“AAM aktualijos” apžvalga 2017-10-10

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.

Dėmesio! 2018 m. “AAM aktualijų” prenumerata su nuolaida!

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

Savaitės citata

Finansų ministras Vilius Šapoka:

„Progresiniai mokesčiai Lietuvoje atneštų daugiau žalos nei naudos, nes Lietuvoje yra per mažai daug uždirbančių asmenų, kuriems būtų galima taikyti didesnius tarifus.“

Vyriausybė skelbia ekstremaliąją situaciją dėl liūčių padarytos žalos žemdirbiams

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. 

 „Galbūt reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, galėtume ieškoti teisinių būdų kompensuoti būtent tokio būdo išlaidas, nes ta suma tokia, kad paėmus vieną atskirą rajoną,   net trečdaliui nebūtų kompensuota, o rajonas ne vienas – koks 13. Todėl reikia, kad investicija iš rezervo paliestų visus“, – teigė Ministras pirmininkas. 

Dėl liūčių ekstremaliąją situaciją yra paskelbęs penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių. Apsemti ir neišvažiuojami plotai sudaro daugiau kaip 140 tūkst. hektarų, nenuimta 30 proc. derliaus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl ilgų liūčių gali siekti apie 40 milijonų eurų.

Mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 d. pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD“ (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers“ ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau –  i. SAF-T) posistemiui įdiegti.

Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833 629,50 Eur su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.

Įgyvendinus projektą, bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo,  mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį ir efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą ir  mažinant finansinių, žmogiškųjų bei darbo laiko išteklių sąnaudas, patiriamas rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę ir didesnį jų kiekį.

i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, taip mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.

Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019 m. sausio 15 d.

i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančių standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.

Dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo (2 dalis)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad

• 2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos” pakeitimo” pakeitimo”;
• 2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” pakeitimo”.

Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-30717.

Išsamių duomenų apie įmonių mokamus atlyginimus viešinimas – įrankis „vokeliams“ ploninti

„Sodra“ ir VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos – www.vmi.lt tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą ir įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.

„Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus,  pastebėjome,  kad daugelis domisi tokia informacija, jog galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir,  bendradarbiaudami su VMI, sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste, ir ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.

„Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis labai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.

Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo

„Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio  įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur.), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.

Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.

Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa

Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas,  kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne visu  etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.

„Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir  mokesčių sistemos ryšį, skatinančių priklausančius mokesčius bei įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.

 Nobelio premijos laureatas susidomėjo VU mokslininkų tyrimais

• VU Ekonomikos fakulteto mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Smilga, doc. dr. Antanas Laurinavičius ir doc. dr. Algimantas Laurinavičius 2017 m. moksliniame žurnale „Viešasis administravimas“ publikavo straipsnį „Efektyvios strategijos: modernus teorinis požiūris ir emigracijos problemų sprendimas“.

Straipsnyje siūloma efektyvių strateginių sprendimų koncepcija, šiuolaikinio strateginio valdymo specifikos kontekste interpretuojamos ir adaptuojamos sutarčių teorijos, kurią išplėtojo Nobelio ekonomikos premijos 2016 m. laureatai Oliveris Hartas ir Bengtas Holmstromas, išvados. Be to, vykdoma naujų raidos galimybių paieška ir siūlomi galimi nauji strateginiai efektai valdomoje sistemoje, dėl to minėti sprendimai tampa dar svarbesni praktikoje.

Autoriai teigia, kad savo straipsnyje pabandė ištirti galimas sąsajas tarp prof. O. Harto bei prof. B. Holmstromo gautų rezultatų ir savo tyrimuose suformuotos ir toliau plėtojamos efektyvių strateginių sprendimų (ESS) koncepcijos tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu.

VU tyrėjų grupės vadovas prof. habil. dr. E. Smilga teigia, kad kognityvinės schemos atpažinimas O. Harto ir B. Holmstromo darbuose reikalauja iš mokslininkų specialaus pasirengimo: „Čia svarbus kognityvinio meno (kaip kūrybinio proceso formavimo) įsisavinimas. Jis apima ne tik teisingą logikos, dedukcijos ir indukcijos taisyklių panaudojimą mąstymo konstrukcijose, bet ir argumentavimo meną, atvirą ir konstruktyvų bendradarbių tyrėjų dialogą, kurio metu gimsta naujos prasmės, atsiveria naujų žinių horizontai“, – teigia prof. E. Smilga. Jei tyrėjams pavyksta efektyviai pritaikyti kognityvinį meną, gauti rezultatai visada nudžiugina.

„Mums pavyko surasti naujas ir visiškai pagrįstas galimybes išplėtoti savo ESS koncepcijos tiek teorinį, tiek praktinį potencialą, plačiau pritaikyti šią koncepciją Lietuvos institucijose, mokslo slėniuose, mokslo ir technologinės plėtros organizacijose“, – apie atliktus tyrimus pasakojo prof. E. Smilga.

Su angliška šio straipsnio versija susipažinęs prof. O. Hartas išreiškė susidomėjimą išdėstytomis mintimis, ypač straipsnyje analizuojama sąsaja tarp apšvietos laikotarpio J. J. Rousseau idėjų, realios situacijos Lietuvoje ir moderniosios sutarčių teorijos teiginių.

1. Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių šalies ekonomikos ydų

Pajamų nelygybė skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei. Būdų, kaip ją sumažinti, pirmą kartą Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje ieško šalies ir užsienio ekspertai.

„Ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau nerimą kelia tai, kad to augimo naudą junta ne visi vienodai. Pajamų lygio skirtumai pastaruosius kelerius metus didėjo, o tai lemia neigiamas ekonomines iri socialines pasekmes. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai“, ­– sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Mūsų šalyje 2012 m. 20  proc. daugiausia uždirbančių ir 20  proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. 2016 m. šis rodiklis jau viršijo 7 kartus. ES vidurkis – 5 kartai. Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančių – tvarkingi, dirbantys, už  mažą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.

„Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių. Lietuvos bankas pasirengęs prie pokyčių prisidėti ekspertinėmis žiniomis“, – sako V. Vasiliauskas.

Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) – trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 proc.  BVP) – priešpaskutinė. Viena iš priežasčių – veikimas šešėlyje.

Pasak V. Vasiliausko, kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje būtina platesnės aprėpties reforma. Ją numatant reikėtų susitelkti į, pirma, darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio režimų įvairovės mažinimą ir, trečia, – naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų ir turėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

Nusišypsokime

Apie darbuotojus

Kiekvienas atneša džiaugsmo mūsų įstaigai: vieni – kai ateina, kiti – kai išeina.

Varduvininkai

Butautė
Danas
Danielė
Danys
Danielius
Gilvydas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: