“AAM aktualijos” apžvalga 2018-03-06

Domina darbo teisės aktualijos ir jų taikymas praktikoje? Skaitykite „Buhalterio knygą 2018. Darbo teisės aktualijos“.  Niekur kitur nerasite tokios kainos! Daugiau >>>

Savaitės citata

Nepriklausomybės Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:

„Galimas daiktas, kad mūsų pasakų sekėjai kaip tik ir yra suinteresuoti, jog tos būsimos balsavimo sistemos būtų nesaugios. Žiūrint ko kam reikia. Ne be reikalo  sakoma, kad geras verslininkas uždirba pinigus tiek kylant akcijų kursui, tiek jam krentant. Taigi ir čia – „geras“ politikas galbūt gali pasidžiaugti ir nesaugia balsavimo sistema, ypač tas, kuris kitu būdu nepatektų į valdžią… Žinoma, šiandien kalbėti apie kažkokias „saugias“ internetinio balsavimo sistemas būtų juokinga.“

Sausio mėnesio valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,6 proc. (11,4 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 4,4 proc. (30,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio mėnesio pajamos – 724,3 mln. eurų, faktinės – 735,7 mln. eurų.

Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,8 proc., gauta 605,3 mln. eurų. Tai yra 4,8 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 26,3 mln. eurų (4,5 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio mėnesį.

Pajamų iš PVM gauta 451,5 mln. eurų, t. y. beveik 18 mln. eurų (4,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 2,8 mln. eurų (0,6 proc.) daugiau nei prognozuota.

Už visas akcizines prekes sausio mėnesį gauta 118,7 mln. eurų, t. y. 0,6 mln. eurų (0,5 proc.) daugiau nei prognozuota ir 10,9 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.

Pelno mokesčio įplaukos sudarė 1,7 mln. eurų – 136 tūkst. eurų (8,7 proc.) daugiau nei prognozuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį buvo 101,8 mln. eurų – 2,5 mln. eurų (2,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 7,1 mln. eurų (7,5 proc.) daugiau.

Centrinės valdžios perteklius sausį – 198,7 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 m. sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 198,7 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc.  prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 32,2 mln. eurų,  arba 0,1 proc. BVP mažesnis nei 2017 m. sausio mėnesį, kai perteklius sudarė 230,9 mln. eurų (0,6 proc. BVP).

Planuojami reguliavimo pokyčiai – verslo aplinkai gerinti ir investuotojų apsaugai stiprinti

Lietuvos bankas skelbia šiemet planuojamų rengti teisės aktų ir rekomendacijų sąrašą. Jame – teisėkūros iniciatyvos pertekliniam reguliavimui mažinti, kitoms administracinėms kliūtims šalinti ir investuotojų apsaugai stiprinti. 

„Pernai apklausėme finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius asmenis, siekdami sužinoti, kokie, jų vertinimu, reikalavimai yra pertekliniai, sunkina veiklą, ką ir kaip reikėtų keisti. Gavome argumentuotų pasiūlymų, ypač kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų kaupimo veiklos srityse. Į juos atsižvelgėme planuodami būsimus teisinius pakeitimus“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Be verslo aplinką gerinančių sprendimų, šiemet Lietuvos bankas toliau stabdys nelegaliai teikiamas draudimo ir finansines, ypač investavimo, paslaugas ir sieks užtikrinti, kad sudėtingos ir neprofesionaliems klientams netinkamos finansinės priemonės apskritai nebūtų jiems prieinamos.

2018 m. Lietuvos bankas taip pat rengs teisės aktus, reikalingus Europos Sąjungos direktyvoms ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos rekomendacijoms įgyvendinti. Toliau stiprinant kredito unijų sektorių bus siūloma keisti likvidumo rizikos valdymo ir investavimo į vertybinius popierius reglamentavimą.

Lietuvos bankas siekia sukurti pažangią, patrauklią ir konkurencingą šalies finansų sektoriaus reguliacinę ir priežiūrinę aplinką, todėl atlieka nuolatinę leidžiamų teisės aktų, gairių bei rekomendacijų, skirtų finansų rinkos dalyviams, peržiūrą. Šios peržiūros tikslas – nustatyti ir panaikinti perteklinius reguliacinius reikalavimus, užtikrinti reikalavimų aktualumą ir atitiktį esamoms rinkos aktualijoms, atsižvelgti į kintančias ekonominės, socialinės ir technologinės aplinkos sąlygas.

Lietuvos banko teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros, vykdant finansų rinkos priežiūrą, numato Lietuvos banko įstatymas. Parengti teisės aktų ir gairių projektai derinami su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais.

Akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ – beveik 160 tūkst. eurų bauda

Už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus AB „Žemaitijos pienas“ skirta 158 tūkst. eurų bauda, o už Lietuvos banko nurodymo nepaisymą – įspėjimas.

„Patikrinimas atskleidė aplaidų bendrovės požiūrį į apskaitą ir informacijos pateikimą investuotojams. Be to, „Žemaitijos pieno“ vadovai, priimdami kai kuriuos sprendimus dėl tantjemų, neatsižvelgė į pačios bendrovės ir smulkiųjų akcininkų interesus“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. finansinės ataskaitos neatitinka dviejų tarptautinių apskaitos standartų („Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ bei „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“) reikalavimų. Bendrovė pripažino iš susijusios įmonės gautinos beveik 1,6 mln. eurų sumos vertės sumažėjimą, tačiau jo tinkamai nepagrindė. Be to, nustatyta, kad, nors Lietuvos bankas 2017 m. vasario pradžioje davė nurodymą iš naujo peržiūrėti viso ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius, bendrovė to nepadarė. Dėl to AB „Žemaitijos pienas“ netinkamai pateikė finansinę informaciją apie bendrovės 2016 m. finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams

VMI prie FM, siekdama užtikrinti tinkamą ir vienodą LR akcizų įstatymo (toliau – AĮ) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų taikymą ūkio subjektams, paaiškina dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau – Sandėlis) ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams. VMI atkreipia dėmesį, kad AĮ 3 str. 4 d. ir 4 str. 1 d. nuostatos įtvirtina baigtinį Sandėlio teritorijoje leidžiamų veiklų sąrašą, t. y. leidžiama tik laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas prekes. AĮ 4 str. 4 d. nuostatos nustato galimybę steigti Sandėlius kitoms, negu AĮ 4 str. 1 d. nurodyta veikloms, kurioms keliami reikalavimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl Akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo” (toliau – Nutarimas), kuriame nėra minima Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos galimybė. Taip pat Sandėlio savininkui, įsteigusiam Sandėlį, ne tik suteikiamos teisės, nurodomos minėtose AĮ ir Nutarimo nuostatose, bet  atsiranda  specialiosios pareigos, būdingos tik šių Sandėlių steigėjams, kurių negalima tinkamai užtikrinti bei įgyvendinti sudarius Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos sutartį su kitu ūkio subjektu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sandėlio savininkas neturi teisės nuomoti Sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams. Atsižvelgdama į tai, kad praktikoje pasitaiko ūkio subjektų, nuomojančių Sandėlį ar jo teritorijos dalį, VMI ragina tokius ūkio subjektus nedelsiant kreiptis į VMI prie FM, kad būtų galima rasti sprendimus, kurie pašalintų minėtus neatitikimus.

Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2018 m. vasario 27 d. rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-6753.

Mokesčių inspekcija ir „Sodra“ suvienijo jėgas – nebereikės vaikščioti iš vienos įstaigos į kitą

Nuo šiol Vilniaus ir Klaipėdos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – VMI) padaliniuose gyventojus konsultuos ir „Sodra“, o šių miestų „Sodros“ klientų aptarnavimo centruose dirbs ir VMI specialistai.

Šiuo projektu siekiama efektyviau įgyvendinti vieno langelio principą, kad mokėtojai svarbią ir naudingą informaciją gautų greičiau ir paprasčiau, nevykdami į dviejų įstaigų padalinius, įsikūrusius skirtingose miesto dalyse.

Bandomasis bendras gyventojų aptarnavimo tobulinimo projektas pernai buvo pradėtas Kaune ir buvo sėkmingas, todėl tikimasi, kad  naujove gyventojai aktyviai naudosis ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Kredito unijų sektorius – vėl pelningas

Sugriežtinti reikalavimai kredito unijų kapitalui ir turto kokybei davė rezultatų – po dvejų nuostolingų metų šis sektorius vėl tapo pelningas.
„Kredito unijų pertvarka sustiprino šį sektorių, matome pirmuosius teigiamų pokyčių rezultatus. Vis dėlto, siekdamos veiklos tvarumo, kredito unijos turėtų daugiau dėmesio skirti sąnaudų, ypač operacinių, ir naudos analizei“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
2017 m. kredito unijų sektorius uždirbo 2,2 mln. eurų  neaudituoto pelno. Pelningai dirbo keturiasdešimt aštuonios kredito unijos, jos uždirbo 4,1 mln. eurų  pelno, dvidešimt unijų patyrė 1,9 mln. eurų  nuostolių. . Jeigu ne dviejų kredito unijų, kurių veiklos licencija buvo atšaukta 2018 m., patirti nuostoliai (1 mln. eurų), viso sektoriaus neaudituotas pelnas būtų sudaręs 3,2 mln. eurų  . 2016 m. kredito unijos bendrai buvo patyrusios 6,1 mln. eurų, 2015 m.. – 3,6 mln. eurų  nuostolių. 

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Felicita
Karigailė
Norvilas
Raminta
Rožė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: