“AAM aktualijos” apžvalga 2020-07-07

Savaitės apžvalga Nr. 2020/24(1080)

( 2020 m. birželio 23  – liepos 6 d.)

Savaitės klausimas:

Ar pritariate, kad karantiną reikia nutraukti?

Savaitės citata

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas:

„Lietuvos ekonomika po nokdauno atsigauna, nematome ir tikriausiai nematysime finansų krizės.“

 Penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – beveik 1 172 mln. eurų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m.  sausio-gegužės mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 1 171,8 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-gegužę buvo 1 346,7 mln. eurų mažesnis nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.  

2020 m. centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 5 315,1 mln. eurų, išlaidos – 6 364,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 122,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 53,3 proc. sausio-gegužės mėnesio centrinės valdžios pajamų, 36,4 proc. – socialinės įmokos. Per sausį-gegužę didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 58,2 proc., dotacijos – 12,8 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,4 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų gegužės mėnesį buvo 1 075,2 mln. eurų, išlaidos – 1 493,3 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 50,7 mln. eurų. Šių metų gegužės mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė  468,8 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų gegužės mėnesiu, balansas sumažėjo 507,3 mln. eurų. Gegužės mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (44,6 proc.) ir socialinės įmokos (34,6 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (50,9 proc.).

 Iki rugpjūčio 20 d. pratęsiamas GPM dalies paramai prašymų teikimo terminas

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pratęsiamas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalies skyrimo paramai terminas: tokiu būdu paremti pasirinktą organizaciją, meno kūrėją, politinę partiją ar profesinę sąjungą pajamas laiku deklaravę gyventojai (t. y. iki šių metų liepos 1 d.) galės iki šių metų rugpjūčio 20 d. Pažymima, kad paramą skirti gyventojai gali ir tiems gavėjams, kurie paramos gavėjo statusą įgijo po gegužės 1 d. (iki liepos 1 d.). Prašymą skirti pajamų mokesčio dalį pasirinktam paramos gavėjui patogiausia pateikti prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos – EDS (www.deklaravimas.vmi.lt), taip pat – užpildžius popierinius prašymus, kuriuos VMI reikia atsiųsti paštu (adresu Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai).

Pajamas šiemet deklaravo 1,25 mln. gyventojų, beveik 90 proc. deklaravimo vedlį išbandė savarankiškai

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliu – VMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta apie 249 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio pasirinktam paramos gavėjui.

Dauguma deklaravo savarankiškai, deklaravusių mokesčių permokas – rekordiškai daug.

Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 1,25 mln. gyventojų, kurių didžioji dalis – virš 86 proc., tai padarė savarankiškai. Šiemet mokesčių permokas norintys susigrąžinti žmonės deklaracijas teikė aktyviau: net 794 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina GPM suma, jiems bus grąžinta beveik 171 mln. eurų GPM permokų suma (pernai 699 tūkst. gyventojų deklaravo 152 mln. eurų GPM permokas). Apie 315 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su mokėtina GPM suma, jie turės sumokėti beveik 178 mln. eurų GPM.

Šiuo metu 414 tūkst. gyventojų VMI jau grąžino apie 87,3 mln. eurų pajamų mokesčio permokos, visos permokos jas tinkamai deklaravusiems asmenims bus grąžintos iki liepos 31 d. Pažymima, kad VMI jau patikrino 567 tūkst. pajamų deklaracijų, kuriose gyventojai deklaravo GPM permoką. Iš patikrintų pajamų deklaracijų 4,8 proc. (virš 27 tūkst.) nustatyti neatitikimai su VMI turimais duomenimis.

Individualią veiklą vykdžiusieji bei turto deklaracijas teikę šiemet aktyvesni.

Šiais metais pajamų deklaracijas laiku pateikė virš 83 proc. individualią veiklą pernai vykdžiusių asmenų (219 tūkst. iš 263 tūkst.). Taip pat gauta 97 proc. turto deklaracijų už 2019 metus, tačiau vis dar laukiama duomenų iš beveik 3 tūkst. šią pareigą atlikti pamiršusių asmenų. Bendrai pajamas už 2019 metus turėjo deklaruoti beveik 684 tūkst. gyventojų, iš jų GPM deklaracijas pateikė beveik 554 tūkst. gyventojų, pajamų deklaracijų laiku nepateikė apie 130 tūkst. gyventojų (iš kurių 44 tūkst. vykdė individualią veiklą).

Nauja GPM lengvata pasinaudojusių gyventojų – beveik 22,6 tūkst.

Duomenis apie 2019 m. būsto ar automobilio remontui bei auklių paslaugoms patirtas išlaidas pateikė apie 22,6 tūkst. gyventojų, kurie pateikus tinkamus duomenis ir deklaravus pajamas gali susigrąžinti kiek daugiau nei 5 mln. eurų pajamų mokesčio permokos. Daugiausiai gyventojų (69 proc.) kreipėsi siekiant susigrąžinti GPM už automobilio remonto darbus (siekiama susigrąžinti 1,24 mln. eurų GPM), beveik 32 proc. – už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus (siekiama susigrąžinti 3,63 mln. eurų GPM). Likusieji kreipėsi siekdami susigrąžinti apie 129 tūkst. eurų GPM už įsigytas nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Deklaravimo laikotarpiu suteikta beveik 67 tūkst. gyvų ir net 338 tūkst. telefoninių konsultacijų

Atsižvelgiant į šalyje dėl COVID-19 susiklosčiusią situaciją, VMI paslaugos karantino laikotarpiu teiktos nuotoliniu būdu. Atitinkamai, ženkliai sustiprintos telefonu konsultuojančių specialistų pajėgos – įtraukus apskričių VMI padalinių specialistus, per laikotarpį nuo balandžio 15 d. iki liepos 1 d. gyventojams telefonu suteikta net 5 kartus daugiau konsultacijų nei pernai – viso virš 33 tūkst. konsultacijų. Birželio 1 d. atvėrus gyventojų aptarnavimo padalinius, gyvoms konsultacijoms priimami tik iš anksto telefonu užsiregistravę klientai, per mėnesį padaliniuose visoje Lietuvoje aptarnauta beveik 67 tūkst. gyventojų. Taip pat atsakyta apie 7,5 tūkst. e. paklausimų, gautų per „Mano VMI“ ir į el. pašto dėžutę vmi@vmi.lt.

Kas bus nedeklaravusiems iki liepos 1 d.?

Dėl vienų ar kitų priežasčių deklaracijų nepateikusius gyventojus VMI ragina visgi nepamiršti ir šią pareigą atlikti deklaruojant pajamas ir po liepos 1 d. Pažymima, kad gyventojams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais ir negalėjo iki liepos 1 d. sumokėti mokesčių, esant ekstremaliai situacijai ir dar du mėnesius po jos pabaigos, VMI delspinigių neskaičiuos ir išieškojimo veiksmų nevykdys.

Nubaustas stambaus masto veiklą slėpęs būrėjas, neapskaitęs per 215 tūkst. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų. Klaipėdos apygardos prokurorui pabaigus ikiteisminį tyrimą, teisme įtariamasis pripažintas kaltu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos mieste būrėju prisistatęs asmuo nuo 2013 m. pradžios teikė įvairias su būrimu susijusias paslaugas, tokias kaip „apeigos“, „astrologinės paslaugos“, „atbūrimas“, „prognozė“, „nužiūrėjimo nuėmimas“ ir kt. Į šio asmens vardu atidarytas banko sąskaitas, esančias keturiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, per 7 metus buvo padaryta beveik 1,4 tūkst. pavedimų, kurių bendra suma viršija 215 tūkst. eurų. Tyrėjų duomenimis, tai už suteiktas nelegalias paslaugas gautos pajamos.

Per metus būrimo paslaugas teikęs asmuo vidutiniškai į savo vardo sąskaitas gaudavo apie 200 bankinių pavedimų, o pelningiausi buvo 2016-ieji, kai į būrėjo sąskaitas už nelegalią veiklą suplaukė beveik 63 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus.

Įspūdingą sumą uždirbęs ir veiklą slėpęs būrėjas nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Tyrimo metu nustatyta, kad nuslėpta beveik 14 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėta beveik 20 tūkst. eurų. Taip pat nuslėpta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau nei 6 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Įtariamojo namuose pareigūnai atliko kratą, buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninės laikmenos, telefono kortelės ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Prokurorui surašius baudžiamąjį įsakymą, įtariamajam teismas skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą, taip pat patenkintas civilinis ieškinys.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos informuoja, kad 57 tūkst. gyventojų, kurie turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), tačiau to dar nepadarė, siunčia išankstinius priminimus. VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 196 tūkst. šalies gyventojų, iš jų deklaracijas iki šios dienos jau pateikė 139 tūkst. gyventojų.

Beveik trečdalis įmonių pamiršo pateikti pelno mokesčių deklaraciją

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad 109 tūkst. (70 proc.) įmonių pateikė pelno mokesčio deklaracijas laiku, iki birželio 15 d., o to nepadariusias, apie pradelstą terminą VMI informuos asmeniškai. Šiuo metu yra kiek daugiau nei 46 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie turėjo pateikti deklaracijas, tačiau to nepadarė.

„Dėkojame mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaraciją bei mokesčius sumokėjo laiku, o įmonės, kurios to dar nepadarė, turėtų tai padaryti elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) adresu http://deklaravimas.vmi.lt“, – sako Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė, pažymėdama, kad tais atvejais, kai mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikta iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 d.

Praėjusiais metais 136 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo 2 mlrd. 77 mln. eurų pelno mokesčio sumą, šiemet 109 tūkst. mokesčių mokėtojų jau deklaravo 2 mlrd. 278 mln. eurų pelno mokesčio sumą.

VMI primena, kad pelno mokesčio deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys Lietuvos juridiniai asmenys, nuolatinėmis buveinėmis laikomi užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, į valstybės biudžetą  mokesčių mokėtojai turi sumokėti tik skirtumą.

VMI informuoja, kad pelno nesiekiantys vienetai gali būti laikinai atleisti nuo Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo, tačiau turi nepamiršti pateikti prašymo VMI. Tai lengviausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Informuojame, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-51 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo, kuriuo pakeičiamos Leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). 

Taisyklių nuostatos nustato, kad žemės ūkio veiklos subjektas, norėdamas įsigyti žemės ūkio veiklos subjekto leidime (toliau – leidimas) nurodytus gazolius ir jų kiekius, pardavėjui kaip alternatyvą leidimui gali pateikti žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelę (toliau – naudotojo kortelė), kuri yra susieta su konkretaus žemės ūkio veiklos subjekto turimu galiojančiu leidimu. Šią naudotojo kortelę galima atspausdinti iš Mano VMI, ji neterminuota, todėl žemės ūkio veiklos subjektas, kartą ją atsispausdinęs, galės naudoti bet kuriais ūkiniais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas turės galiojantį leidimą. Paminėtina, kad naudotojo kortelės pavyzdinė forma nustatoma Taisyklių 5 priede „Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelės formos pavyzdys”.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nauja redakcija yra išdėstomas Taisyklių 3 priedas „Leidimo formos pavyzdys”. Taigi, naujoje leidimo redakcijoje nebenurodomi galimų įsigyti lengvatinių gazolių kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, taip pat įvedama nauja leidimų atsekamumo ir atpažinimo priemonė  – QR kodas.  Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-36783.

Lietuvoje veikiančios švaros įmonės vadovams teks aiškintis teisme

Švaros paslaugomis užsiimanti įmonė į teisėsaugos akiratį pateko dėl galimai apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos bei valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktų neteisingų duomenų apie įmonės turtą. Dėl, kaip įtariama, daugiau nei 43 tūkstančių eurų valstybei nesumokėtų mokesčių ir įmokų įmonės direktoriui T. Z. drauge su Vilniaus ir Kauno padalinių vadove V. P., teks aiškintis uostamiesčio teisme.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2014–2016 m. įmonės vadovai siekdami padėti įmonei išvengti mokesčių, sutarė, kad darbo užmokestį už papildomai dirbtas darbo valandas ne pagal darbo grafiką darbuotojams Vilniuje ir Kaune mokės grynais pinigais. Įtariama, kad 31 bendrovės darbuotojui, dirbusiam ne pagal darbo grafiką bei pačiai įmonės akcininkei per dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 59 tūkstančiai eurų darbo užmokesčio grynais pinigais. Bylos duomenimis, visi šie mokėjimai buhalterinėje apskaitoje užregistruoti nebuvo, o Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą ir jo panaudojimą. Taip išvengta daugiau nei 43 tūkstančių eurų mokesčių ir įmokų sumokėjimo valstybei.

Kaltinimai dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) pažeidimų, pareikšti juridiniam asmeniui – švaros paslaugas teikiančiai įmonei, įmonės direktoriui ir 70 proc. jos akcijų turinčiam T. Z. bei Vilniaus ir Kauno padalinių vadovei V. P., turinčiai 30 proc. įmonės akcijų.

25 tomus sudaranti byla  perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Amanda
Astas
Astė
Astijus
Estera
Klausas
Sangailas
Vilgailė

Reklama: