gerumo atskubėjo vienišam ūkininkui į pagalbą, nes samdomų darbuotojų pas jį nuo pat individualios veiklos pradžios nebuvo ir nėra, o pobūvį 24 asmenims suruošti reikėjo.

Palyginus pateiktų 2015–2016 m. buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis su turimais mokesčių administratoriaus, rasta neatitikimų. Vien už apgyvendinimo paslaugas neapskaityta 6 tūkst. eurų, atitinkamai dėl šių ir kitų neapskaitytų pajamų patikrinimo metu tikslintos pajamų, PVM deklaracijos. Apskaičiuota nuo papildomų sumų apie 1,5 tūkst. eurų mokesčių. Vyksta tolimesnė mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena.

Šis ūkininkas,  pagal sutartį su Booking.com, šioje  interneto svetainėje reklamuojasi ir siūlo apgyvendinimo paslaugas, o už tai turi būti deklaruojamas ir sumokamas  PVM.

– Net jei nėra ir neprivalo būti PVM mokėtoju, gyventojas, nuomojantis būstą Lietuvoje per Booking.com interneto svetainę, visada privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už įmonės Booking.com B.V. suteiktas tarpininkavimo paslaugas, – Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Rima Rasickienė paaiškino, kaip toks Lietuvos gyventojas PVM tikslais tampa apmokestinamuoju asmeniu. – Tokia prievolė atsiranda, kadangi įmonės Booking.com B.V. teikiamos tarpininkavimo paslaugos Lietuvos gyventojui, nuomojančiam būstą, laikomos suteiktomis Lietuvoje ir apmokestinamos PVM.

Buvęs bendrovės prezidentas bus teisiamas už bandymą apgaule gauti šimtatūkstantinę kompensaciją

Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dokumento klastojimu ir pasikėsinimu sukčiauti pareikšti buvusiam vienos didelės energetikos įmonės prezidentui V. O.

Praėjusių metų rugsėjo mėn. V. O. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš įmonės piniginę kompensaciją, kadangi anksčiau laiko buvo nutraukta jo su įmone sudaryta terminuota darbo sutartis. Nutraukus šią sutartį, bendrovė iš prezidento pareigų atleistam V. O. išmokėjo 2 mėnesių išeitinę išmoką. Tačiau V. O. kreipėsi į teismą dėl didesnės kompensacijos, savo reikalavimą pagrįsdamas teismui pateiktomis įmonės Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose buvo punktas, numatantis, kad nutraukiant darbo sutartį su vadovu (prezidentu), jam sumokama 1 milijono litų (kas atitinka 289 620 eurų) kompensacija. Teismo dokumentams pasiekus dabartinį bendrovės prezidentą, kilo įtarimas, kad teismui buvo pateiktos suklastotos Darbo tvarkos taisyklės, kuriose buvo įrašytas ir minėtas punktas, kurio originaliose taisyklėse galimai nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. O., žinodamas, kad jo paties 2012 m. patvirtintose bendrovės Darbo tvarkos taisyklėse iš darbo atleidžiamam vadovui milijono litų dydžio kompensacijos išmokėjimas nenumatytas, 2015 m. vasarą šį dokumentą galimai suklastojo, įtraukdamas punktą apie tokios kompensacijos atleidžiamam įmonės vadovui išmokėjimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rudenį, teismui nagrinėjant jo pateiktą civilinį ieškinį dėl kompensacijos išmokėjimo, jis melagingai nurodė, kad 2012 m. patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis jis nustatė milijono litų (289 620 eurų) dydžio kompensacijos atleidžiamam įmonės vadovui išmokėjimą ir prašė teismo patenkinti minėtą ieškinį, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismas V. O. ieškinį atmetė. V. O. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės turtą – gauti iš įmonės 289 620 eurų dydžio kompensaciją.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Renata Mačiulaitienė.

Buvusiam bendrovės prezidentui už dokumento klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kita svarbi informacija

Priimtos Darbo kodekso pataisos

Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas (projektas Nr. XIIP-4726(2), kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe. Už kodekso pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Naujame kodekse Seimas sugrąžino nuostatą, kad, kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai, taip pat nutarta apskritai atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių. Priimtos ir kitos pataisos, didinančios darbuotojų garantijas.

 Po draudimo brokerių įmonių specialaus patikrinimo – didelės baudos už teisės aktų pažeidimus

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atliko trečdalio šalyje veikiančių draudimo brokerių įmonių testavimą ir nustatė, kad dalis įmonių netinkamai tvarkė surinktas draudimo įmokas ir brokerių veiklą prižiūrinčiam Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją. Už tai keturioms bendrovėms paskirtų baudų dydis svyruoja nuo 250 iki 10 000 eurų, viena – įspėta.

Nusišypsokite

Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi sužinoti, ar išlaikys.

Varduvininkai

Domantė
Gotfridas
Severija
Severinas
Svirbutas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: