“AAM aktualijos” apžvalga 2020-10-27

Savaitės apžvalga Nr. 2020/39(1095)

( 2020 m. spalio 20- 26 d.)

Savaitės klausimas:

Ar esate patenkinti rinkimų rezultatais?

Savaitės citata

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis:

„Ne diržus veržtis reikia, o duoti daugiau galimybių Lietuvos žmonėms.“

Sausio – rugsėjo mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos mažesnės nei planuotos

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio – rugsėjo mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,8 proc. (302,4 mln. eurų) mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. pirmų devynių mėnesių pajamos – 8 603,5 mln. eurų, faktinės – 7 671,8 mln. eurų, t.y., gauta 10,8 proc. (931,7 mln. eurų) mažiau nei planuota.

Pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 228,4 mln. eurų. Tai yra 4,4 proc. (286 mln. eurų) mažiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 12,5 proc. (887,7 mln. eurų) mažiau nei planuota. Rugsėjo mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo 72,3 mln. eurų (9,8 proc.) didesnės nei pernai metų rugsėjį ir 16,0 mln. eurų (1,9 proc.) mažesnės nei planuota.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 5 788,9 mln. eurų. Tai yra 219,2 mln. eurų arba 3,6 proc. mažiau nei 2019 m.  sausio – rugsėjo mėnesiais ir 797,1 mln. eurų (12,1 proc.) mažiau nei planuota. Rugsėjo mėnesio pajamos iš mokesčių valstybės biudžete buvo 731,1 mln. eurų arba 12,4 mln. eurų (1,7 proc.) didesnės nei pernai metų rugsėjį ir 60,8 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės nei planuota.

Dėl besitęsiančios ekstremalios padėties įmonės vis dar naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus: nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių nepriemoka per rugsėjo mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 42 mln. eurų ir spalio 1 d.  siekė 740,8 mln. eurų.

„Šiais metais šalyje yra 1,027 mln. žemės savininkų, tačiau ne visiems šį mokestį šiemet reikės sumokėti. Dalis savivaldybių, reaguodamos į susiklosčiusią COVID-19 situaciją, priėmė sprendimą sumažinti žemės mokestį. Iš viso įvairios lengvatos buvo pritaikytos 322,7 tūkst. gyventojų, todėl žemės mokesčio deklaracijos pasieks 704,7 tūkst. žemės savininkų“- teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė pridurdama, jog žemės savininkai suskaičiuotą žemės mokestį gali pasitikrinti ir jį sumokėti prisijungę prie Mano VMI.

Planuojama, jog į savivaldybių biudžetus 2020 m. bus sumokėta apie 39,4  mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų sumokės gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų – įmonės. 2019 m. apskaičiuota mokesčio suma buvo 39,4 mln. eurų, 2018 m.- 40,28 mln. eurų, o 2017 – 31,4 mln. eurų.

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų mokestines vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc.

Geresnei vartotojų teisių apsaugai – naujos priemonės

Skatinti taikų vartojimo ginčų sprendimą, o už nesąžiningas sutarčių sąlygas numatyti atsakomybę – tokių tikslų vartotojų naudai siekiama, tobulinant šiuo metu galiojančius teisės aktus. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui, reglamentuojančiam, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu sprendimas būtų priimtas vartotojo naudai. 

„Siekiame, kad vartotojų ir verslo subjektų ginčai dažniau būtų sprendžiami greitai ir taikiai, todėl siūlome nustatyti verslo pareigą atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai paaiškėja, kad vartotojas buvo teisus, – sako ministras E. Jankevičius. – Iškilus ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, šalys, pirmiausia, turėtų stengtis ieškoti abi puses tenkinančių variantų“. 

Jeigu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), nagrinėdama vartojimo ginčą, priimtų sprendimą vartotojo naudai, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, pavyzdžiui, prekės apžiūros išlaidas. VVTAT duomenimis, šiuo metu vieno vartojimo ginčo nagrinėjimas atsieina apie 270 eurų.

Jeigu VVTAT pripažintos nesąžiningos sąlygos vartotojo atžvilgiu ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui dėl statybos darbų, nuomos paslaugos, jog būtų išvengta galimai nesąžiningų sąlygų.  

Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų  tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. Pernai ši tarnyba išnagrinėjo 88 proc. (daugiau kaip 4,7 tūkst.) visų neteisminių vartojimo ginčų. Kaip ir per praėjusius dvejus metus, maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 47 proc.).

Taip pat siūloma didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, pavedant šią funkciją ir  Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. 

Dabar vartojimo ginčus, kurių minimali vertė yra ne mažesnė negu 10 Eurų, ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra. Jos ginčus nagrinėja neatlygintinai.

Svarstys siūlymą didinti minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus

Seimui pristatytos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisos, kuriomis siūloma padidinti įstatyme nustatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus siekiant, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nustačius MMA – 642 eurus ir bazinį dydį – 177 eurus, jų dydžiai nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais, taip pat siekiama siaurinti koeficientų „šakutes“ taip sudarant teisingesnio apmokėjimo už darbą galimybes. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, būtų mokamas ne padidintas darbo užmokestis, bet priemoka, kuri siektų iki 20 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir nebūtų įskaitoma į priemokų kitais pagrindais ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 24 d.

Spręs, kiek didinti valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį 

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 4 iki 32 eurų.  Šį klausimą Seimas svarstys lapkričio 24 d.

Svarstys siūlymą tiekti nemokamą maitinimą antrokams

Seimas pradėjo svarstyti Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus skirti ir visiems antrokams. Šį klausimą Seimas svarstys lapkričio 24 d.

FNTT kirto nelegaliai prekybai – rasta cheminių mišinių už daugiau kaip 2 mln. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminiame tyrime atliktos kratos, kurių metu aptiktas fasavimo „fabrikas“ ir paimtas įspūdingas kiekis galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių, kurių vertė rinkoje, specialistų skaičiavimu, gali siekti apie 2 mln. eurų. Kol kas įtarimai pareikšti vienam asmeniui.

FNTT pareigūnai įtaria, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos. Įtariama, kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba.

Įtariama, kad padirbti chemikalai šešėlyje buvo pardavinėjami prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai. Turimais duomenimis, už nelegalias prekes galimai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat ir išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalį nelegalios produkcijos asmenys galimai pardavinėjo ir individualiai, neturėdami leidimo ūkinei komercinei veiklai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams – ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims. Šešėlinę prekybą organizavę asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau perfasuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Nelegalios prekės, siekiant jas nuslėpti, buvo žymimos ir sutartiniais ženklais – atitinkamais numeriais.

Vykdomame ikiteisminiame tyrime 5 miestuose buvo atliktos kratos įtariamų nusikalstamas veikas vykdančių asmenų gyvenamosiose vietose, jų vadovaujamose bendrovėse, sandėliavimo patalpose.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos preliminariu vertinimu, kratų metu rastų jau supakuotų ir paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą, gali siekti per 200 tūkst. eurų. Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais kačių kraiko etiketėmis paženklintuose maišuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų. Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei – tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža. Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus 1 hektarui, tai vien kratų metu maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją bei Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės.

Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Ramojus
Sabina
Tautmilė
Vincas
Vincentas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: