LBAA TURAS PER LIETUVĄ

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia susitikti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje.

Nepraleiskite puikios progos ir jau dabar registruokitės į nemokamą LBAA organizuojamą renginį.

Renginio metu:

• SODROS atstovų pasisakymas buhalteriams aktualiomis temomis;
• Verslo programinės įrangos aljanso atstovų seminaras: Programinės įrangos valdymas. Seminaro tikslas: pristatyti įmonės naudojamos PĮ valdymo įgyvendinamą trimis etapais, t.y. pateikti praktinius patarimus, kaip nustatyti įmonės vidinę politiką PĮ naudojimo atžvilgiu, kaip ją apskaityti ir galiausiai inventorizuoti ar audituoti.

Registracija ir informacija: http://www.lbaa.lt/lbaa-turas-per-lietuva/

Nepamirškite užsiprenumeruoti “AAM aktualijos” savaitraštį  2017 metams.

Išankstinė sąskaita čia.

Savaitės citata

„Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas. Mes prie biudžeto perskirstymo neplanuojame sugrįžti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje Vyriausybės patvirtintam programos įgyvendinimo planui, sakė Ministras Pirmininkas  Saulius Skvernelis, atsakydamas į klausimą, ar gali būti pratęsta PVM lengvata šildymui.

Mokesčiai

Dėl papildyto mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų, kurios priskiriamos / nepriskiriamos statybos darbams, sąrašo

VMI prie Finansų ministerijos  pateikia statybos darbų sąrašą, kuris papildytas pagal LR aplinkos ministerijos VMI prie FM pateiktą papildomą informaciją.

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017-03-02 rašte Nr. (18.2-31-2E) RM-5965.

Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymo

VMI prie Finansų ministerijos, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 8 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymą, parengė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymą, kuris suderintas su Finansų ministerija (2017-03-03 raštas Nr. ((14.16-01)-5K-1703023)-6K-1701783).  Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

Dėl Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių pakeitimo

VMI prie Finansų ministerijos  informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko   2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-22  Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas „Pajamų rūšių kodų sąrašas” papildytas nauju pajamų rūšies kodu – 05.

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017-03-06 rašte Nr. (18.18-31-1E) RM-6318

Plastiko gamykla už lėktuvų nuomą atseikėjo milijoną, tačiau įrodymų išlaidoms pagrįsti pritrūko

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau-Klaipėdos AVMI) inicijavusi Klaipėdos apskrityje veikiančios plastikų gamyba užsiimančios bendrovės (toliau – UAB) mokestinį tyrimą nustatė, kad UAB nepagrįstomis lėktuvų nuomos ir skrydžių organizavimo paslaugų sąnaudomis sumažino mokėtiną pelno mokestį. Po kontrolės veiksmų bendrovė patikslino trejų metų pelno mokesčio deklaracijas, o sąnaudas sumažino per 975 tūkst. eurų suma.

„Į rizikos požymių turinčių įmonių sąrašą bendrovė pateko dėl sumažėjusio pelno mokesčio. Mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius aiškinosi, kokios priežastys tai nulėmė. Išanalizavus bendrovės finansinės veiklos sąnaudas, VMI kilo pagrįstų abejonių, ar kone milijoną eurų siekusios bendrovės išlaidos lėktuvų nuomai bei skrydžių organizavimui buvo būtinos ekonominei naudai gauti.  Mokestinis tyrimas patvirtino, kad veiklos sąnaudos, siekiant išvengti pelno mokesčio, padidintos nepagrįstai. Minėtos paslaugos buvo įsigytos iš susijusių įmonių, įmonė jomis realiai nesinaudojo ir tyrimo metu neturėjo įrodymų, kad patirtos išlaidos būtų kaip nors susijusios su pajamų uždirbimu“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ) numato, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos, su pajamų uždirbimu nesusijusios ar neįprastos vykdomai veiklai sąnaudos, taip pat sąnaudos, kurios yra  nelaikomos leidžiamais atskaitymais. Šiuo atveju UAB teisinosi, kad beveik milijonines išlaidas jai  „primetė“ Tailande registruota patronuojančioji įmonių grupė, kuri savo kelionių organizavimo išlaidas proporcingai išdalino visoms grupės gamykloms, tad dalis jų teko ir veikiančiai čia. Šių argumentų VMI nepakako – bendrovė pripažino padarytas klaidas ir, vadovaudamasis PMĮ nuostatomis,  pateikė patikslintas visų metų, kuriais patyrė skrydžių įsigijimo išlaidų, pelno mokesčio deklaracijas.

„Šis atvejis – tik vienas iš kontrolės pavyzdžių, kai VMI, įvertinusi rizikos požymių turinčių bendrovių, tarp jų ir didžiųjų mokesčių mokėtojų, mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, nustato mokesčių įstatymų pažeidimų ar reikšmingų neatitikimų.

Delsiančius laiku sumokėti rinkliavas savivaldybės drausmins griežčiau

Piktybiškai ar laiku vietinių rinkliavų nemokantiems gyventojams savivaldybės galės skaičiuoti delspinigius – tai įteisinsiančiam Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektui pritarė Vyriausybė.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, iš atsiskaityti už teikiamas paslaugas vėluojančių gyventojų skola buvo išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, tačiau delspinigiai už pastarąjį laikotarpį nebuvo skaičiuojami. Atsižvelgę į tai, gyventojai skolų atiduoti neskubėdavo, o savivaldybės dalies pajamų už gyventojams suteiktas paslaugas buvo priverstos laukti.

Finansų ministerija dėl diskriminacijos taip pat siūlo naikinti vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) laikymą daugiabučiuose namuose, kurią mokėti įpareigoti tik daugiabučiuose gyvenantys jų savininkai. Be to, dauguma savivaldybių iki šiol nėra nustačiusios arba atsisako šios rinkliavos dėl neproporcingai didelių jos administravimo išlaidų ir santykinai mažų pajamų.

Kartu siūlomi pakeitimai dėl valstybės rinkliavos – nustatyti ne tik maksimalų, bet ir minimalų 1 euro valstybės rinkliavos dydį, įvertinus tai, kad valstybės rinkliavos sumokėjimo administravimo išlaidos kartais būna didesnės už pačią rinkliavą.

Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Kita svarbi informacija

Praktiškai sutarė dėl naujojo Darbo kodekso

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo.

 Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.

 Šalys taip pat sutarė, kad darbuotojai per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais.

 Darbo tarybos bus steigiamos įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, tačiau jei 1/3 darbuotojų priklauso profesinei sąjungai, darbo taryba sudaroma nebus. Nesant darbo tarybai, jos funkcijas perima profesinė sąjunga. Taip pat viena vieta darbo taryboje turės priklausyti profsąjungai.

 Dar liko sutarti dėl darbuotojų atstovų garantijų, lokautų ir streikų. Šiems klausimams išspręsti Trišalė taryba rinksis į posėdį kovo  13 d.

 Vyriausybė siūlo didinti mokslininkų atlyginimus

Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūlo keisti  mokslininkų darbo apmokėjimo sąlygas ir padidinti jų atlyginimus.

„Turime užtikrinti inovacijų plėtrą šalyje,  todėl  būtina kelti mokslininko profesijos patrauklumą, pritraukti šios srities talentus. Tai padaryti galima padidinus mokslo ir mokslinių tyrimų sektoriaus finansavimą, kuris šiuo metu yra nepakankamas ir neefektyvus, o dėstytojų bei mokslo tyrėjų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, – pažymėjo premjeras Saulius Skvernelis.  

Ministrų kabineto nuomone, pareiginės algos koeficientas turėtų būti nustatomas atitinkamai pareigybei, o priedai ir priemokos – konkrečiam darbuotojui. Taip pat mokslininkų stažuotojų ir mokslo darbuotojų bei tyrėjų pareiginės algos koeficientai būtų tapatūs. Siūloma, kad ne tik šie asmenys, bet ir institutų vadovai, jų pavaduotojai, moksliniai sekretoriai gautų valandinį atlygį už pedagoginį darbą.

Be to, siūloma, kad konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, skiriami priedai ir priemokos būtų nustatomi, vadovaujantis patvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į  atliekamų užduočių ar tyrimų sudėtingumą, vykdomų projektų ar užsakymų specifiką.

Vyriausybė pritaria institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinių atlyginimų ribų didinimui 50 proc. (nuo 468,6 iki 703,4 euro), vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc. (nuo 553,8 iki 703,4 euro), mokslinių sekretorių – 8 proc. (nuo 653,2 iki 703,4 euro).

Skaičiuojama, kad tam įgyvendinti šiais metais reikės 3,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Kadangi jos buvo iš anksto suplanuotos, papildomai šių lėšų ieškoti nereikės. Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.

Nusišypsokite 

Apie vyrus

Kodėl moterys daugiau dėmesio skiria išvaizdai, o ne protui?

Todėl, kad vyrai geriau mato, nei sugeba mąstyti.

Varduvininkai

Darmantas
Dartautas
Karigaila
Karigailė
Mantė
Matilda

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: