“AAM aktualijos” apžvalga 2017-10-17

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.

Dėmesio! 2018 m. “AAM aktualijų” prenumerata su nuolaida!

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

39-savaite

Savaitės citata

Prezidentė Dalia Grybauskaitė:

„Galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, nereikia ir negalima.“

Finansai

Vyriausybė pritarė minimalaus darbo užmokesčio didinimui iki 400 eurų

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesinė algą didinti nuo 380 iki 400 eurų. 

Skaičiuojama, kad MMA didinimui iš valstybės biudžeto reikės 16,2 mln. eurų.  

Pastarąjį kartą minimali alga didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą. 

Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas

Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.

„Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 d.  gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“,  – teigė premjeras S. Skvernelis.

Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

„Džiugu, kad  ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši Vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai“,  – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.

Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18  metų amžiaus – 15,2 euro.

Lyginant su 2017 m. sausio 1 d., pensijos didės 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėn. jos vidutiniškai padidės 13 eurų, o nuo kitų metų – dar 30 eurų per mėnesį.

Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

 Lietuvos banko pozicija dėl virtualiųjų valiutų

Finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis. Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba.

„Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė,  o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Todėl, siekiant apsaugoti finansų įstaigų klientus, mūsų šalyje teisėtai veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių. Jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pagal patvirtintą poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvz., debeto ar kredito kortelėmis ir pan.), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla. Be to, komunikacijos priemonėse (interneto svetainėje, mobiliojoje aplikacijoje, platformoje, bankomate, kliento el. paskyroje ir pan.) neturėtų sieti savo paslaugų su virtualiosiomis valiutomis ir nekurti įspūdžio, kad tokios paslaugos yra prižiūrimos ir joms taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms.

Finansų rinkos dalyviai, kurie teiks finansines paslaugas klientams, platinantiems virtualiąją valiutą ar kitaip su ja susijusiems, turės užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Patvirtindamas poziciją, Lietuvos bankas kartu pateikė išaiškinimą dėl pastaruoju metu sparčiai populiarėjančio pinigų pritraukimo būdo – virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO).

„Nepaisant to, kad ši veikla nereglamentuota, savo esme tai yra pinigų rinkimas iš investuotojų, dažnai neprofesionalių, tam tikrai veiklai finansuoti. Kadangi investuotojų lėšų praradimo ir kitos rizikos itin didelės, mūsų pozicija, kad tokiam platinimui tam tikrais atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai“, – sako M. Jurgilas.

Pavyzdžiui, kai žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems turėtų būti privalomas reguliuotojo patvirtintas prospektas ir kiti Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Priklausomai nuo platinimo pobūdžio analogiškai būtų taikomi ir sutelktinį finansavimą, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Jei konkrečiam virtualiųjų valiutų žetonų platinimo modeliui taikytinas bent vienas iš išvardytų teisinio reguliavimo požymių, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ir turėtų laikytis jau minėtos atsiribojimo politikos.

Auditas

Banko „Snoras“ finansinį patikrinimą atlikęs auditorius pripažintas kaltu

 Spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir buvusį audito kompanijos UAB „Ernst & Young Baltic“ atestuotą auditorių Ramūną Bartašių pripažino kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Tai pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvoje, kai nuteistas banko veiklos finansinį patikrinimą atlikęs auditorius.

Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į STT Vilniaus valdybos pareigūnų surinktus įrodymus ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. Bartašius buvo išteisintas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad auditorius R. Bartašius, būdamas atsakingas už UAB „Ernst & Young Baltic“ vardu pateiktą jo, t. y. R. Bartašiaus nuomonę, nesilaikydamas nepriklausomumo ir objektyvumo principų reikalavimų, keliamų auditoriui, turėdamas asmeninių finansinių sąsajų su AB banku „Snoras“, nesilaikydamas profesinio skepticizmo požiūrio atliekant AB banko „Snoras“ 2010 m. finansinių ataskaitų auditą, netinkamai atliko savo pareigas. „R. Bartašius nesiėmė priemonių surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų audito metu nustatytoms rizikoms sumažinti iki priimtinai žemo lygio, nesilaikė Lietuvos Respublikos audito įstatymo, Tarptautinių audito standartų reikalavimų, todėl iškraipė audito veiklos esmę ir turinį, prisidėjo prie nepagrįsto saugių investicijų AB banke „Snoras“ iliuzijų kūrimo, taip sudarydamas prielaidas pažeisti daugelio fizinių ir juridinių asmenų finansinius interesus“, – rašoma teismo nuosprendyje. Tokiais savo veiksmais R. Bartašius sumenkino visuomenės pasitikėjimą auditorių profesine veikla, klaidino finansinių ataskaitų informacijos vartotojus apie AB banko „Snoras“ finansinę būklę. Teismas pripažino, kad R. Bartašius diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens – auditoriaus vardą, todėl padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Šiais savo veiksmais R. Bartašius padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (Tarnybos pareigų neatlikimas). Vilniaus apygardos teismas nuteistajam R. Bartašiui skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius sumokėti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šis nuosprendis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos ir dar gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad  pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai, VMI duomenimis, grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI EDS.

„Esama įvairių praktinių situacijų, kai gyventojams susidaro grąžintina GPM suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises“, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.

Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas 2016 m pajamų deklaracijas su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.  

Asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. paštu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie EDS, kur  ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią liks tik pateikti.

Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios – dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą,  ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).

Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visada stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad, teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.

Dėl mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (TAR, 2017, Nr. 2017-16029) pakeista Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 užpildymo forma (toliau – nurodymas). Pakeitimai susiję su nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu LR administracinių nusižengimų kodeksu, taip pat nurodyme detalizuota jo apskundimo tvarka.

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017-10-12 rašte Nr. (32.44-31-3) RM-31295.

Dėl paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos paaiškina LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017-10-09 rašte Nr. (18.18-31-1E) RM-31005

Kita svarbi informacija

Kredito unija „Taupkasė“   – po didinamuoju stiklu

Lietuvos bankas nusprendė nušalinti „Taupkasės“  vadovę ir apribojo skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus.

„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Suteikdama paskolas, kredito unija nevengdavo skolinti neatsakingai: neįsitikindavo tvariomis skolininkų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, nekontroliavo, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal numatytą paskirtį. Kredito unija planavo spartesnę juridinių asmenų kreditavimo plėtrą, tačiau tam buvo nepasirengusi: ir iki šiol vykdyta skolinimo veikla, ir unijoje taikoma paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O „Taupkasė“  už 235 tūkst. Eur įsigijo butą Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50 tūkst. Eur jo remontui, motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui. Lietuvos banko specialistai nustatė, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.

Ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius Bentley Continental GT Speed ir Porsche Panamera. Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, „Taupkasės“ vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį yra pripažinęs negaliojančiu  „Taupkasės“  sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720 tūkst. Eur tantjemų. Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas turės grąžinti gautas lėšas.

„Taupkasė“  taip pat nepagrįstai padidino perskaičiuoto kapitalo dydį sumomis, kurias numatė gauti ateityje. Sumažinus perskaičiuotą kapitalą suma, kuria nepagrįstai buvo atkurtas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kredito unija 2017 m. birželio 30 d. būtų nevykdžiusi kapitalo pakankamumo normatyvo.

Atsižvelgdama į pažeidimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė nuo 2017 m.  lapkričio 1 d. nušalinti „Taupkasės“  vadovę Loretą Fomkiną. Pati kredito unija įpareigota iki spalio pabaigos sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, priimti sprendimą dėl vadovės nušalinimo ir spręsti dėl valdybos narių. Kol pašalins teisės aktų pažeidimus, kredito unija neturi teisės sudaryti skolinimo sandorių su asocijuotais nariais, jei turimų piniginių reikalavimų ir įsipareigojimų skolininkui suma viršija 30 tūkst. Eur.

Be to, Lietuvos bankas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito unija tinkamai informavo klientus apie specifinį taupymo produktą indėlis PLIUS ir su juo susijusias rizikas.

Nusišypsokite

Ak, tos moterys

–  Kokia Jūsų skyrybų su vyru priežastis?

– Nesutapo mūsų religinės pažiūros.

–  O konkrečiau?

–  Jis atsisako pripažinti, kad aš  – Deivė. 

Varduvininkai

Gytė
Kintas
Kintautas
Kintautė
Kintė
Margarita
Marijonas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: