|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2020/12(1068) ( 2020 m. kovo 24 – balandžio 6 d.) |
Savaitės klausimas:
Ar karantino metu dirbate nuotoliniu būdu?
|
|||||||||||||||
Citata Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Šitos Velykos tegul būna kitokios.“ Naujienos Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Bankų sektorius turi sukaupęs pakankamus rezervus nuosmukiui atlaikyti. Verslas jautriai sureagavo į koronaviruso pandemiją. Sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika. Lietuvos bankas atnaujino ir sudarė tris ekonominės raidos scenarijus: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 proc.) – U formos nuosmukis; 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 proc.) – ištęstos U formos nuosmukis; 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 proc.) – V formos nuosmukis. Pagal pirmąjį scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu. Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas. Pagal trečiąjį V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų. Jau parengtos ir įgyvendinamos ekonomikos stabilizavimo priemonės. Lietuvos bankas nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. eurų kredituoti verslą ir gyventojus. 2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. eurų pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc. Atsižvelgus į pritaikytas priemones, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. eurų nuostolių, nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Stabdomas skolų išieškojimas į valstybės biudžetą iš gyventojų darbo užmokesčio Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui laikiniai stabdyti išieškojimą į valstybės biudžetą iš skolininkų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų – pensijų, stipendijų ir kt. Skolų išieškojimas valstybės naudai nebūtų stabdomas, kai reikia sumokėti administracine ir baudžiamąja tvarka paskirtas baudas, kad pažeidimus padarę asmenys neišvengtų atsakomybės suėjus senaties terminams. Išieškojimo procesas būtų atnaujintas atšaukus karantiną. Verslui – paskolų „atostogų“ palūkanos bus kompensuojamos 100 proc. Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ parengė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Bus paskirstyta daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui. Siekiant padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, nuspręsta kompensuoti 100 proc. palūkanų paskolos ar lizingo mokėjimų atostogų laikotarpiu (iki 6 mėn.) nepriklausomai nuo finansų įstaigos tipo, skolinimo sandorio tipo, paskolos paskirties bei paskolos gavėjo veiklos pobūdžio. Pakeisti palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija įmonėms bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Palūkanos bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo pradžios – nuo kovo 16 d. iki metų pabaigos suteiktoms paskolų „atostogoms“. Dar viena svarbi priemonė – paskolų garantijos. Bus išplėstas finansų įstaigų, kurios teiks paskolas, sudarys lizingo ar faktoringo sandorius su portfelinėmis garantijomis, ratas. Šios finansinės priemonės bus teikiamos smulkiosioms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19. Lengvatinėms paskoloms per INVEGA bus skirta daugiau kaip 142 mln. eurų. Iš jų 50 mln. eurų numatyta skirti lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo, tai – apgyvendinimo, restoranų ir kt. Medikų, medicinos įstaigų gauta parama yra neapmokestinama, paramą teikiantiems verslininkams – mokesčių lengvatos VMI informuoja, kad pinigais, maistu, apsaugos priemonėmis medicinos įstaigas remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba pripažįstama parama mokesčių tikslais, todėl verslininkai galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis: paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms jokių papildomų mokėtinų mokesčių neatsiras. Neatlygintiną paramą suteikusios bendrovės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas – taip susimažinant pelno mokestį. Jei įmonės, PVM mokėtojos, paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai ekstremalios situacijos dėl COVID-19 metu, joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę. VMI primena paramos gavėjams, kad dėl paramos gavėjo statuso suteikimo jie turi kreiptis į VĮ Registrų centrą. Ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei turinio viršenybės prieš formą principu bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos. Subsidijų darbo užmokesčiui modelis bus palankesnis Seimas svarstė Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais siūlomas naujas subsidijų prastovų metu modelis. Siūlomi nauji subsidijų dydžiai: 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų (iki 1,5 MMA) bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą galiotų bent 6 mėnesius. 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai (iki 1 MMA) bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą galiotų bent 3 mėnesius. Subsidijos dydį galėtų pasirinkti pats darbdavys. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei MMA, padidėtų ir valstybės subsidija. Jeigu darbdavys nuspręstų mokėti mažiau, valstybė prisidėtų neviršydama vienos MMA. Subsidijomis prastovų metu per karantiną galėtų pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu. Darbdaviai apie prastovų paskelbimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną turėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Jei paaiškėtų, kad prastovos metu iš darbuotojo reikalaujama atvykti į darbą, tokiu atveju subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius. Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės gali kreiptis nuo balandžio 5 d. Siūlomos aiškesnės sąlygos gauti savarankiškai dirbančio asmens fiksuotą išmoką Seimas svarstė Užimtumo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos fiksuotą 257 eurų išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ar karantino metu gautų daugiau savarankiškai dirbančių asmenų. Siūloma nustatyti, kad fiksuoto dydžio išmoka būtų mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitiktų visas šias sąlygas: savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną. Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. Neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai galimi). Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skirtų Užimtumo tarnyba. Ji būtų paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą. Jei išmoka bus mokama už nevisą mėnesį, ji bus proporcingai mažesnė. Savarankiškai dirbantys asmenys dėl išmokos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Sugriežtintos baudos už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus Seimas Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtino atsakomybę už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Už pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, asmenims galės būti skiriama bauda nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų. Už savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymą ar vykdymą ne laiku, asmenys galės būti baudžiami bauda nuo 250 iki 800 eurų, juridiniai asmenys – baudomis nuo 800 eurų iki 1500 eurų. Už statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, asmenys galės būti baudžiami bauda nuo 200 iki 500 eurų, juridiniai asmenys – bauda nuo 500 eurų iki 1500 eurų. Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, asmenims skiriant baudą nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams asmenims – skiriant baudą nuo 1500 iki 6000 eurų. Padidinti baudų už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus minimalieji dydžiai. Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus minimalios baudos dydį juridiniams asmenims padidintos tris kartus – jos minimalus dydis sieks 240 eurų (šiuo metu jiems gali būti skiriamos baudos nuo 80 iki 880 eurų). Dvigubai padidintos minimalios baudos juridiniams asmenims jeigu dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Šiuo metu jie gali būti baudžiami bauda nuo 500 iki 2000 eurų, teikiamomis pataisomis siūloma leisti bausti bauda nuo 1000 iki 2000 eurų. Registrų centras finansinių ataskaitų teikimą šiemet vertins lanksčiai Registrų centras informuoja, kad šiais metais finansinių ataskaitų teikimo procesą vertins lanksčiai ir atsižvelgs į objektyvias priežastis, dėl kurių verslas ir organizacijos gali nespėti laiku pateikti ataskaitų. Teisės aktuose įtvirtinti ataskaitų patvirtinimo ir pateikimo terminai lieka galioti – dauguma juridinių asmenų 2019 m. ataskaitas turi pateikti iki gegužės 31 d. Registrų centras priims ir vėluojančias ataskaitas. Pasibaigus ataskaitų teikimo terminui, Registrų centras nepradės surašyti administracinių nusižengimų protokolų ir neinicijuos paramos gavėjo statuso panaikinimo procedūrų. Keičiantis aplinkybėms, Registrų centras atsižvelgs į pasikeitusią situaciją, verslo ir organizacijų poreikius. Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninės paslaugų sistemos. Parengė Olita Montvydienė
|
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
