Savaitės apžvalga Nr. 2022/12(1164) (2022 m. kovo 29 – balandžio 4 d.) |
Savaitės klausimas: Ar kokiu nors būdu prisidėjote prie pagalbos Ukrainai?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Seimo narys Saulius Skvernelis: „Karo poveikis bus ir Lietuvos ekonomikai, reikės kompensuoti praradimus.“ Vyriausybėje pristatytas plačios aprėpties priemonių „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas, kuriame 2,26 mlrd. eurų skiriami amortizuoti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Pristatymą pradėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog siūlomos priemonės orientuotos į pagalbą žmonėms, verslui bei valstybinių projektų įgyvendinimą. „Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai kyla energijos prekių kainos. Taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos karo komunikatą, siūlome papildomas pagalbos priemones verslui tiek amortizuojant išaugusias energijos kainas, tiek padedant verslui persiorientuoti prie tvaresnių energijos šaltinių ir taip mažinant sąskaitas ateityje. Todėl pristatome 2,26 mlrd. eurų priemonių paketą, kuris reikšmingai prisidės prie energijos kainų amortizavimo, infliacijos padarinių švelninimo ir duos postūmį pereinant prie labiau prognozuojamų ir nuo Rusijos nepriklausomų energijos šaltinių ir užtikrinant mažesnes sąskaitas ateityje“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. Energijos kainų šoko amortizavimo tikslo Vyriausybės plane siekiama per dujų ir elektros kainos dalies žmonėms kompensavimą, tam skiriant 570 mln. eurų. Tuo pačiu amortizuojant kainų šoką verslui siūlomi ne tik dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. eurų, bet ir lėšos pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams už 142 mln. eurų. Iš viso pirmojo tikslo įgyvendinimo priemonėms numatyta 832 mln. eurų. Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106, 3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams. Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų. Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą. Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų. Pirmųjų dviejų plane iškeltų tikslų įgyvendinimui iš viso bus skiriamas 1,14 mlrd. eurų. Investicijoms į energetinę nepriklausomybę – trečiajam plano tikslui – Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų. Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių – skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų. Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektus, kurie pasieks pastatų ne žemesnę, kaip „B“ energinio naudingumo klasę ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas. Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį. Tuo tarpu į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų ir apims tokias priemones, kaip: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų. Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas. Be to, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus. Čia suplanuoti keturi 50MW galios energijos baterijų parkai, kurių įgyvendinimui bus skiriama 100 mln. eurų. Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose. 10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams keturiuose tipiniuose viešuose ir, atitinkamai, daugiabučiuose pastatuose. Pasirengimui jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimui suplanuoti 9,8 mln. eurų, o renovacijos procesų informacinei sistemai – 3 mln. eurų. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų. Anot finansų ministrės, Vyriausybės siūlomame pakete derinami keli skirtingi finansavimo šaltiniai, užtikrinant sklandų priemonių įgyvendinimą. „Energetinės nepriklausomybės stiprinimui numatytos priemonės jau buvo suplanuotos finansuoti iš Europos Sąjungos investicijų, tačiau paspartinus programuotų priemonių įgyvendinimą, jas siūloma efektyviai panaudoti dar šiemet. Kitaip tariant, paankstinome kai kurias priemones, perorientavome lėšas, derindami nacionalinio biudžeto lėšas, ES lėšas, sukurdami papildomus finansinius mechanizmus iš privačių ir grįžtančių lėšų“, – teigė ministrė G. Skaistė. Konkrečiai „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą sudaro: 1, 03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir, galiausiai, 53,9 mln. eurų – „Sodros“ biudžeto lėšos. 1NPD taikymas Lietuvoje įdarbintiems gyventojams, dėl karo Ukrainoje atvykusiems į Lietuvą Klausimas. Ar darbdaviai įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius gyventojus, nuo už darbą Lietuvoje tokiems asmenims išmokamo darbo užmokesčio, išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD)? Atsakymas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta, kad NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagal GPMĮ nuostatas vienas iš kriterijų gyventojo rezidavimo statusui nustatyti yra jo interesų centras: fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, tuo mokestiniu laikotarpiu laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje (t. y. dirba Lietuvoje, su Lietuvoje esančiais darbdaviais sudarę darbo sutartis), atvykimo į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje, todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais. Kiekvienas nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukęs gyventojas, atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą, turėtų pats įvertinti, kurioje valstybėje (Lietuvoje ar Ukrainoje) mokestiniu laikotarpiu jis turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų ir nustatyti savo rezidavimo statusą. Darbdaviai, įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius gyventojus, nuo jiems išmokamo darbo užmokesčio išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti NPD mokestiniu laikotarpiu, jeigu tokie gyventojai, įvertinę Lietuvoje turimus interesus, save laiko nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Atkreipiame dėmesį, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais mokestiniu laikotarpiu tapę asmenys privalo vykdyti visas nuolatiniams Lietuvos gyventojams GPMĮ nustatytas prievoles. Prasidėjo GPM permokų grąžinimas 2022 m. kovo 28 d Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo GPM permokų grąžinimą – 15 tūkst. gyventojų, kurie teisingai pateikė pajamų deklaracijas, pirmą dieną buvo pervesta virš 4,5 mln. eurų. Kaip ir kasmet, GPM permokos bus siunčiamos dalimis kiekvieną darbo dieną iki liepos 31 d. „Sklandų GPM permokų grąžinimą užtikrina laiku ir teisingai pateikta pajamų deklaracija, tikslūs gyventojo banko sąskaitos duomenys, kuriuos visada rekomenduojame atidžiai pasitikrinti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog, jei gyventojas turėjo pateikti deklaraciją už ankstesnius metus, tačiau to nepadarė, tai GPM jam bus grąžintas tik deklaravus pajamas už visus privalomus laikotarpius“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis, pridurdamas, jog praėjusiais metais daugiau nei 1 mln. gyventojų iki liepos mėnesio pabaigos grąžinta rekordinė GPM suma – 270 mln. eurų. Už ką galima susigrąžinti dalį GPM? VMI primena, kad susigrąžinti dalį GPM sumos gali gyventojai, kurie deklaruoja išlaidas už:
Taip pat grąžintina GPM suma gali atsirasti dėl pritaikyto per mažo metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Verta atkreipti dėmesį, jog, jei per metus gyventojui dėl visų jo gautų apmokestinamųjų pajamų buvo pritaikyta per didelė metinė NPD dalis – gali atsirasti pareiga sumokėti GPM. Paskutiniai metai GPM lengvatai už remonto ir auklių paslaugas „Lengvata už patirtas automobilio, būsto remonto ir auklių paslaugas gyventojai galėjo pasinaudoti nuo 2020 m., kai deklaravo pajamas už 2019 m. Nuo 2022 m. lengvata nebegalioja, todėl šių metų deklaravimas – paskutinė galimybė susigrąžinti mokesčius už 2021 m. patirtas išlaidas“, – teigia VMI atstovas. Iki šios dienos 13 tūkst. gyventojų deklaravo grąžintiną 1,6 mln. eurų GPM sumą už šias paslaugas, o per du praėjusius metus tai spėjo padaryti 46 tūkst. gyventojų, kurie susigrąžino 6,3 mln. eurų. Pasinaudoti lengvata gali tik deklaravę pajamas ir kartu pateikę šių darbų / paslaugų suteikimą ir sumokėjimą įrodančius dokumentus (pvz., sąskaitą faktūrą, pirkimo – pardavimo kvitą). Pažymėtina, jog paslaugą suteikęs asmuo turi būti Lietuvoje įregistravęs veiklą gyventojas ar įmonė, o už paslaugas sumokėta bei sąskaita faktūra arba prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas išrašytas 2021 m. „Pavyzdžiui, jei remonto darbai atlikti, sąskaita išrašyta ir atsiskaityta už paslaugas iki 2021 m. pabaigos, išlaidoms GPM lengvata taikysis, tačiau, jei gyventojas už paslaugas atsiskaitė 2022 m., susigrąžinti GPM už remonto darbus nebegalima“, – pavyzdį pateikia VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis. Laikrodžių pardavėjai bandė sukčiauti, tačiau mokesčius vis tiek teko sumokėti Vienai Kauno įmonei, užsiimančiai prekyba laikrodžiais, nepavyko apgaulės būdu išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Bendrovės atstovai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė neteisingus duomenis apie įvykdytus sandorius – esą laikrodžiai buvo parduoti Italijoje, Maltoje ir Didžiojoje Britanijoje įsikūrusioms įmonėms. Tokiu būdu šiems pardavimams buvo bandoma taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad įmonė sukčiavo – už daugiau nei 323 tūkst. eurų parduoti laikrodžiai realiai nebuvo išvežti iš Lietuvos teritorijos. „Prekes parduodant kitose Europos Sąjungos valstybėse įsikūrusioms įmonėms, galima taikyti 0 proc. PVM tarifą, tačiau tokiu atveju įmonė privalo turėti dokumentus įrodančius, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir jos parduotos kitos šalies PVM mokėtojams. Minima įmonė neturėjo jokių įrodymų, kad laikrodžiai buvo realiai parduoti ir pristatyti klientams užsienyje – mokesčių administratoriui negalėjo pateikti nei sutarčių, nei kontaktavimo su pirkėjais duomenų, pakavimo, gabenimo ar prekių draudimo dokumentų, pirkėjo patvirtinimo, kad prekės gautos“, – atvejį komentavo Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. „Įvairios schemos, susijusios su bandymais nepagrįstai taikyti 0 proc. PVM tarifą, yra puikiai žinomos mokesčių administratoriaus specialistams, o pažeidimai, susiję su PVM, yra viena iš prioritetinių VMI sričių“, – pažymėjo J. Stankienė. Atliekant kontrolės veiksmus buvo bendradarbiaujama ir su kitų šalių mokesčių administratoriais. Šie taip pat pateikė faktus – laikrodžius tariamai įsigijusios Italijos ir Didžiosios Britanijos įmonės neigė sandorius su Lietuvoje registruota bendrove, o Maltoje įsikūrusio ir tariamai laikrodžius pirkusio PVM mokėtojo nepavyko rasti. Patikrinimo metu nustatyta ir pažeidimų, susijusių su pelno mokesčiu. Po Kauno AVMI atlikto patikrinimo, biudžetas papildytas beveik 71 tūkst. eurų suma. VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui. Septyni SPA darbuotojai laukia teismo dėl galimo mokesčių vengimo, dokumentų klastojimo Druskininkuose įsikūrusio sveikatingumo ir poilsio komplekso generalinis direktorius bei vyriausiasis finansininkas siunčiami į teismą. Jie kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Tokie patys kaltinimai pateikti ir juridiniam asmeniui. Į teismą keliaus ir 5 komplekse dirbančios gydytojos, jos kaltinamos dokumentų klastojimu. Valstybei padaryta žala siekia per 33,3 tūkst. eurų nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai įtaria, kad poilsio komplekso vadovas V. Š. su finansininku galimai organizavo mokesčių vengimo schemą – žinodami, kad su sveikatos priežiūra susijusioms prekėms ir paslaugoms taikomas 0 proc. PVM, kaltinamieji klientams suteiktas poilsio (baseino, pirčių, procedūrų) paslaugas savo apskaitos dokumentuose galimai įformindavo kaip sveikatos priežiūros paslaugas. Pramogauti atvykusiems klientams, jiems to nežinant, buvo pagaminamos jų vardo ambulatorinės sveikatos istorijos kortelės, kuriose 5 gydytojos galimai įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva tiems klientams rekomenduotas gydomąsias procedūras, tai patvirtindamos savo parašais, nors poilsio komplekso klientai galimai su šiomis gydytojomis dėl procedūrų nesikonsultavo. Įtariama, kad šie dokumentai būdavo naudojami poilsio komplekso apskaitoje siekiant išvengti mokėtino PVM. Galimai suklastotų duomenų pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros, tokių sąskaitų galėjo būti per 1,4 tūkstančio. Bendrovė mažesnį nei 21 proc. PVM galėjo pritaikyti ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, tai atspindėdama išrašytose sąskaitose faktūrose. Galimai neteisingi duomenys buvo įtraukiami į apskaitą, jos pagrindu buvo teikiamos tikrovės neatitinkančios PVM deklaracijos. Skaičiuojama, kad galimai vykdant tokią neteisėtą schemą, per penkis 2019 metų mėnesius buvo išvengta per 33,3 tūkst. eurų PVM. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas, surašęs kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo bylą perdavė Kauno apylinkės teismui. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės. Parengė Romas Dikčius |
VarduvininkaiIrena
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite Kada ir kaip mokamas mokestis už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką? 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Įsigijęs miško, dažnas miško savininkas klausia – kada mokamas mokestis už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir ar reikia jį mokėti. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime mokesčio už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką mokėjimo bei deklaravimo ypatumus.Gautų pajamų už parduotą žaliavinę … 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Seimo narys Saulius Skvernelis:„Karo poveikis bus ir Lietuvos ekonomikai, reikės kompensuoti praradimus.“ 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Ribojamas euro banknotų išvežimas į Rusiją ir BaltarusijąLietuvos muitinė informuoja, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją ir Baltarusiją, net ir pateikus Grynųjų pinigų deklaraciją. Išimtys taikomos tik diplomatinių atstovybių … Dirbančiųjų pagal darbo sutartis biudžetinėse įstaigose darbo apmokėjimo sąlygos (1) 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. „Skelbiama, kad šiais metais biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai vidutiniškai padidėjo apie 100 eurų. Apie tai rašė ir „AAM aktualijos“. Tačiau kai kurių įstaigų vadovai tvirtina, kad visiems darbuotojams didinti atlyginimų koeficientų nepriklauso, nes to nenumato teisės aktai. Prašome pateikti informaciją, … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. DataĮvykisPavadinimas2022-04-15DeklaruotiJuridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (FR0711)MokestisNenurodomaMokestinis laikotarpis2021-01-01 – 2021-12-31Juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims suteikė paskolų, kuriems paskolą ar jos dalį … Ar Lietuvoje įsteigtas filialas ar atstovybė privalo rengti finansines ataskaitas? 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Ar Lietuvoje veikiančios įmonės įsteigtas filialas ar atstovybė turi rengti finansines ataskaitas?Kadangi filialas ir atstovybė nėra atskiras juridinis asmuo, o tik valdo steigėjo jiems patikėtą turtą ir pagal suteiktus įgaliojimus vykdo veiklą, jie finansinių ataskaitų nesudaro, tačiau gali tvarkyti atskirą … Teisingumo ministerija siūlo atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam teisės aktų paketui, kuriuo numatyta teisinius klausimus, kai nekyla ginčas, spręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį.Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, taip siekiama palengvinti teisinius procesus ir paslaugas teikti žmogui paprastesniu būdu.„Žvelgdami … 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Nr. (18.18-31-1) R-1205 Primename, kad, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau – nekilnojamasis turtas) pardavimo … Įmonės automobilis naudojamas ne darbo metu 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Ar tuo atveju, kai darbuotojas naudoja įmonės automobilį asmeniniais tikslais (pvz., savaitgalį ar pan.) ir už tai sumoka automobilio nuomos mokestį, pripažįstama, kad darbuotojas gavo pajamų natūra?Kai darbuotojas visiškai apmoka už jam darbdavio suteiktą paslaugą, t. y. už automobilio nuomą, … Dėl pridėtinės vertės mokesčio dengimo šilumos energijai ir karštam vandeniui iš valstybės biudžeto 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Nr. R-1323 2022 m. kovo 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 papildymo 1252 straipsniu ir 1252 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIV‑942, kurio tikslas iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą … Pagrindiniai socialiniai rodikliai (2022 m. balandis) 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Rodiklio pavadinimasRodiklio dydisĮsigaliojimo dataMinimali mėnesinė alga (MMA)730 Eur2022-01-01Minimalus valandinis atlygis4,47 Eur2022-01-012021 metų bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas181 Eur2022-01-01Nedarbo lygis 2021 m. IV ketvirtį7 proc. Bedarbių skaičius 2021 m. IV ketvirtį102,8 tūkst. Minimali nedarbo … Bendrovių reorganizavimo mokestiniai aspektai (2) 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Pabaiga. Pradžia Nr. 12 (1164) Paskolų palūkanų pripažinimas leidžiamais atskaitymais prijungus įmonesVerslo praktikoje gana dažnai susiklosto situacija, kai viena bendrovė, siekdama įsigyti kitą įmonę, yra paėmusi paskolą iš banko ir moka bankui palūkanas. Tuomet, dažniausiai banko reikalavimu, abi įmonės nutaria reorganizuotis … 2022 m. kovo mėn. Teisės aktų registre paskelbtų norminių aktų santrauka 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Identifikacinis TAR Nr. ir dataDokumento Nr. ir dataTeisės aktų registre paskelbto dokumento pavadinimasAktualiausių norminių teisės aktų pagrindinės nuostatos, nuorodos APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ. AUDITAS 4022 2022 03 01Nr. V3-5 2022 02 27AATVNVT įsakymas dėl 2017 03 06 direktoriaus įsakymo Nr. V3-11 „Dėl Finansinių ataskaitų … Kaip sekasi rengti metines finansines ataskaitas? 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba primena, kad bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos, pasirašomos ir pateikiamos juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, Civilinio kodekso, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Akcinių bendrovių įstatymuose nustatyta tvarka. Ekonominę veiklą vykdančios įmonės metines … 2022 m. balandžio mėn. darbo laiko kalendorius, delspinigių ir palūkanų dydžiai 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. 2022 m. balandžio mėn. darbo laiko kalendoriusKalendorinių dienų skaičius 30Darbo dienų skaičius5 dienų darbo savaitė206 dienų darbo savaitė25Darbo valandų skaičius5 dienų darbo savaitė1606 dienų darbo savaitė163Poilsio ir švenčių dienų skaičius5 dienų darbo savaitė106 dienų darbo savaitė5 Delspinigių dydžiai už nesumokėtus arba pavėluotai … 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai darbdavys ieško būdų optimizuoti darbo procesą, pasiekti geresnių rezultatų, gauti daugiau pelno ir tais tikslais ieško darbuotojų, galinčių greičiau dirbti už mažesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, darbuotojas susirgo, jo ligos metu buvo priimtas kitas darbuotojas, sutikęs dirbti už … Pavasario sesijoje Seimas numato svarstyti 550 teisės aktų projektų 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Seimas numatė 2022 m. pavasario sesijos darbus, iš kurių svarbiausias – numatyti reikalingus išteklius krašto apsaugai ir gynybai, Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą.Seimo pavasario sesijos darbų programoje yra daugiau kaip 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų dokumentų). Vyriausybė į sesijos … Lvove vis dažniau girdisi oro pavojaus sirenos 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Eldoradas BUTRIMASSpecialiai iš Lvovo „Mūsų namas Mariupolyje sudegė, mes vos likome gyvi ir vos neišprotėjome, o jūs nenorite įleisti mano sūnaus į traukinį?“ – taip Lvovo stotyje ant policininkių šaukė moteris. Šios mamos akyse pasimatė ašaros, balsas „užlūžo“ ir ji ėmė … Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 12 (1164), atsakymai 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Horizontaliai:1. 961384527, 257619384, 438572961, 624951873, 583267149, 179438256, 715843692, 396725418, 8421967352. 438691572, 276835149, 951247836, 195472683, 843916257, 627358914, 519724368, 762583491, 384169725 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Balandžio 5 d.Sukanka 446 m., kai 1576 m. Steponas Batoras susituokė su Žygimanto Augusto seserimi Ona Jogailaite ir Krokuvoje karūnuotas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi.Sukanka 298 m., kai 1724 m. gimė aferistas ir meilužis Džovanis Kazanova, kuris per savo gyvenimą buvo … Parašų klastotojai labiausiai bijodavo rašysenos ekspertų išvadų 2022-04-05 Nr. 13 (1165) Antradienis, 2022 m. balandžio 5 d. Asmenybės pėdsakasApie ūkinius veiksmus, vykusius prieš daugelį metų, sužinome iš senų buhalterinių dokumentų. Neatsitiktinai senovės romėnai sakydavo: „Žodžiai nuskrenda, o tai, kas parašyta, lieka.“ Svarbiausias privalomas rekvizitas, suteikiantis dokumentui juridinę galią, visais laikais buvo ir tebėra atsakingo asmens parašas. Lietuvoje … | ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2022 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
