Nepamirškite pratęsti “AAM aktualijos” savaitraščio prenumeratos 2017 metams.

Išankstinė sąskaita čia.

Savaitės citata

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka:

„Pajamų nelygybė Lietuvoje yra peržengusi bet kokias sveiko proto ribas.“

Finansai

Vienuolikos mėnesių valstybės biudžeto pajamos – didesnės nei planuota

Per vienuolika šių metų mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,6 proc. (per 238 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,3 proc. (beveik 122 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-lapkričio pajamos – 6,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 5,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 451 mln. eurų ir 316 mln. eurų daugiau.

Finansų ministerijos duomenys rodo, kad vienuolikos mėnesių valstybės biudžeto mokesčių pajamų planas viršytas 0,9 proc. (kiek daugiau nei 47 mln. eurų), o palyginti su atitinkamu pernykščiu laikotarpiu, tokių pajamų gauta 4,6 proc. (per 220 mln. eurų) daugiau.

Pagrindinių mokesčių įplaukos sausio-lapkričio mėnesiais buvo didesnės nei prognozuota, atsiliekama nuo plano tik surenkant PVM. Pajamų iš PVM minėtu laikotarpiu gauta 2,878 mlrd. eurų. Tai 1,2 proc. (36 mln. eurų) mažiau nei prognozuota šiemet sausį-lapkritį, tačiau palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, PVM surinkimas padidėjo 4,3 proc. (beveik 118 mln. eurų).

Už visas akcizines prekes per vienuolika mėnesių gauta kiek daugiau nei 1,1 mlrd. eurų – 2,6 proc. daugiau nei prognozuota. Pelno mokesčio įplaukos sudarė 509 mln. eurų – 11,4 proc. daugiau nei planuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-lapkritį buvo 1,344 mlrd. eurų – 4,6 proc. didesnės nei prognozuota.

Mokesčiai

Pritarė siūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį

Seimas, 93 parlamentarams vieningai balsavus už, po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio pataisų įstatymo projektui Nr. XIIP-4794(2), kuriuo siekiama sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimą į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą.

Svarstomomis pataisomis siūloma padidinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 200 eurų iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 d., vieno dydžio (kas 2017 m. sausio 1 d. bus 380 eurai), o atitinkamai maksimalus metinis NPD – jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 d., dvylika dydžių (kas, taikant NPD už 2017 metus, bus 4 560 eurų)

Jei gyventojo pajamos viršytų minėtus dydžius (380 eurų per mėnesį ir 4 560 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai būtų mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytas formules.

Taip pat numatoma padidinti šiuo metu gyventojams, auginantiems vaikus, taikomą papildomą NPD (PNPD) nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.

Numatoma padidinti neįgaliems asmenims taikomus individualius NPD po 110 eurų, t. y. nuo 270 eurų iki 380 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis; nuo 210 eurų iki 320 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

Seimas svarstys siūlymą naikinti lengvatą mokantiems gyvybės draudimo įmokas

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio pataisų įstatymo projektą Nr. XIIIP-112, parengtą siekiant iš įstatymo išbraukti šiuo metu galiojančią lengvatą – galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis.

Pasak projektą pristačiusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, pataisas parengti paskatino 2015 m. Lietuvos banko atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo.

Komiteto vadovo teigimu, ši lengvata kainuoja pernelyg daug visiems šalies mokesčių mokėtojams, taip pat yra akivaizdžiai socialiai neteisinga, kadangi ja daugiausia gali naudotis vidutines arba aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, o ne tie, kurie neturi iš ko finansuoti tokių išlaidų.

„Svarbiausias argumentas, kad didžiąją dalį šios lengvatos ekonominės naudos, dėl neskaidrios kainodaros ir galimų vartotojų teisių pažeidimų, pasisavina gyvybės draudimo įmonės“, – sakė S. Jakeliūnas.

Teikiamu projektu siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, t. y. atsisakyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Įstatymu projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat panaikinti galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d.

Projektui po pateikimo pritarė 57, prieš balsavo 16, susilaikė 26 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat nuspręsta kreiptis Vyriausybės išvados.

 Seimas pritarė PVM įstatymo pataisoms dėl apmokestinamojo momento nustatymo

Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(4), kuriuo siūloma numatyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM  atsiranda po to, kai sumokamas atlygis.

Speciali apmokestinamojo momento tvarka būtų taikoma tik tiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų.

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.

 Apyvarta – 24 mln. eurų, mokesčių – nulis

Cukraus ir aliejaus pardavimus klastojusių Lietuvos įmonių vadovas atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratyje. Tai – bene septintas toks atvejis per paskutiniuosius  kelerius metus. Į prekių pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami fiktyvias įmones, valdomas per statytinius, tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai išvengia mokesčių ir, gaudami prekes už mažesnę nei rinkos kainą, riboja sąžiningą konkurenciją. Skaičiuojama, kad per trejus metus nusikalstamu būdu realizuota per 21 tūkst. tonų,  arba daugiau kaip 300 vagonų,  cukraus.

Naujausias PVM sukčiavimo atvejis: FNTT Kauno apygardos valdyba įtaria, kad trys lietuvių įmonės, užsiimančios cukraus ir aliejaus prekyba, galbūt vykdė fiktyvius pirkimo ir pardavimo sandorius. Įmonių valdytojas – vienas ir tas pats asmuo. Šiuo atveju įmonių valdytojas, siekdamas išvengti už įgytas prekes susidariusio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), imitavo pirkimo–pardavimo sandorius. Tokie įtarimai kilo pastebėjus, kad dauguma PVM tarifu apmokestintų įmonės sandorių buvo paslėpti po galbūt fiktyviais pardavimais Europos Sąjungoje (ES).  FNTT dėl galimų mokestinių manipuliavimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Įsigyjant prekes ir paslaugas Lietuvoje, nusikalstamos veikos schemoje galėjo būti naudojamos fiktyvios, realiai veiklos nevykdančios įmonės, o įgytos prekės parduodamos Europoje deklaruojant pirkimo PVM. Cukrus ir aliejus, šių įmonių vardu pirktas Lenkijoje ir Latvijoje, buvo parduodamas Lietuvoje veikiančioms smulkioms mažmeninės prekybos įmonėms, taip pat didmeninės prekybos įmonėms, veikiančioms prekybos bazėse, alaus ir konditerijos gamybos įmonėms, bitininkams. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio sukčiavimo išvengta didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą – nesumokėta maždaug 1,6 mln. eurų PVM.

„Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Pastebime, kad tokių schemų daugėja prekybos cukrumi sektoriuje“, – sako FNTT Kauno valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.

Panašių ikiteisminių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau. Per pastaruosius penkerius metus išnarpliotos šešios su prekyba cukrumi susijusios nusikalstamos veikos schemos. Skaičiuojama, kad 2014–2016 m. jomis padaryta žala siekė daugiau kaip 3 mln. eurų, o apyvarta iš tokių sandorių sudarė beveik 24 mln. eurų. Įtariama, kad sandorių metu realizuota per 21 tūkst. tonų cukraus.

Pavyzdžiui, šių metų gegužę FNTT Kauno valdyba atskleidė bendrininkų grupę, kuri, kaip įtariama, organizavo sukčiavimo schemą, apgaule išvengdama į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Vienos Kauno bendrovės pardavimų vadovas ir dar keli asmenys organizavo trijų fiktyvių įmonių įsteigimą ir jų panaudojimą. Žinodami, kad šios įsteigtos bendrovės bus panaudotos neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti, bendrovių vadovais ir akcininkais įformino anksčiau teistus ar priklausomus nuo narkotikų statytinius asmenis. Taip, į cukraus pirkimo ir pardavimo grandinę įtraukdami šias fiktyvias įmones ir jas per statytinius asmenis valdydami, nusikalstamos veikos organizatoriai organizavo cukraus tiekimą Kauno bendrovei. Šių fiktyvių bendrovių vardu Kauno bendrovei buvo išrašytos cukraus pardavimą už 2,2 mln. eurų patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros, taip pat beveik 390 tūkst. eurų PVM, kuris nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą.

Paskutinių metų FNTT tyrimai atskleidžia, kad organizuotas nusikalstamumas aktyviai kuria PVM sukčiavimo schemas. Sukčiavimui panaudojamos tarptautinės prekybos populiariomis prekėmis grandinės, kurių realizavimas dideliais kiekiais rinkoje atneša nuostolius valstybės biudžetui. Skaičiuojama, kad dėl tarptautinio PVM sukčiavimo ES biudžetas kasmet praranda apie 50 mlrd. eurų.

Socialinis draudimas

Pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams siūloma baigti anksčiau

Seimas pradėjo svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pristatytas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-180), kuriomis numatoma paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. baigti pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, pradėtos išmokėti 2016 m., o baigti mokėti numatyta 2018 m. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėta 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai planuojama išmokėti po 33 ir 34 proc. praradimų.

Teikiamu projektu siūloma 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti visus likusius 67 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Taip pat būtų išmokama ir senatvės pensijos bei valstybinės pensijos kompensuojamoji suma asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, jeigu jie pateiks prašymą iki 2017 m. sausio 31 d. Šiems asmenims išliks galimybė teikti prašymus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

 Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.

Nusišypsokite

Ak tos moterys…

• Brangusis, kas tau labiausiai patinka: mano ideali figūra ar puikus charakteris?
• Tavo humoro jausmas.

Varduvininkai

Eiviltė
Kastautas
Kastė
Kastytis
Liucija
Otilija

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: