“AAM aktualijos” apžvalga 2017-05-09

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2017 metams.

Išankstinė sąskaita čia.

Savaitės citata

SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda: „Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, kitaip socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos, o ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune ir galbūt Klaipėdoje.“

Mokesčiai

Daugiausiai deklaracijų šįmet sulaukta pirmąją deklaravimo dieną

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. Daugiausia jų sulaukta buvo pirmąją preliminarių deklaracijų paskelbimo dieną – pateikta daugiau nei 121 tūkst. deklaracijų. Su mokesčių inspekcijos specialistų pagalba buvo užpildyta kas ketvirta deklaracija.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnais, patikrinę mėsos perdirbimu ir prekyba užsiimančią įmonę, nustatė daugybę pažeidimų su galimai neapskaitytomis pajamomis – nuo neišduodamo kasos kvito, šimtų kilogramų skerdienos be dokumentų iki kelių tonų  žaliavos trūkumo. Mokesčių slėpimą paslėpti bandyta ir dvigubais važtaraščiais.

Kauno AVMI Kontrolės departamento specialistai kartu su FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjais tikrino mėsos įmonės visus padalinius gamybos ir sandėliavimo patalpas bei 5 parduotuves. Patikrinimo metu rasta daugybė pažeidimų: daugiau nei 500 kg skerdienos be įsigijimo dokumentų, beveik 9 tonų žaliavos trūkumas, kurios vertė viršija 13 tūkst. eurų. Įmonės kasoje nustatytas beveik 6,8 tūkst. eurų stygius.

„Daugelis mokesčių mokėtojų jiems priskirtas mokestines prievoles atlieka sąžiningai, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai nesąžiningais principais veikiantys verslininkai bando apeiti mokestinius įstatymus ir slėpti pajamas“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. Pasak J. Stankienės specialistai stebi ir analizuoja visą turimą informaciją įvairiuose sektoriuose, o pastebėję tam tikrų rizikos faktorių, gavę sąmoningų gyventojų pranešimus, imasi kontrolės veiksmų.

Tikrinant tos pačios įmonės prekybos vietas nustatyta pažeidimų elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) apskaitoje, kasose rastas grynųjų pinigų perteklius, pirkėjams neišduodami fiskaliniai kvitai. Vienoje įmonės parduotuvėje, motyvuojant kasos aparato gedimu, tiesiog buvo prekiaujama be jo.

Su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama sumažinti vieną iš rizikų, kurios poveikis biudžeto pajamoms yra didelis, ir norėdama kuo mažiau trukdyti sąžiningus mokesčių mokėtojus, daugiau nei dešimt metų taiko modelį „Įspėjau – pasirink“. Nuo 2013 m. šią gerąją bendravimo su mokesčių mokėtojais praktiką perėmė ir „Sodra“ bei Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI).

Veikiant pagal modelį „Įspėjau – pasirink“, tam tikrais kriterijais atrinktų rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams. Tik tokiu atveju, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo, dažnai net mažesnio nei „minimumas“,  atlyginimo (o tai parodo galimą „vokelių“ mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir VMI inspektorių vizito.

„Mokamas minimalus ar mažesnis už jį darbo užmokestis nėra traktuojamas kaip mokesčių vengimo įrodymas – daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne visu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan. Įtarimai kyla tada, kai didžioji dalis darbuotojų, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gauna mažesnį nei minimalus darbo užmokestį“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad šio modelio taikymo privalumas – įmonės netrukdomos kontrolierių vizitų, griežtos kontrolės procedūros (patikrinimai) taikomos tik įmonei nenorint bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. 

Kauno AVMI 2016 m. išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbį dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio ir didelio ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti 562 mokesčių mokėtojai. Pokalbių metu 411 (73 proc.) mokesčių mokėtojų įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį arba mažinti darbuotojų, dirbančių nevisą darbo dieną, skaičių. Atlikti veiksmai buvo rezultatyvūs – mokėtojų, kurių atžvilgiu taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo apie 20 proc. Galima daryti išvadą, kad didesnis atlyginimas buvo mokamas ir anksčiau, tačiau jis buvo deklaruojamas ne visas ir ne už visą atlyginimą mokami mokesčiai. Taigi, VMI neprašo didinti atlyginimus, o tik siekia, kad visas realiai mokamas darbo užmokestis būtų deklaruotas ir įtrauktas į apskaitą.

Praėjusiais metais VMI, „Sodra“ ir VDI specialistai visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalų atlygį gaunančių darbuotojų skaičius 2016 m. pradžioje ir pabaigoje, pastebima, kad jų sumažėjo 6,67 proc., per tą patį laikotarpį šalies mastu tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 proc. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse, palyginus su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 23,63 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis augo 10,15 proc.

Anksčiau ne kartą teistam Šiaulių verslininkui – dar vieni kaltinimai

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūra perdavė teismui.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 m. iki 2016 m. kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.

Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio.

Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkst. eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų mokesčių.

Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovas. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.

Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.

Sulaikyti kyšininkavimu įtariami verslininkas ir muitininkas

Muitinės departamento Imuniteto tarnybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorių V. A. ir  UAB „A“ atstovą V. Ž.

Įtariama, kad Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorius V. A. Klaipėdos krovinių poste iš UAB „A“ atstovo V. Ž. paėmė kyšį už tai, kad informacinėje muitinės sistemoje nurodytų tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepateiktą fiziniam tikrinimui automobilį. V. A., žinodamas, kad automobilis nėra ir nebus pateiktas muitiniam tikrinimui, į informacinę sistemą įvedė žinomai melagingus duomenis, pažymėdamas, kad automobilis atvyko į tikrinimo vietą ir pažeidimų nenustatyta.

1. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl kyšininkavimo (LR BK 225 str. 2 d.) ir dėl dokumento suklastojimo (LR BK 300 str. 1 d.). UAB „A“ atstovas V. Ž. gavo pranešimą apie įtarimą dėl papirkimo (LR BK 227 str. 2 d.).

2017 m. I ketvirtį įvyko daugiau kaip pusė tūkstančio varžytynių ir aukcionų

Naujausiais Registrų centro duomenimis, e. varžytynių portale pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko 549 varžytynės ir 32 aukcionai (paskelbta daugiau kaip 3 tūkst. varžytynių ir aukcionų).

Antstolių ir bankroto administratorių varžytynėse ir savivaldybių bei Turto banko organizuojamuose aukcionuose per ketvirtį parduota turto už daugiau kaip 14 mln. eurų.

Nusišypsokite

– Sakykite, nuo kada jūs dirbate šioje įstaigoje?

– Nuo tada, kai man pagrasino atleidimu…

Varduvininkai

Austė
Austėja
Edita
Grigalius
Mingailas
Pominė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: