“AAM aktualijos” apžvalga 2017-11-21

Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.

Dėmesio! 2018 m. “AAM aktualijų” prenumerata su nuolaida!
Visų metinių prenumeratorių laukia dovanos!

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

 44-savaite

2017 11 14 – 11 20

Savaitės citata

Ekonomikos profesorius Povilas Gylys:

„Progresiniai mokesčiai tiesiog būtini, tačiau ideologinis laukas, kuriame veikia ši Vyriausybė, yra toks galingas, kad net tie žmonės, kurie norėtų, negali to padaryti.“

 Finansai

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,7 proc. (112 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,6 proc. (413 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius dešimt mėnesių įvykdytas 99,9 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 385,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 381,9 mln. eurų – 3,2 mln. eurų mažiau nei planuota ir 304,2 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-spalį.

Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100 proc., gauta 4 988 mln. eurų. Tai yra 367,4 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Į pagalbą finansų rinkos dalyviams – Lietuvos banko specialistų vizitai

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kuria naują priežiūros formą – vizitus, kurių metu rinktų informaciją ir teiktų finansų rinkos dalyviams konsultacijas bei metodinę pagalbą.

„Šie vizitai – tai draugiškos priežiūros dalis, tikimės, kad jie padėtų efektyviau vertinti padėtį šalies finansų rinkoje. Nagrinėdami jos tendencijas, analizuojame įvairius aspektus, įskaitant rizikas. Manome, kad tokia forma, kai rinkos dalyviai priežiūros specialistus vertintų kaip konsultantus, skatintų glaudesnį bendradarbiavimą, kuris būtų naudingas abiem pusėms“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

Numatoma, kad vizitų metu Lietuvos banko specialistai rinks informaciją apie įmonės veiklą, ją analizuos, sistemins ir vertins. Esant poreikiui konsultuos ir teiks metodinę pagalbą. Vizitas truktų ne ilgiau kaip penkias darbo dienas.

Šią iniciatyvą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba rinkos dalyviams pristatė šių metų lapkričio pradžioje. Vizitų organizavimo tvarka ir kiti aspektai aprašyti nuostatuose, kuriuos dar turės patvirtinti Lietuvos banko valdyba.

Siekis sukurti pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus reguliacinę ir priežiūrinę aplinką yra viena iš strateginių Lietuvos banko 2017–2020 m. veiklos krypčių.

Mokesčiai

Pritarta progresinių mokesčių idėjai

Seimas po pateikimo pritarė  dviem  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektams, kuriuose siūloma įvesti progresinį pajamų apmokestinimą.

Padidino koeficientus

Seimas ypatingos skubos tvarka  pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektui.

Juo padidinti valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų į minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. projektas

10 mln. eurų nuslėptų mokesčių: tarptautinėje sukčiavimo schemoje – ir Mažeikių bendrovė

Mažeikiuose registruota bendrovė, pasinaudodama sukčiautojų sukurta schema, per kelerius metus įgijo apie 4 mln. litrų benzino ir dyzelino, dalį kuro pardavė kitoms degalinėms, neteisėtai įsigytą kurą naudojo pati, kai teikdavo degalų pervežimo paslaugas. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai, tęsdami tarptautinį tyrimą.

Įtariama, kad prekybą degalais organizavusi grupė nuslėpė beveik 10 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio  (PVM) ir akcizo mokesčio, o per kelerius metus suburtos tarptautinės grupuotės nelegalaus kuro  apyvarta siekė apie 57 mln. litrų. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis degalų buvo parduota Lietuvoje, naudojantis Mažeikiuose registruotos bendrovės degalinių tinklu. Be to, turima duomenų, kad bendrovės vilkikais buvo gabenami degalai, už kuriuos organizuotos grupės nariai vengė mokėti mokesčius; kad bendrovė, teikdama kitas pervežimo paslaugas, naudojo nelegaliai atgabentus degalus.

Aiškinantis tarptautinę sukčiavimo schemą, įtariamųjų ratas išsiplėtė iki 8 asmenų. Įtarimai sukčiavimu dideliu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti 5 Latvijos ir 3 Lietuvos piliečiams.

Įtariama, kad degalus tarptautinės organizuotos grupės nariai įsiveždavo iš vienos Europos Sąjungos šalies taikant nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus 9 realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, kuras buvo parduodamas degalinių tinklams. Teikiant deklaracijas mokesčių administratoriui, buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenis apie bendrovių įsigijimus ir pardavimus.

TVF ekspertai teigiamai įvertino šalies ekonomikos tendencijas ir fiskalinę politiką

Lapkričio 7–13 d. Lietuvoje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai pateikė išvadas, kuriose teigiamai vertinamas Lietuvos ekonomikos augimas ir vykdoma fiskalinė politika, leidžianti 2018 m. formuoti perteklinį biudžetą.

„Toks teigiamas Lietuvos vertinimas dar kartą įrodo, kad šalies finansai tvarkomi atsakingai ir teisingai. Ir toliau sieksime vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ekonominį stabilumą ir tvarų augimą. Kaip pabrėžė TVF ekspertai, fiskalinė politika yra tinkama ir anticiklinė, atsižvelgiant į spartų ekonomikos augimą ir infliacijos lygį“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Vertindami Lietuvos ekonominę situaciją, TVF ekspertai atkreipė dėmesį į spartų Lietuvos ekonomikos augimą, gerus eksporto ir investicijų rezultatus. TVF nuomone, Lietuvos ekonominis augimas 2017 m. sieks 3,5 proc., o vėliau palaipsniui priartės prie 3 proc. vidutinio laikotarpio augimo potencialo.

TVF ekspertai teigiamai įvertino 2018 m. valstybės biudžeto projektą ir Vyriausybės siekius mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti inovacijas ir verslumą bei skirti ypatingą dėmesį sveikatos apsaugos sistemos reformavimui ir gynybos įsipareigojimų NATO įgyvendinimui. Ekspertai pabrėžė, kad formuojamas 0,6 proc. BVP perteklius biudžete atitinka fiskalinės drausmės taisykles. TVF ekspertai įžvelgė riziką dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, kuris pastaruoju metu viršija produktyvumo augimą. Tą riziką dar labiau padidintų tolesnis minimalaus darbo užmokesčio didinimas.

„Fiskalinė situacija išlieka stipri. Dėl pajamų iš mokesčių, gaunamų iš darbo užmokesčio ir vartojimo augimo, ir dėl mažesnių išlaidų biudžetas bus perteklinis, palyginus su planuotu 0,7 proc. BVP deficitu. Pastarojo laikotarpio fiskaliniai rezultatai ir vidutinės trukmės fiskalinis planas sudaro sąlygas valstybės skolai mažėti“, – teigiama TVF pranešime.

Lietuvai siūloma įgyvendinti reformas švietimo, sveikatos ir inovacijų srityje. Teigiamai įvertintas naujojo Darbo kodekso priėmimas, nes jis skatina produktyvumą, tačiau, anot TVF ekspertų, švietimo sistemos efektyvumo didinimas išlieka prioritetine sritimi. TVF ekspertų nuomone, struktūrinės reformos yra būtinos siekiant pagreitinti Lietuvos konvergenciją su kitų euro zonos šalių ekonomikomis. 

Nepalaikys Vyriausybės iniciatyvos mažinti smulkiųjų verslininkų apyvartas

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai frakcijos posėdyje išklausė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų bei Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijų atstovus, kurie prašo neapsunkinti smulkiųjų verslininkų veiklos, mažinant pajamų lubas verslo liudijimų turėtojams ir įvedant progresinį GPM, dirbantiems su verslo pažymomis.

Smulkiųjų verslininkų atstovai pabrėžė, kad pajamų lubų mažinimas kai kurioms smulkiųjų verslininkų veikloms, dirbantiems su verslo liudijimais (gamyba, prekyba), privers išeiti į šešėlį arba apskritai atsisakyti savo veiklos ir eiti į Darbo biržą, nes yra tokių veiklų, kurioms metinė apyvarta 20 tūkst. eurų yra nelogiška. Pavyzdžiui, kalvis, perkantis metalą ir kitas gamybai reikalingas priemones, tarkime, gaunantis 30 proc. uždarbio iš savo veiklos, sumokėjęs visus mokesčius, per mėnesį gauna vos kelis šimtus eurų.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pritarė, kad smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais ir pažymomis, žlugdymas yra nepriimtinas ir Vyriausybės iniciatyvai šioje srityje nepritars.

Kita svarbi informacija

Dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo – Europos priežiūros institucijos perspėjimas

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu (ICO). Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir ICO paskelbė spalio pradžioje.

„Europos priežiūros institucijos ir Lietuvos banko pozicijos dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo sutampa. Siekiame iš anksto valdyti rizikas, kiek tai yra įmanoma, ir paskelbta žinia yra labai svarbi ir investuotojams, ir rinkos dalyviams, ir priežiūros institucijoms“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

ESMA (ši institucija rūpinasi investuotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje) įvardijo, kad ICO yra labai rizikingos investicijos, nurodydama konkrečias rizikas ir pateikdama jų paaiškinimus. Kartu rinkos dalyvius įspėjo, kad šie kruopščiai vertintų, ar jų platinami ICO nepatenka į reguliuojamą veiklos sritį. Tokiu atveju žetonų platintojai privalės laikytis teisės aktų reikalavimų. 

Lietuvos bankas paskelbtoje pozicijoje nurodo, kad finansinių paslaugų teikimas yra nesuderinamas su virtualiosiomis valiutomis. Nusprendus vykdyti su virtualiąja valiuta susijusią veiklą, ji turi būti aiškiai atskirta nuo reglamentuotų finansinių paslaugų, o vartotojams teikiamoje informacijoje prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturi būti siejami su virtualiosiomis valiutomis. Pozicijoje taip pat sudėlioti akcentai planuojantiems platinti virtualiųjų valiutų žetonus – jeigu pasiūlymai turi viešo platinimo požymių, jiems turi būti taikomi teisės aktų reikalavimai.

„Šiandien Lietuvoje matome viešai skelbiamus norus, planus ir idėjas gana plačiai platinti virtualiųjų valiutų žetonus, nepadengtus jokiu materialiuoju turtu. Atsižvelgdamas į šio produkto rizikingumą, Lietuvos bankas atidžiai stebės rinką ir vertins ICO atvejus – ar neturi būti taikomas reglamentavimas, ar investuotojai tinkamai informuojami apie riziką“, – sako Lietuvos banko valdybos narys.

Pasikeitė Automobilių kelių direkcijos vadovas

Beveik dvejus metus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos vadovavęs Egidijus Skrodenis paliko vadovo postą.

Nuo 2017 m.  lapkričio 16 d. Kelių direkcijos direktoriaus pareigas laikinai eis vyriausiasis patarėjas Vitalijus Andrejevas.

Varduvininkai

Alberta
Eibartė
Gomantas
Honoratas
Honorijus
Norgaudas
Tomas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: