“AAM aktualijos” apžvalga 2017-08-08

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.
Dėmesio! “AAM aktualijų” prenumeratos vasaros akcija!
(2017-07-01 – 2017-08-31)

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

Savaitės citata

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka:

„Rinktis Lietuva nelabai turi iš ko. Kadangi Lenkija yra didelė ir pigi šalis, kur maistas, vaistai, alus ir viešbučiai yra pigesni nei pas mus, o Latvija jau irgi pigesnė, Lietuva neturi kitos geros išeities, kaip tik būti tokia pat pigi, kaip Lenkija. Dar geriau – pigesne.“.

Finansai

Pirmojo šių metų pusmečio centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 226,2 mln. eurų

Finansų  ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmojo pusmečio centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 226,2 mln. eurų,  arba 0,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 69,5 mln. eurų.

Šių metų pirmų šešių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 5 mlrd. 824 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 436 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-birželį sudarė 161,5 mln. eurų.  Daugiausia pajamų per šešis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,0 proc.) skirta socialinėms išmokoms.

Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Mokesčiai

Vyriausybė pristatė mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimus

Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA,  nuo kitų metų nebemokės nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „Sodros“ įmokos.

Numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos  auginantiems tris vaikus, neatsižvelgiant į pajamas, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Vyriausybė siūlo  suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi, vykdantys individualią veiklą, GPM mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, daugiau – atitinkamai daugiau.

Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Taip pat numatyta galimybė į  leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 proc. (šiuo metu – iki 50 proc.). Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie laiku, iki gegužės 2 d.,  pateikė teisingai užpildytas pajamų deklaracijas, pervedė visą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoką. Iš viso šiais metais 730 tūkstančių gyventojų jau sulaukė beveik 90 mln. eurų permokos ir tai yra 17,5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.

„Visi gyventojai, kuriems susidarė grąžintina GPM suma ir kurie teisingai bei laiku pateikė metines GPM deklaracijas, permokos grąžinimo sulaukė, kaip ir numatyta, iki liepos 31 d. Apie 250 tūkst. gyventojų dar nepasinaudojo galimybe susigrąžinti GPM permokos. Vien tik už 2016 metus gyventojai gali susigrąžinti apie 22 mln. eurų. Permoka gali būti grąžinama už praėjusius penkerius metus, tereikia teisingai užpildyti atitinkamų metų pajamų deklaraciją“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė.

Iš viso šiemet, kaip ir pernai, pajamų deklaracijas pateikė apie 1,4 mln. gyventojų.

Didėja atsakomybė už tyčia padarytą žalą valstybei

Vyriausybė pritarė siūlymui taikyti visišką materialinę atsakomybę viešajame sektoriuje. Iki šiol valstybė galėjo teismo tvarka reikalauti atlyginti iš dirbančiųjų tiek, kiek ji sumokėjo žalai kompensuoti. Tačiau išieškoma suma negalėjo būti didesnė kaip 9 vidutiniai šių asmenų darbo užmokesčiai. Vyriausybė nusprendė atsisakyti tokio žalos išieškojimo apribojimo. Sutarta, kad valstybė, atlyginusi dėl tyčinių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros, teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgis teisę teismo tvarka visą ją išieškoti iš šių asmenų.

Valstybei skolingas verslininkas „pardavė“ bendrovę už 100 eurų bedarbiui

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio verslininko, kuris įtariamas mokesčių nemokėjimu,  bendrovės  lėšų pasisavinimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir dokumentų klastojimu. Tyrimo duomenimis, 2016 m. Šiauliuose registruotos bendrovės vadovas gavo  mokesčių administratoriaus priminimą apie nesumokėtą per 10 tūkst. eurų siekiančią skolą valstybei. Šiaulietis skolos nusprendė nemokėti – surado 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį kaunietį, kuriam pardavė bendrovės akcijas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad didmenine prekyba besiverčiančios bendrovės akcijos už beveik 2,9 tūkst. eurų buvo parduotos fiktyviai. Naujasis bendrovės akcininkas ir direktorius už 50 eurų atlygį pasirašė šiauliečio verslininko pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jam neva buvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita ir beveik 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Dar 50 eurų kaunietis gavo už tai, kad pasirašė dokumentus Registrų centre apie jo, kaip naujojo akcininko ir direktoriaus, pakeitimą. Įtariama, kad fiktyvų pardavimą organizavęs verslininkas bendrovės lėšas pasisavino. Fiktyviai parduota bendrovė iš Šiaulių buvo perregistruota Kaune. Naujai jos registracijos buveinei išnuomotos  patalpos, už kurių nuomą sumokėjo bendrovę pardavęs jos savininkas. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Vyriausybė pradeda urėdijų pertvarką

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.  Visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), po šių įmonių sujungimo išsaugos savo darbo vietas. Šie pokyčiai leis iš esmės nemažinant miškuose dirbančių specialistų skaičiaus padidinti jų atlyginimus, kurie šiuo metu yra nekonkurencingi Lietuvos ir kaimyninių ES valstybių kontekste. Planuojama, kad urėdijų sujungimas į vieną valstybės įmonę ir jos veiklos optimizavimas ateityje leis kasmet sutaupyti 13 mln. eurų. Diskusijos dėl reformos artimiausiu metu persikels į kiekvieną iš 42 dabartinių urėdijų. Miškininkai raginami įsitraukti į urėdijų pertvarkos procesą, aktyviai teikti pasiūlymus ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, siekiant rasti visiems priimtiniausią sprendimą ir pasiekti geriausių rezultatų. Po pertvarkos Valstybinių miškų urėdija bus atsakinga už kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, miško kelių priežiūrą ir taisymą, bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą. Ši valstybės įmonė diegs pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. Miškininkai galės atlikti daugiau gamtotvarkinių darbų ir taip dar labiau puoselės mišką.

Nusišypsokite

Apie darbą

Ieškau algadavių. Darbdavių prašau netrukdyti.

Varduvininkai

Daina
Dainius
Dainys
Dominykas
Elidijus
Gustavas
Tulgirdas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: