|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2019/09(1065) ( 2020 m. kovo 3-9 d.) |
Savaitės klausimas:
Ar esate gavę internetinių sukčių pasiūlymų?
|
|||||||||||||||
Citata VMI viršininkė Edita Janušienė: „Privačių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis yra piktnaudžiavimas, todėl VMI bus griežta, atliks patikrinimus ir skaičiuos baudas.“ Naujienos Prezidentas surengė ekspertų pasitarimą dėl mokesčių Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo ekspertų diskusijų ciklą dėl šalies viešųjų paslaugų finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo. Diskusijoje, skirtoje mokesčių sistemos teisingumui ir aiškumui aptarti, dalyvavo 20 Lietuvos ekspertų ir didžiausių šalies partijų atstovų. Pasak valstybės vadovo, nepakankama viešųjų finansų apimtis lemia lėšų nepriteklių daugelyje viešųjų paslaugų sričių, ypač socialinės apsaugos. Lietuvoje daug metų kalbama apie šešėlinės ekonomikos mažinimą ir efektyvesnį biudžeto panaudojimą. Todėl, Prezidento teigimu, svarbu pagreitinti pokyčių tempą, nes nemažai potencialių įstatymais grįstų sprendimų svarstomi Seime. Diskusijos dalyvių teigimu, pačioje mokesčių sistemoje yra daug neteisingumo. Diskutuojant apie mokesčių pokyčius, nėra aiškiai įvardinama, dėl ko jie keičiami. Nauji mokesčiai arba esamų mokesčių didinimas turi būti susiję su konkrečios srities finansavimo poreikiu ir šalies gyventojų problemos sprendimu. Anot Prezidento, skuboti ir deramai neišdiskutuoti mokestiniai pokyčiai nedidina pasitikėjimo mokesčių sistema. Pirmasis žingsnis teisingos mokesčių sistemos link – sumažinti pajamų apmokestinimo netolygumus, į kuriuos Europos Komisija atkreipė dėmesį. Antra mokesčių sistemos pokyčių kryptis – sumažinti asmeninių poreikių tenkinimą per įmones. Trečia pokyčių kryptimi, dėl kurios Prezidentas Seimo pavasario sesijos metu teiks naują įstatymo iniciatyvą, bus siekiama apriboti skubotų mokestinių pasikeitimų įsigaliojimą. Balandį Prezidentūroje vyks antroji finansų srities tobulinimui Lietuvoje skirta ekspertų diskusija. Šių diskusijų tikslas – aptarti svarbiausias viešosios ekonomikos kryptis, identifikuoti tikslus, dėl kurių šalies ekspertai iš esmės sutaria, inicijuoti arba paskatinti reikiamus konkrečius žingsnius.
Neįgaliųjų socialinė įmonė įtariama apgaule pasisavinusi trečdalį milijono eurų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas ikiteisminiame tyrime, kuriame viešosios įstaigos, turinčios socialinės įmonės statusą, atsakingi asmenys įtariami sukčiavimu, elektroninės mokėjimo priemonės klastojimu ir jos duomenų panaudojimu. Tyrimo duomenimis, trys asmenys, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimas lėšas, pateikė suklastotus duomenis apie įmonės veiklą Užimtumo tarnybai, teikiančiai valstybės paramą socialinėms įmonėms. Buvo pateikti duomenys apie keletą fiktyviai socialinių paslaugų įmonėje įdarbintų darbuotojų, kurių vardu, įtariama, buvo atidaromos sąskaitos bankuose atlyginimams pervesti. Vėliau įtariamieji apgaule pasisavindavo ten pervestas pinigines lėšas. Nustatyta, kad taip 2018 ir 2019 m. viešoji įstaiga galimai apgaule įgijo apie 300 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skirtos didžiajai daliai išlaidų darbo užmokesčiui ir tarnybinių automobilių kurui kompensuoti. Atliktos devynios kratos viešosios įstaigos patalpose ir automobilyje, taip pat trijų įstaigos darbuotojų gyvenamosiose patalpose ir jų asmeniniuose automobiliuose. Per kratas rasti ir paimti reikšmingi tyrimui daiktai ir dokumentai. Įtarus nusikaltimą, sulaikyti ir apklausti trys asmenys – viešosios įstaigos direktorė, buhalteris ir vadybininkas. Pasibaigus laikino sulaikymo terminui, įtariamieji paleisti. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, įtariamųjų ratas gali plėstis. Dėl leidinio „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu“ VMI prie FM informuoja, kad atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu“ paskelbtas VMI prie FM interneto svetainėje. Leidinyje aiškinamas Pelno mokesčio įstatymo 21 str. („Komandiruočių sąnaudos“) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. („Neapmokestinamosios pajamos“) nuostatų taikymas, atsižvelgiant į kitų teisės aktų, įsigaliojusių 2020 m. sausio 1 d., nuostatas. PRIDEDAMA. Leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu“, 37 lapai. Platesnė informacija – informaciniame pranešime, kuris paskelbtas VMI prie FM 2020 m. kovo 3 d. Nr. (18.10 -31-1E) RM-6834. Statybos darbus vykdžiusios įmonės sąžinė nubudo tik po patikrinimo Kauno AVMI informuoja, kad statybų darbus Kauno miesto centre vykdanti bendrovė po patikrinimo privalėjo deklaruoti 146 tūkst. eurų išmokų ir sumokėti beveik 22 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Įmonė taip pat patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją, papildomai deklaruodama 5,1 tūkst. eurų apmokestinamųjų sandorių, todėl papildomai sumokėjo 1,1 tūkst. eurų PVM. „Išanalizavus šios statybų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo pastebėta, kad su kai kuriais darbuotojais laiku neatsiskaitoma. Kauno AVMI specialistai, patikrinę pinigų judėjimą tarp kasos, bankų sąskaitų ir avanso apyskaitų, nustatė, kad pas įmonės vadovą liko į bendrovės kasą negrąžintas ir nepanaudotas 147,5 tūkst. eurų avanso likutis. Šis faktas sukėlė įtarimą, kad apsimestiniu avanso išmokėjimu vadovui įmonė mėgino išvengti gyventojų pajamų mokesčio“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. Šis atvejis išaiškintas bendradarbiaujant su Jungtinio operacijų centro nariais – šį kartą Kauno AVMI inspektoriai patikrinimą atliko kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) specialistais. Bendrovė nepanaudotą atskaitingo asmens pinigų likutį nedelsiant apskaitė kaip akcininkui išmokėtus dividendus. Įmonė pateikė pajamų mokesčio deklaraciją, deklaruodama su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas – 146 tūkst. eurų išmoką minėtam akcininkui, nuo kurios apskaičiuota 21,9 tūkst. eurų mokėtina GPM suma. Statybų bendrovė patikrinimo metu taip pat pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir papildomai deklaravo 5,1 tūkst. eurų PVM apmokestinamųjų sandorių, todėl į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma padidėjo 1,1 tūkst. eurų. VDI įmonės atstovui surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos gresia bauda iki 1450 eurų. J. Stankienė primena, kad 2020 m. statybų sektorius išlieka vienu iš VMI prioritetų, kontrolė šioje srityje bus praplėsta: „Nuo šių metų į kontroliuojamų mokesčių mokėtojų sąrašus patenka ir nekilnojamojo turto vystytojai, didmeninės statybinių medžiagų prekybos verslo atstovai. Didesnio dėmesio sulauks nekilnojamojo turto operacijos ir brokerių veikla besiverčiantys asmenys. VMI identifikuos nelegaliai dirbančius brokerius pagal jų veiklos elektroninėje erdvėje pėdsakus, vertins brokerių deklaruojamų pajamų adekvatumą. Taip pat bus griežtai vertinamas statybų sektoriaus nuolatinių viešųjų pirkimų dalyvių finansinis skaidrumas.“ Bus ginamos po suėmimo išteisintų ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms, nustatančioms žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarką. Pritarta ir kitoms įstatymų pataisoms, numatančioms didinti įmokas į Nukentėjusiųjų asmenų fondą bei plėsti galimybes gauti išmokas iš šio fondo. Siūloma padvigubinti įmokas į fondą ir išplėsti ratą kompensacijas gaunančių asmenų, kurie nukentėjo nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų. Nusikaltimus padarę asmenys teismo sprendimu moka įmokas į fondą, iš kurio atlyginama patirta žala. Įstatymo projektu numatyta padidinti įmokas į Nukentėjusiųjų asmenų fondą nuo 10 MGL iki 250 MGL (500 -12 500 eurų), kad teismai galėtų paskirti didesnes žalos atlyginimo įmokas. FNTT atliko kratas ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos paslapties pagrobimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą gavus duomenų, kad tarnybos tyrėja, galimai piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko duomenis, kurie sudaro tarnybos paslaptį, bei ikiteisminio tyrimo duomenis ir kitą tarnybos informaciją, kuria disponuoti pagal einamas pareigas ji neturėjo teisės. Siekiant užkirsti kelią tarnybinės informacijos perdavimui tretiesiems asmenimis ir nepakenkti ikiteisminių tyrimų sėkmei, Vilniaus mieste buvo atliktos kratos ir kiti procesiniai veiksmai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, daugiau informacijos šiuo metu neteikiama. Parengė Olita Montvydienė
|
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
