“AAM aktualijos” apžvalga 2017-04-25

Nepamirškite pratęsti “AAM aktualijos” savaitraščio prenumeratos 2017 metams.

Išankstinė sąskaita čia.

Savaitės citata

Profesorius Gintaras Černius:

„Galbūt nustojus toleruoti „šešėlį“ ir plekšnoti per petį šauniai valstybę apgavusiam kaimynui, naujais mokslo metais nebeteks mokėti už vaiko vadovėlius mokykloje ar guosti pedagogą, kurio atlyginimo kėlimui šiais metais valstybės biudžete lėšų vėl neliko.“

Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 13,9 proc. (233,7 mln. eurų) ir 15,1 proc. (202 mln. eurų) daugiau.

Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 857,6  mln. eurų, t. y. 2,1 proc. (17,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 11,9 proc. (91,4 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-kovą.  Viršplaninių pajamų gauta dėl didesnės nei pernai tuo pat metu PVM permokos ir išaugusių mažmeninės prekybos apimčių.

Seimas, 86 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pataisoms, nustatydamas, kad ligos išmoką turi teisę gauti ir senelis (senelė), kai slaugo sergantį vaiką iki keturiolikos metų. Taip pat tais atvejais, jei slaugo stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką ir kai slaugo stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

Priimtos pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Kaip žinia, nuo 2017 m. birželio 1 d. vietoje šiuo metu taikomo 9 proc. PVM tarifo šildymui bus taikomas standartinis 21 proc. PVM, todėl šilumos kaina išaugs.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme siūloma kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. viršijančią 15 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.

Dabar buvo kompensuojama nustatyto ploto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir jiems tenkančių valstybės remiamų pajamų, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus.

Mokesčiai

Finansų ministerija Valstybės tarnybos departamentui pateikė prašymą skelbti konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko pareigoms eiti.

„Naujojo VMI vadovo laukia daug darbų ir iššūkių. Ieškome kandidato, gerbiančio ir įstatymus, ir žmones. Turinčio tvirtus vertybinius pamatus, siekiančio skaidrumo, atvirumo, bendradarbiavimo su visuomene. Ir svarbiausia – sieksiančio naudos Lietuvai“,  – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šiol krovinių gabentojai išrašomų važtaraščių duomenis į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ gali pateikti paprasčiau. Įsigaliojus Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo VMI taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimams, važtaraščio duomenis į i.VAZ gali perduoti bet kuris gabenimo operacijos dalyvis be papildomo siuntėjo įgaliojimo suteikimo i.MAS sistemoje.

„VMI atsižvelgė į krovinių gabentojų pastabas dėl praktikoje pasitaikančių atvejų, kai paslaugų sudaromi vienkartiniai sandoriai su klientais, kurių vadovai arba nėra prisijungę prie i.MAS, arba dėl užimtumo jiems sudėtinga rasti papildomo laiko darbui su i.MAS, todėl važtaraščio rengėjui nesuteikiamos teisės už klientą pateikti važtaraščių duomenis. Taisyklių pakeitimas inicijuotas siekiant palengvinti važtaraščių duomenų teikimą minėtais atvejais“,  – teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė. 

Įsigaliojus supaprastintai važtaraščių duomenų teikimo VMI tvarkai, siuntėjas yra informuojamas apie kiekvieną atvejį, kai  kitas asmuo teikia už jį duomenis į i.VAZ – apie tai mokesčių mokėtojas gauna pranešimą į savo i.MAS pranešimų dėžutę. Taip pat sistemoje visada fiksuojama, kas yra važtaraščio rengėjas, – t. y. koks asmuo teikia važtaraščio duomenis.

Mokesčių mokėtojams palikta galimybė savarankiškai valdyti įgaliojimų suteikimą. Jei mokesčių mokėtojas nesutinka, kad bet kuris kitas mokesčių mokėtojas už jį be atskiro jo įgaliojimo teiktų važtaraščių duomenis, jis gali apie tai pažymėti i.VAZ. Tokiu atveju taikoma galiojusi duomenų teikimo tvarka, kai siuntėjas turi suteikti įgaliojimus rengėjui. VMI atliko reikiamus pakeitimus i.MAS portale ir mokesčių mokėtojai jau gali naudotis šia funkcija.

VMI prie  FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 25 str. 1 d. 2 punktu, VMI nuostatais, patvirtintais finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu    Nr. 110, siekdama suvienodinti  Pelno mokesčio įstatymo taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 d. 1 ir 2 punktų komentaro pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Finansų ministerija (2017 m. balandžio 5 d. raštas Nr. (14.16.01)-5K-1705774-6K-1702582). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge. Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM  2017 m. balandžio  13 d.   rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-11006.

VMI prašo gyventojų, teikiančių deklaracijas, nepamiršti nurodyti ir užsienyje gautas pajamas bei informuoti apie elektronines sąskaitas

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nuolatiniams Lietuvos gyventojams primena nepamiršti deklaruoti užsienio bankuose esančias sąskaitas ir elektronines sąskaitas. Apie užsienyje turimas sąskaitas gyventojai turi pranešti iki šių metų gegužės 1 d. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai taip pat turėtų nepamiršti deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas ir  turimą turtą.

„VMI atkreipia dėmesį, kad ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, ne emigrantams, kurių pajamų apmokestinimu rūpinasi valstybės, kuriose jie gyvena ir dirba“, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad teisingai pateikdami reikiamą informaciją, mokesčių mokėtojai taupo savo sumokėtus mokesčius – nebereikia naudoti valstybės lėšų, siunčiant įvairius laiškus ir priminimus.

Praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, deklaruota pajamų suma viršija 787 mln. eurų. Daugiausia nuolatinių Lietuvos gyventojų deklaravo pajamas, gautas Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.). Didžiausia pajamų suma – 291 mln. eurų gauta Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje – 121 mln. ir Vokietijoje – 44 mln. eurų. Pajamų Lietuvos gyventojai gauna ir egzotiškose šalyse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Singapūre, Japonijoje.

VMI pastebi, kad visuomenei suprantant, jog vyksta informacijos apie gautas pajamas mainai tarp įvairių šalių mokesčių administratorių, daugelis gyventojų tinkamai ir laiku deklaruoja pajamas gautas užsienyje. Nuo šių metų rudens informaciją apie užsienyje turimas sąskaitas ir gautas pajamas  VMI pirmą kartą gaus iš 50 valstybių.

„Tikimės, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, žinodami, kad jų užsienyje gautų pajamų duomenys šį rudenį pasieks VMI, atidžiau pildys deklaracijas, informuos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei patys pateiks informaciją apie gautas pajamas užsienio šalyse. Manome, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų jau dabar tiksliai įvykdys mokestines prievoles ir VMI neturės vėliau raginti jų tikslinti deklaracijas“, – sako S. Aliukonytė-Šnirienė.

Nuo šių metų ligos socialiniu draudimu pradėti drausti savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus turinčius verslo liudijimus) jau naudojasi jiems suteiktomis naujomis socialinėmis garantijomis – per du mėnesius ligos išmokas gavo pirmieji pusantro šimto žmonių. Ligos išmoka jiems apskaičiuota vidutiniškai dvigubai didesnė, nei jie sumokėjo įmokų.

 „Sodros“ duomenimis, per pirmus du 2017 m. mėnesius išduoti 705 nedarbingumo pažymėjimai savarankiškai dirbantiems asmenims – individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, mažųjų bendrijų nariams, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems ar turintiems individualios veiklos pažymėjimus. Ketvirtadaliui jų jau pervestos „Sodros“ išmokos.

Kiti svarbūs sprendimai

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems Darbo kodekso, Nedarbo socialinio draudimo ir Užimtumo įstatymų bei juos lydinčių teisės aktų projektams, kurie parengti pagal Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą tarp profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų.

„Socialiniai partneriai po ilgų ir intensyvių derybų rado visoms pusėms priimtiną susitarimą dėl naujojo darbo santykių ir užimtumo skatinimo reglamentavimo ir turime šį susitarimą gerbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Nusišypsokite

Mokesčių inspektorius klausia įmonės buhalterio:

• Kodėl, kai tik patikrinimas  ir aš atvykstu , jūs susergate?
• Matyt, esu jums alergiškas…

Varduvininkai

Morkus
Tolys
Tolmantas
Vygandas
Žadmantė
Žadminas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: