“AAM aktualijos” apžvalga 2018-04-17

Buhalterių diena su „AAM aktualijomis

Gražią Lietuvos buhalterių ir auditorių tradicija antrąjį gegužės penktadienį švęsti Buhalterių ir auditorių dieną, pradėtą prieš 28 metus, tęsiame. Sužinokite daugiau >>>

Domina darbo teisės aktualijos ir jų taikymas praktikoje? Skaitykite „Buhalterio knygą 2018. Darbo teisės aktualijos“.  Niekur kitur nerasite tokios kainos! Daugiau >>>

Savaitės citata

„Pažadas sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas vykdomas. Tai yra teigiamas žingsnis, tai skaidrina sistemą. Tai, kad tarifas yra sumažintas, lems mažesnį šešėlinės ekonomikos mastą“, – apie Vyriausybės pasiūlymus dalijosi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Finansai

Lietuvos bankas sudėtingoje investavimo aplinkoje įgyvendina pokyčius siekdamas didesnės ilgalaikės finansinio turto grąžos

Investavimo aplinkai vis dar esant sudėtingai, Lietuvos banko valdomo finansinio turto grąža 2017 m. buvo 1,41 proc. be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos. Tačiau euro atžvilgiu reikšmingai per metus susilpnėjęs JAV doleris lėmė, kad užsienio atsargų grąža buvo neigiama ir sudarė –1,14 proc.

„Atmetus valiutos kurso pokyčių įtaką, pavyko pasiekti gerų investavimo rezultatų sudėtingoje mažų ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Didinome investicinių priemonių arsenalą, tuo pat metu maksimaliai išskaidydami riziką. Pirmieji iš pasaulio centrinių bankų pritaikėme pažangų rizikos pariteto metodą, kuris užtikrina vienodą portfelio dalių rizikos įnašą į investicinio portfelio bendrą riziką ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja išskaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. 2015–2017 m. grąža iš finansinio turto investicijų buvo 54,5 mln. Eur ir sudarė 2,2 proc. 2017 m. dėl reikšmingo JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio grąža buvo neigiama ir sudarė –29,8 mln. Eur (–1,14 %).

Anot T. Garbaravičiaus, pernai buvo suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius. 2018 m. ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas.

„Ieškome naujų grąžos šaltinių, leisiančių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais uždirbti didesnę grąžą. Didesnės pajamos ateityje padės kompensuoti tikėtinus dalies investicinio portfelio nuostolius dėl mažėsiančių skolos vertybinių popierių kainų padidėjus palūkanoms“, – pažymi T. Garbaravičius.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicinį portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2017 m. sudarė 2 213 mln. Eur.

Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2017 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,9 mln. Eur.

Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

Lietuva išleis žaliąsias obligacijas

Vyriausybė pritarė sprendimui suteikti paskolą Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA) išleidžiant vertybinius popierius – žaliąsias obligacijas. Iš jų gautas lėšas investuos daugiabučių modernizavimui ir energetinio efektyvumo didinimui. LR Vyriausybė bus pirmoji valdžios institucija, išleidusi žaliąsias obligacijas Baltijos šalyse.

„Susidomėjimas žaliosiomis obligacijomis yra sparčiai augantis ir globalus procesas visame pasaulyje. Europos Sąjunga kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra tarp žaliųjų obligacijų lyderių. Džiugu, kad ir Lietuvos Vyriausybė nusprendė pasinaudoti šiuo finansavimo instrumentu. Tai paskatins užsienio investuotojus labiau domėtis galimybėmis investuoti Lietuvoje“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Žaliųjų obligacijų lėšomis nuspręsta suteikti valstybės perskolinamą paskolą iki 10 metų laikotarpiui Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA). Paskola bus naudojama projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“, kuris padeda daugiabučių namų savininkams modernizuoti namus, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti šildymo išlaidas.

Žaliųjų obligacijų emisiją planuojama išleisti balandžio pabaigoje. Numatoma skirti 68 mln. eurų paskolą ir finansuoti 156 daugiabučių modernizavimą.

Valstybės kontrolė atliko ES fondų 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio užbaigimo auditą

ES paramą gaunančios šalys turi užtikrinti, kad joms skirtos lėšos būtų administruojamos pagal ES nustatytus reikalavimus. Reglamentai numato, kad institucijų, administruojančių paramos lėšas, veiksmų ir deklaruotų projektų išlaidų atitiktį nustatytiems reikalavimams vertina valstybės narės paskirta audito institucija. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas.

Europos Sąjungos investicijų audito departamentas, atlikęs Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti skirtų veiksmų programų, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų, užbaigimo auditą, pateikė besąlyginę nuomonę,  taip sudarydamas sąlygas Europos Komisijai, įvertinus audito ataskaitą, atlikti tolesnius 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmus ir priimti sprendimą dėl galutinio 300 mln. Eur lėšų likučio išmokėjimo Lietuvai.

„Mūsų auditas – tai, pirma, patvirtinimas Europos Komisijai, kad 2007–2013 m. ES paramos administravimo sistema Lietuvoje atitiko nustatytus reikalavimus. Atliktas didelis darbas, nes buvo atliktos ir įprastos ataskaitinio laikotarpio audito procedūros, ir papildomai patikrinta viso laikotarpio finansinė informacija bei Finansų ministerijos Europos Komisijai teikiamuose veiksmų programų užbaigimo dokumentuose pateiktos informacijos teisėtumas ir teisingumas“, – pažymi Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, 2007–2013 m.  šalyje įgyvendinta per 8 tūkst. projektų, Europos Komisijai deklaruota per 8 mlrd. Eur. Iš jų per visą programavimo laikotarpį audito institucija atsitiktinės atrankos būdu patikrino beveik 1,4 mlrd. Eur, o nustatytų netinkamų išlaidų suma sudaro 0,44 proc. visų patikrintų išlaidų. Audito rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje sukurta ES investicijų administravimo sistema iš esmės veikė gerai – netinkamų finansuoti išlaidų suma neviršijo ES teise nustatyto toleruotino klaidų lygio. Atkreiptinas dėmesys, kad ES teisės aktai nesuteikia audito institucijai įgaliojimų auditų metu vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumo.

Pristatė Vyriausybės veiklos ataskaitą

Pristatydamas Seimui 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad absoliuti dauguma statistinių rodiklių per praėjusius metus gerėjo. „Daugelyje sričių mums pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, nemažai tikslų įgyvendinta greičiau, nei planavome. Praėjusiais metais skyrėme itin daug dėmesio kovai su skurdu ir turtine nelygybe. Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Niekada šios problemos nebuvo bandoma spręsti sistemiškai, pernai kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų. Priimtas politinis sprendimas mokėti vadinamuosius „vaiko pinigus“, buvo padaryti sprendimai, kurie leido didinti senjorų pajamas. Dėl pernai padarytų sprendimų nuo 2018 m. valstybės remiamos pajamos padidėjo penktadaliu – nuo 102 iki 122 eurų“, – teigė premjeras. Jis taip pat įvardino verslo aplinkos gerėjimą. Čia taip pat pasiekti istoriniai rezultatai. Pagal tarptautini verslo aplinkos indeksą “Doing Business”, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 20-tuke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą ir aplenkia tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta). S. Skvernelis išskyrė švietimo struktūrinę reformą. 2017 m. padėti pamatai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, kuris įsigalios nuo šių metų rudens. Tai leis kelti mokytojų atlyginimus. Iš esmės keičiama ir pedagogų rengimo tvarka, peržiūrimos programos, atliekami kiti svarbūs darbai. Dar viena svarbi sritis, kurioje vyko daug pokyčių, buvo sveikatos apsaugos sistema. 2017 m. priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo sugriežtinti alkoholio pardavimo ir reklamos reikalavimai. „Besaikis alkoholio vartojimas buvo ir vis dar yra didžiulė Lietuvos problema, kuri ėmė mažėti. Šiandien mes matome mažėjantį  alkoholio pardavimą, tačiau dėl pakeltų akcizų valstybės pajamos nemažėjo“, – teigė premjeras. S. Skvernelis išskyrė Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą, valstybinių įmonių pertvarką ir užsienio politiką, kurioje matome gerėjančius Lietuvos santykius su tokiomis strateginėmis partnerėmis, kaip Lenkija. Lietuva pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios šalies istorijoje turėjo nedeficitinį biudžetą. “Tai rodo, kad mūsų finansinė politika subalansuota ir tinkamai ruošiamės galimiems ateities iššūkiams”,  – sakė ministras pirmininkas. Premjeras teigė, kad Vyriausybė toliau sieks įvykdyti duotus pažadus didinti Lietuvos gyventojų pajamas, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, rūpintis visuomenės gerove. Jau kitą savaitę visuomenei bus pranešta apie  mokestinės sistemos reformą, kurios tikslas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, numatyti pokyčiai pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemose, papildomai bus skatinamos inovacijos.

Tiek viešieji, tiek asmeniniai finansai turi būti tvarkomi atsakingai

Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovais. Susitikime kalbėta apie efektyvesnio gyventojų finansinio švietimo būtinybę. LBA atstovų duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas atsilieka nuo ES vidurkio,  mūsų šalies moksleiviai finansus išmano bene prasčiausiai Europoje. Sutarta, kad būtina imtis papildomų priemonių gerinant finansinį raštingumą. Ministras Pirmininkas teigė palaikantis idėją sukurti aukšto lygio darbo grupę, kurią sudarytų Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei LBA atstovai. Pagrindinis tikslas – parengti aiškų ir konkretų finansinio raštingumo skatinimo planą. Taip pat aptartos galimybės sukurti automatizuotą prieigą prie valstybinių registrų ir duomenų bazių, su nekilnojamuoju turtu susijusių teisės aktų pakeitimai, momentinių mokėjimų aktualijos, galimybės bankams pasiūlyti palankesnę kainodarą socialiai jautrioms grupėms, tokioms kaip jaunimas ir senjorai. Vyriausybei svarbus ne tik LBA deklaruojamas siekis prisidėti prie Lietuvos ekonomikos plėtros, tačiau ir konkretūs finansinių institucijų veiksmai dėl geresnio ir patogesnio paslaugų prieinamumo gyventojams.

Išrinktas naujas Trišalės tarybos pirmininkas

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas Artūras Černiauskas. Trišalė taryba yra socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių – centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų – sudaryta institucija. Joje nagrinėjami aktualūs ekonominės bei socialinės visuomenės raidos ir darbo santykių klausimai. Tarybos nariai bendrai ieško būdų spręsti gyventojų užimtumo, darbuotojų saugos, nelegalaus darbo, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos ir kitas problemas

127 buhalteriai profesionalai

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos balandžio 9 d. paskelbtame buhalterių profesionalų sąraše  – 127 buhalteriai profesionalai.

Automobilių įranga internetu prekiavęs asmuo bus teisiamas: gavo per 1 mln. eurų pajamų, mokesčių nemokėjo

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai pareikšti Vilniuje gyvenančiam asmeniui, beveik 4 metus internetu vysčiusiam stambaus masto tarptautinę prekybą automobilių detalėmis ir multimedija. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį jis gavo daugiau nei 1,1 milijono eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo beveik 60 tūkst. eurų mokesčių ir 25,5 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“.

Iš Panevėžio kilęs, o pastaraisiais metais Vilniuje gyvenantis 41 metų V. V. į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų akiratį pateko prieš dvejus metus.

FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnams kilo įtarimų, kad asmuo galimai neteisėtai verčiasi stambaus masto komercine veikla,  jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir nemokėdamas mokesčių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė. 

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėta prekyba V. V. galimai užsiėmė 2011-2015 m. Įtariama, kad įvairių automobilių detalėmis ir kita automobiline aparatūra jis prekiavo internetu, o pirkėjai pervesdavo pinigus į 10 sąskaitų, atidarytų įvairiuose  Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančiuose bankuose V. V., jo žmonos ir dar trijų asmenų vardu.

Tyrimo metu atliekant kratas, V. V. namuose buvo rasta daugiau nei 1000 įvairios automobilinės įrangos, detalių. Paaiškėjo, kad dalis jos įvairiose užsienio šalyse buvo įregistruota kaip dingusi ar pavogta. Dėl navigacijos įrangos ir kitokios automobilinės aparatūros vagysčių Vokietijos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus, kuriuose V. V. yra apklaustas kaip įtariamasis.

Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Anicetas
Dravenis
Robertas
Skaidra

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: