„AAM aktualijos” apžvalga 2021-02-17


Aktualijos.lt

Savaitės apžvalga Nr. 2021/06(1110)

(2021 m. vasario 9-16 d.)

Savaitės klausimas:

Ar jau parengėte 2020 m. finansines ataskaitas ?

 

 

Savaitės citata

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas:

„Užsitesęs karantinas didina šešėlinės ekonomikos augimo, galimos emigracijos bangos ir augančio biudžeto deficito rizikas.“

Nuo vasario 15 d. gali atsidaryti nedidelės parduotuvės, galima teikti grožio paslaugas, su treneriu sportuoti lauke

Vyriausybė pritarė laipsniško taikomų karantino režimo ribojimų keitimo planui. Karantino ribojimai bus švelninami tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygiais, atsižvelgiant į pasikeitusią epidemiologinę situaciją šalyje.

Prekyba

  • Veikti gali parduotuvės, kioskai ir paviljonai (išskyrus esančius turgavietėse), atitinkantys šias sąlygas:
  • bendras prekybos plotas neviršija 300 m2;
  • įėjimas iš lauko arba atskiras įėjimas klientams;
  • vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas arba vienam pirkėjui tenka bent 20 m2 ploto.
  • Galima prekiauti ne maisto prekėmis lauko sąlygomis, leidžiama išnešiojamoji prekyba (kai vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas arba vienam pirkėjui tenka bent 20 m2 ploto).
  • Viešose prekybos vietose galima prekiauti gėlėmis.

 

Paslaugos

  • Leidžiama teikti individualias paslaugas* (įskaitant grožio), kurių teikimo metu yra kontaktas tik tarp vieno paslaugos teikėjo ir vieno paslaugos gavėjo, jei:
  • užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam paslaugos gavėjui, kai reikalingas trumpesnis nei 15 min. kontaktas;
  • užtikrinamas 20 m2 paslaugos teikimo plotas vienam paslaugos gavėjui, kai reikalingas ilgesnis nei 15 min. kontaktas;
  • vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas paslaugos gavėjas, kai patalpos plotas, kurioje teikiama paslauga, yra mažesnis nei 20 m2.

*Jei jos nėra tiesiogiai uždraustos.

Sportas

  • Leidžiami individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai lauke, teikiami fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.
Nedarbas sausį

 Sausio mėnesį įregistruotas mažiausias darbo neturinčių asmenų skaičius nuo pirmojo karantino
pradžios. Palyginti su 2020 m. sausiu, šiemet į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius
kreipėsi beveik trečdaliu (31,8 proc.) mažiau darbo neturinčių asmenų – 20,6 tūkst. Palyginti su
praėjusių metų gruodžio mėnesiu, bedarbių įregistruota 6,5 proc. mažiau. Nors registruoto nedarbo
rodiklis šalyje sausį augo 0,4 proc. punkto, registruoto nedarbo augimo tempas, palyginti su
ankstesniais mėnesiais, mažėjo. Pirmą metų mėnesį 0,4 proc. punkto – iki 15,6 proc. – mažėjo
jaunimo (16–29 m.) registruoto nedarbo rodiklis. Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi
sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų pateikiama
mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo
didėjimą, tačiau tai vyksta lėčiau nei pavasarį.

Dėl įsakymo Nr. VA-49 pakeitimo

Informuojame, kad VMI prie FM įsakymu Nr. VA-8 papildėme bei patikslinome VMI prie FM įsakymu Nr. VA-49 patvirtintą Aprašą[

  1. Atsižvelgdami į tai, kad, pagal 2020 m. gruodžio 22 d. priimto PVM  įstatymo pakeitimo nuostatas, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vakcinoms nuo COVID-19 ligos ir COVID-19 ligos in vitrodiagnostikos medicinos priemonėms (prietaisams) taikomas 0 proc. PVM tarifas, tokių sandorių deklaravimui Apraše įvedėme naują mokesčio kodas „PVM 51“ (Sandoriai, apmokestinami taikant PVMĮ 19 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus (visi atvejai, įskaitant, pvz., PVMĮ 5 straipsnį)eilutę.
  2. Atsižvelgdami į PVM įstatymo 19 straipsnio pakeistą numeraciją, patikslinome Aprašo mokesčio kodo „PVM3“ aprašymą.

Verslui – 30 mln. eurų testuoti dėl koronaviruso

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 30 mln. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams
testuoti dėl koronaviruso. Verslui bus iš dalies atlyginamos išlaidos už sveikatos priežiūros įstaigose
darbuotojams atliktus greituosius tyrimus ir testus. Bus kompensuojama 8 eurai už vieną greitąjį
serologinį antikūnų tyrimą ir 12 eurų už greitąjį antigeno testą. Už šias lėšas bus galima testuoti apie
100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų.
Kompensacijas gaus smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų
veiklos buvo apribotos antrojo karantino metu. Į pagalbą galės pretenduoti tie verslai, kurie per
pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės. Darbuotojams
tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos už juos bus pervedamos įmonėms periodiškai
pagal atliktų tyrimų skaičių. Greitasis testavimas leidžia operatyviai atsekti susirgimo atvejus,
trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti. Greitasis serologinis
antikūnų testas nustato, ar asmuo yra persirgęs koronavirusu, o greitasis antigenų testas parodo, ar
asmuo šiuo metu serga šia liga. Antikūnų testas atliekamas ne dažniau kaip kas 60 dienų, o antigeno
testas – ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10  dienų.

Antram karantinui šalies verslas ir gyventojai ruošėsi, pagalbos iš valstybės kreipiasi rečiau

 Dėl pandemijos ribojimų nukentėję darbdaviai, darbuotojai ir toliau gali naudotis įvairiomis
valstybės pagalbos priemonėmis: subsidijomis darbo užmokesčiui prastovų metu, „Sodros“ įmokų
atidėjimu, gauti ligos išmoką nesergančio vaiko priežiūrai. Pastebima, kad antrajam karantinui
šalies gyventojai ir verslas ruošėsi ir dalis jų prie karantino ribojimų sėkmingai prisitaikė, todėl
lyginant su pirmuoju karantinu, dėl valstybės paramos kreipėsi rečiau. Įvestas antrasis karantinas
ekonomikos sektorius paveikė skirtingai. Nuo jo labiausiai nukentėjo tiesiogiai apribotos veiklos –
maitinimo ir apgyvendinimo, į turizmą orientuotos ir pramogų veiklos. Kita vertus, daugelio kitų,
tik iš dalies apribotų veiklų kol kas apyvarta mažėja pastebimai mažiau nei per pirmąjį karantiną.
KETVIRTADALIU MAŽIAU DARBDAVIŲ, PASKELBUSIŲ PRASTOVAS. Darbdaviai, dėl
karantino negalintys suteikti darbo darbuotojams, gali skelbti prastovas ir kreiptis dėl darbuotojo
darbo užmokesčio kompensavimo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai kovą
prastovas buvo paskelbę per 20 000 įmonių – tai didžiausias skaičius visos pandemijos metu. Šiuo
metu prastovas paskelbusių įmonių yra ketvirtadaliu mažiau ir siekia 15 tūkst. Prastovos yra
paskelbtos per 120 tūkst. darbuotojų. Nuo šių metų sausio darbdaviams kompensuojama 100 proc.
prastovose esančių darbuotojų priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 963 eurai „ant popieriaus”. Taip siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų išsaugotų savo darbo vietas ir darbą tęstų
atslūgus pandemijai. Pastebima, kad mažiau darbdavių kreipiasi subsidijų darbo užmokesčiui už
prastovose esančius darbuotojus. Lyginant su pirmuoju karantinu, sulaukta per 30 proc. mažiau
prašymų skirti subsidijas darbuotojų užmokesčiui.
2,5 KARTO MAŽIAU PRAŠYMŲ DĖL „SODROS“ ĮMOKŲ ATIDĖJIMO. Įmonių, pateikusių
„Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų per antrąjį karantiną, sumažėjo daugiau nei 2 kartus lyginant
su pirmuoju. Šiuo metu 5 200 draudėjų yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų
įsipareigojimų suma siektų apie 49 mln. eurų. Kokią dalį šių įmokų įmonės sumokės ir kiek atidės –
paaiškės pasibaigus karantinui. Per pirmąjį karantiną „Sodra“ buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst.
prašymų netaikyti sankcijų, o skola siekė beveik 125 mln. eurų.
MAŽIAU TĖVŲ KREIPIASI DĖL NEDARBINGUMO VAIKO PRIEŽIŪRAI. Tėvų, turinčių
nedarbingumo pažymėjimą prižiūrėti ugdymo įstaigų nelankančių darželinukų ir pradinukų, yra
mažiau nei per pirmąjį karantiną. Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario
priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50 – 60 tūkst. Nemaža
dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų –
naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.

Fiktyvių sandorių grandines kūrę bendrininkai aiškinsis teismui už valstybei nesumokėtus 1,3 mln. eurų mokesčių

Į teisiamųjų suolą keliaus 7 asmenys, kaltinami PVM sukčiavimu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu. Bendrininkų grupė kaltinama manipuliavusi nekilnojamojo turto sandoriais ir organizavusi įmonių bankrotus, valstybei padaryta žala siekia beveik 1,3 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba, jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Tyrimo metu buvo atskleistos dvi nusikalstamos veikos, kurias, įtariama, įvykdė tie patys bendrininkai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, abiejose nusikalstamose veikose, įvykdytose 2016 m. pabaigoje, bendrininkai veikė pagal panašią schemą – siekiant išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, tarp įmonių buvo sudaromi fiktyvūs nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, įmonių pardavimo, reikalavimų perleidimų sutartys, klastojami dokumentai, o vėliau, pasitelkus bendrininkavusią bankroto administratorę, įmonės buvo tyčia likviduotos.

FNTT pareigūnai nustatė, kad 2016 metų rugsėjo–spalio mėnesiais nekilnojamojo turto bendrovė pardavė visą įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąsias patalpas ir negyvenamąsias patalpas bei žemės sklypą už beveik 6,6 mln. eurų. Tačiau nekilnojamojo turto įmonės direktorius nepanoro valstybei sumokėti PVM ir kartu su bendrininkais sugalvojo painią schemą. Bendrininkai susitarė, kad siekiant išvengti daugiau nei 1 mln. eurų PVM, organizuos nekilnojamojo turto bendrovės likvidavimą, kurį vykdys bendrininkavusi bankroto administratorė.

Įtarimai pareikšti iš viso 7 asmenims. Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė – 1,43 mln. eurų.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Griežčiausia gresianti bausmė už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaroma didelė žala, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilygstančio asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai


Aleksas
Donatas
Donata
Vaišvilas
Viltė




Savaitės vardadieniai



Valiuta

Kiekis

Kursas

GBP

1

0.87333

RUB

1

89.3431
USD

1

1.2143

Naujausiame numeryje skaitykite:

Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams !  Daugiau informacijos rasite ČIA

Reklama:

2021 m. „AAM aktualijų“ prenumerata

Visą vasario mėnesį – komplektas už laikraščio kainą!

Laikraščio 86 Eur

Komplekto (laikraštis+elektroninė versija) 86 EUR

Elektroninės versijos 66 Eur

Daugiau informacijos rasite čia

unnamed
Žiema. Laisvės Linkutės nuotr.

 


paguoda
Mieli skaitytojai.
maloniai kviečiame prisijungti stebėti Kristijono Donelaičio mirties metinių paminėjimą ir diskusiją su lietuvių išeivijos menininkais ir rašytojais.
Renginys vyks Vasario 18 d. 18. val. (GMT), nuotoliniu būdu. 

Renginyje dalyvaus:

Vaiva Rykštaitė 
Zita Čepaitė
Antanas Sileika 
Judita Grublienė
Laima Prokofjevienė 
Rasa Sagė 
doc. dr. Silva Pocytė
Michiel de Vaan 
Skaidra Pakalna 
Atlis Tiškus
Austėja Galinytė

Daugaiu informacijos rasite čia: https://fb.me/e/3vKeZFTul

Donelaicio0217

Leidėjas – © UAB “Apskaitos ir audito žinios” K. Kalinausko g. 11-10, Vilnius
Dėl savaitraščio prenumeratos teirautis tel.: (8 ~ 5) 261 73 63, 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Dėl reklamos teirautis tel.: (8 ~ 5) 210 71 93 el. paštas info@aktualijos.lt
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui!
SIŪLYTI
info