Savaitės apžvalga Nr. 2022/14(1166) (2022 m. balandžio 12 -19 d.) |
Savaitės klausimas: Ar kokiu nors būdu prisidėjote prie pagalbos Ukrainai?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda: „Vyriausybės siūlomą, nors ir pavėluotą,antiinfliacinį priemonių paketą sveikinu.“ Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 m. valstybės biudžetui Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. „Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios humanitarinės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms. Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, kurių dalis buvo pristatyta bendrame 2,26 mln. eurų pakete – energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. Infliacijos pasekmių švelninimas ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis dalinai sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu to paties pavadinimo 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte. Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų. „Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai išaugo energijos ir maisto prekių kainos. Todėl siūloma sparčiau didinti senatvės ir šalpos pensijas, mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir jų dydį. Toks kelias yra teisingesnis nei infliaciją tik pučiančios vienkartinės išmokos ar gavėjų pilna apimti nepasiekiančios mokestinės lengvatos“, – teigė finansų ministrė. Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus būtų padidėjęs 35 proc. Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais. Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augtų apie 15 procentų. Išaugus energijos prekių kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų. Pagalba karo pabėgėliams Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 15 mln. eurų. Saugumas ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymas Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžeto projekte taip pat skiriamas didelis dėmesys prisitaikymui prie dėl tarptautinių sankcijų pasikeitusios ekonominės situacijos, numatant papildomas lėšas Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui ir saugumui. Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) planuojami 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis – 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Pajamų surinkimas – auga Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc. arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete. Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau. Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. eurų. Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos patobulintame biudžete didėja 90,1 mln. eurų. Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės posėdžio metu nutarta 352 tūkst. eurų skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai, asignavimams politinėms partijoms, atitinkama suma sumažinant Vyriausybės rezervą. Dėl GPM įstatymo, nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir žemės mokesčio įstatymo pakeitimų VMI informuoja, kad 2022 m. kovo 31 d. buvo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-994, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-995 ir Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-996, kurie įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. VMI prie FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 25 str. 1 dalies 2 punktu ir VMI finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, parengė Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 str. 3 ir 4 dalių, 12 str. 11 punkto, 16 str. 2 dalies, 17 str. 1 dalies, 22 str. 2 dalies, 28 straipsnio, 31 str. 1 dalies, 391 str. 6 dalies ir 58 str. 16 dalies 3 punkto komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus. Komentare (apibendrintame paaiškinime) atlikti techniniai pakeitimai: sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista į „finansinė apskaita“, sąvoka „invalidas“ pakeista į „neįgalusis“ bei išbrauktos arba patikslintos kitos neaktualios arba netekusios galios nuostatos. Patikslintos komentaro nuostatos aktualios bus, kai nuo 2022 metų gegužės 1 d. įsigalios Buhalterinės apskaitos įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimai, tarp kurių yra Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas. Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Mokesčių žinyno kataloge. Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2022-04-07 rašte Nr. (18.10-31-1Mr) RM-12183. Gyventojai jau deklaravo 97 mln. eurų NT nuomos pajamų VMI informuoja, kad savo nekilnojamąjį turtą (NT) nuomojantys gyventojai gautas pajamas turi deklaruoti iki gegužės 2 d. VMI duomenimis, už 2021 m. metus 33 tūkst. gyventojų jau deklaravo 97 mln. eurų pajamų iš NT nuomos. „Praėjusiais metais gyventojai aktyviai rinkosi veiklą su verslo liudijimu gyvenamosios paskirties NT nuomai kitiems gyventojams. Iš viso 15 tūkst. gyventojų įsigijo verslo liudijimus ir sumokėjo beveik 5 mln. eurų GPM. Iš jų 5 tūkst. gyventojų jau deklaravo pajamas“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis. VMI primena, kad pajamų mokesčio deklaracijas turi pateikti ir tie gyventojai, kurie vykdė nuomos veiklą su verslo liudijimu, tačiau pajamų negavo. Taip pat, jei gyventojo pajamos iš šios veiklos viršijo 45 tūkst. eurų ribą, viršijanti dalis papildomai apmokestinama 15 proc. GPM. „Kita dalis gyventojų nuomodami savo NT, gyvenamosios paskirties ir kito pobūdžio, pvz., žemės sklypą, veiklos neregistruoja, o gautas pajamas deklaruoja kaip Nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamas ir sumoka 15 proc. arba 20 proc. GPM“, – teigia VMI atstovas. Tai jau atliko 28 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 10 mln. eurų mokėtino GPM. Gyventojai, kurie NT nuomojo įmonėms arba individualią veiklą vykdantiems gyventojams, GPM nemoka, nes gautos pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį išskaičiuoja ir sumoka nuomininkas. Kauferių istorijoms ateina pabaiga Nesąžiningiems automobilių pardavėjams vystyti nelegalią veiklą lieka vis mažiau erdvės. Prie to prisideda ir pilietiški gyventojai, suteikiantys informacijos apie pasirašomus suklastotus kauferius. Jų dėka vis daugiau nelegalios prekybos transporto priemonėmis atvejų perduodama teisėsaugos institucijoms – per paskutinius 2 mėnesius pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, dar dvi situacijos vertinamos. „Įvestas Savininko deklaravimo kodas (SDK) gerokai apsunkino galimybes transporto priemones pardavinėti nelegaliai. Visgi dalis nesąžiningų verslininkų dar drįsta gyventojams brukti suklastotas užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis, vadinamuosius kauferius“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius. „Džiugina tai, kad vis daugiau gyventojų mokesčių administratoriui suteikia informacijos apie tokius pažeidimus. Surinkus papildomus duomenis, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms“, – pažymi R. Puncevičius, primindamas, kad už suklastotų užsienietiškų pirkimo-pardavimo sutarčių naudojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Siekiant užkardyti suklastotų kauferių naudojimą, VMI remiasi ne tik gyventojų pateikta informacija, bet naudojasi ir turimais bei įvairiais iš trečiųjų šaltinių gaunamais duomenimis, taip pat viešai prieinama informacija. Pavyzdžiui, gyventojui pranešus apie atvejį, kai transporto priemonė buvo įsigyta pasirašant suklastotą kauferį ir pateikus tikrojo automobilio pardavėjo duomenis, nesąžiningas pardavėjas bandė tai neigti, tačiau patikrinus skelbimų portalų duomenis nustatyta, kad minimos transporto priemonės pardavimo skelbimą talpino jis pats. Skelbimai interneto portaluose atskleidė ir įmonę, bandžiusią nuslėpti dalį pajamų, gautų iš prekybos naudotais automobiliais. Bendrovės darbuotojas, galimai siekdamas nuslėpti dalį gautų pajamų, su gyventoju pasirašė suklastotą kauferį. Nors tiek pats darbuotojas, tiek įmonės vadovas teigė, kad tokio automobilio įmonė neturėjo, tačiau skelbimų portalų duomenų patikrinimas parodė, kad transporto priemonės pardavimo skelbimą patalpino įmonėje dirbantis asmuo. „Siekiant identifikuoti nesąžiningus transporto priemonių pardavėjus, VMI specialistai neapsiriboja informacija gaunama iš gyventojų ar kitų Lietuvoje esančių partnerių. Vykdant veiklą duomenys tikrinami ir tarptautiniu lygiu: VMI specialistai naudoja EUCARIS vairuotojų ir automobilių duomenų sistemą, bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais“, – primena VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas R. Puncevičius. Būtent bendradarbiavimas su Vokietijos mokesčių administratoriumi atskleidė dar vieną įdomią istoriją. VMI specialistams tikrinant transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, gyventojas teigė, kad transporto priemonę įsigijo Vokietijoje, didžiąją dalį sumos sumokėjo grynaisiais pinigais. Sandoris esą buvo baigtas pasirašant vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis ir buvo užregistruotas Lietuvoje. VMI pateikus užklausą Vokietijos mokesčių administratoriui, paaiškėjo, kad gyventojas automobilį tikrai įsigijo Vokietijoje, tačiau norėdamas parduoti transporto priemonę Lietuvoje brangiau ir sumokėti mažiau mokesčių, vietoje oficialių įsigijimo dokumentų VĮ „Regitra“ pateikė suklastotą vokišką kauferį, su nurodyta didesne įsigijimo kaina. Pardavėjas Vokietijoje patvirtino, kad kauferio nepasirašė. Aktyvi VMI veikla naudotų automobilių sektoriuje duoda rezultatų. Vis daugiau transporto priemonių pardavėjų veiklą ima vykdyti legaliai – palyginus 2021 ir 2022 metų kovo mėn. duomenis, fizinių asmenų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius išaugo 22 proc. (nuo 3 102 iki 3 784), juridinių asmenų – 4,9 proc. (nuo 7 020 iki 7 361). Praėjusiais metais, palyginus su 2020 m. duomenimis, naudotų automobilių prekybos veiklą vykdančios įmonės, į kurias buvo nukreiptos VMI kontrolės priemonės, sumokėjo 2,4 karto (5,5 mln. eurų) daugiau mokesčių. VMI primena, kad gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją gali perduoti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui). Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas. Teisėsauga tiria užsieniečius darbinusios grupės veiklą, galimai nesumokėta per 2 mln. eurų mokesčių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, atlieka didelės apimties tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo įdarbinant darbuotojus iš trečiųjų šalių, daugiausiai iš Ukrainos. Įtariama, kad į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėta per 2 mln. eurų mokesčių. Įtarimai pareikšti 3 Ukrainos ir 4 Lietuvos piliečiams, iš jų vienas suimtas. Įtariama, kad per kiek daugiau nei trejus metus 7 asmenų grupė, valdanti dvi Lietuvoje įkurtas įmones, veikė pagal galimai nusikalstamą schemą – prisidengdami 6-mis, įtariama, fiktyviomis Lenkijos įmonėmis laikinai įdarbindavo asmenis iš trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos, komandiruodavo juos dirbti į Lietuvą ir, klastodami įmonių dokumentus, slėpdavo privalomus mokėti mokesčius. Skaičiuojama, kad veikiant pagal tokią schemą darbui į Lietuvą galėjo būti išsiųsta ne mažiau 1,5 tūkst. asmenų. Iš preliminarių duomenų galima spręsti, kad į Lietuvą dirbti atvykę asmenys būdavo oficialiai įdarbinami Lenkijoje, nors dirbdavo Lietuvoje mėsos perdirbimo, pramonės, augalininkystės įmonėse, o vėliau, klastojant dokumentus, neretai būdavo atleidžiami jiems to nežinant ar įdarbinti minimaliam laiko terminui. Įtariama, kad prisidengdami fiktyviais dokumentais, schemos organizatoriai darbuotojams atlyginimus mokėjo Lenkijoje išgrynintais ir į Lietuvą atgabentais grynaisiais pinigais, o patys darbuotojai galėjo būti palikti be socialinių garantijų tiek Lietuvoje, kur ir dirbo, tiek Lenkijoje, dėl galimai klastojamų dokumentų fiktyviose organizatorių valdomose įmonėse. Pareigūnai skaičiuoja, kad bendrininkams organizuojant fiktyvių įdarbinimo dokumentų tarp valdomų įmonių grandines, į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėta per 2 mln. eurų socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių. Tiriant galimas nusikalstamas veikas buvo atlikta 18 kratų Vilniaus mieste ir rajone, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, rasta ir paimta per 54 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Kratų metu sulaikyti 7 asmenys – 3 Ukrainos ir 4 Lietuvos piliečiai, visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo padarant didelę žalą, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dviem asmenims pritaikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, vienas asmuo suimtas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia 165 tūkst. eurų. Ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edmundas Bagdonas, tęsiamas. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, jei dėl to buvo padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Parengė Romas Dikičius |
VarduvininkaiAgnė
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Nuo 2013 m. galiojantis Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas) įteisino naujo pobūdžio darbo teisinius santykius žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sektoriuje, kurie yra reguliuojami ne darbo sutarties, o paslaugų kvito nuostatomis.Įstatymo rengėjai … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda:„Vyriausybės siūlomą, nors ir pavėluotą, antiinfliacinį priemonių paketą sveikinu.“ 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Pritarė siūlymams dėl advokatų ir jų padėjėjų darbo apmokėjimoSeimas pritarė Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, atitinkamai ir dėl apmokėjimo advokatams ir jų padėjėjams. Kodeksuose įtvirtinta, kad asmenį išteisinus, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. DataĮvykisPavadinimas2022-04-20DeklaruotiPVM sąskaitų faktūrų registras (i.SAF)MokestisPridėtinės vertės mokestisMokestinis laikotarpis2022-03-01 – 2022-03-31Kai apmokestinamieji asmenys – PVM mokėtojai, vykdo ekonominę (PVM apmokestinamą ir (ar) PVM neapmokestinamą) ir neekonominę veiklą (pvz., valstybės ar savivaldybių funkcijas), jie privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti visų išrašomų ir … Nepamirškite laiku pateikti metinės GPM deklaracijos, nes pavėlavus skaičiuojami delspinigiai (I) 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Metiniam gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimui artėjant link pabaigos, straipsnyje pateikiama, kaip ir kada skaičiuojami delspinigiai už pavėluotas deklaracijas. Gyventojų metinis GPM deklaravimas – iki gegužės 2 d.Šiais metais gyventojai pajamas deklaruoti turi iki gegužės 2 d. Jau ne pirmus metus … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. 2, 4, 38-3 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatyta, kad analogiškos šiuo metu galiojančioms papildomo kredito įstaigų pelno apmokestinimo taisyklės nepertraukiamai taikomos iki 2022 metų pabaigos ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, buvo priimtas … Popierizmo kaina verslui pernai sumažėjo 7,6 mln. eurų 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. 136 mln. eurų – tiek per 8 metus Lietuvoje sumažėjo administracinė našta verslui. Vien 2021 m. valstybės institucijos atsisakė ataskaitų, prašymų, deklaracijų ir tai leido verslui sutaupyti 7,6 mln. eurų. Tačiau tai yra tik maža dalis verslui tenkančios reguliavimo kainos. … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas2022 m. balandžio 5 d. Nr. A1-254 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1V-143 „Dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, registracijos centrų … Ginčo šalių galimybė kreiptis į Europos teismus 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Praktikoje gana dažnai tenka aiškinti klientams kreipimosi į Europos teismus galimybes, ypač kai jie susiduria su jiems nepriimtinais Lietuvos teismų sprendimais. Šiame straipsnyje paaiškinsiu kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kuris įsikūręs Liuksemburge, ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), … Informuoja Valstybinė darbo inspekcija 2021 m. darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Apžvelgus 2021 m. darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad pagrindinė priežastis, dėl ko yra kreipiamasi į DGK, nesikeičia. Dažniausias reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais … Audito komitetas paskelbė 2021 m. asignavimų valdytojų išlaidų analizę 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Seimo Audito komitetas pristatė 2021 m. duomenis apie asignavimų valdytojų lėšų panaudojimą reprezentacijai, transportui, ekspertams, kvalifikacijai tobulinti, komandiruotėms ir darbo užmokesčiui mokėti. Lyginant su 2019 m., asignavimų valdytojai 2021 m. mažiau lėšų skyrė komandiruotėms ir reprezentacijai, o lyginant su 2020 m., … Vyriausybė pristatė patobulintą 2022 m. valstybės biudžetą 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Seimui pristatytas Finansų ministerijos parengtas patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Tikslinamame biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos pasekmėms sušvelninti ir energetinei nepriklausomybei stiprinti.Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų. „Norime apsaugoti … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas2022 m. kovo 30 d. Nr. 282 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 812 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos … Dirbančiųjų pagal darbo sutartis biudžetinėse įstaigose darbo apmokėjimo sąlygos (3) 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Tęsinys. Pradžia Nr. 13 (1165) III skyriusMokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir darbo krūvio sandara(Baziniais dydžiais, 2022 m. – 181 euras)Kvalifikacinė kategorijaPastoviosios dalies koeficientaipedagoginio darbo stažas (metais)iki 2nuo daugiau kaip 2 iki 5nuo daugiau kaip … Dėl 2022 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. VA-30 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Nr. RM-12254 2022-04-07 Nuo 2022 m. balandžio 6 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. VA-30 patvirtintos Ūkio subjekto (tiekėjo) pranešimo apie pridėtinės vertės mokesčio dengimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto … Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. kovo 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-944, kurio nuostatos taikomos nuo 2022 m. vasario 24 d., t. y. nuo nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos, nustatytos … Kuriose šalyse tikimybė įsigyti automobilį su suklastota rida yra didžiausia? 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Emilija BERTAŠIŪTĖ Vairuotojai automobilį keičia vidutiniškai kas 3–5 metus. Tai reiškia, kad automobilį pirkti tenka du kartus per dešimtmetį ir kas kartą, renkantis naują transporto priemonę, susiduriama su rizika pakliūti į sukčių pinkles.Neseniai automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, siekdama … Dėl ukrainiečių darbo organizavimo klausimų 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Vis daugiau Ukrainos piliečių dėl siaubingo karo palieka savo gimtąjį kraštą ir atvyksta į Lietuvą. Sudarant ukrainiečiams sąlygas dirbti ir užsidirbti, darbdaviams kyla tam tikrų jų darbo organizavimo klausimų. Dažnai klausiama dėl ukrainiečių komandiravimo į Europos šalis galimybių, taip pat … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Balandžio 20 d. – Kinų kalbos diena, Sekretoriaus diena.Sukanka 120 m., kai 1902 m. gimė lietuvių teatro ir kino aktorius Mečys Chadaravičius.Sukanka 135 m., kai 1887 m. Paryžiuje įvyko pirmosios automobilių lenktynės.Sukanka 82 m., kai 1940 m. JAV pademonstruotas pirmasis … Praskolinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarai (2) 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 14 (1166) Tradicijos ir eksdivizijosAbiejų Tautų Respublikoje (ATR) įstatymai buvo labiau palankesni skolininkui. Jie sudarydavo galimybes skolininkams išsisukinėti nuo skolos grąžinimo, vilkinti tai dešimtmečius. XIX a. pradžioje situacija kiek pasikeitė, tačiau skolintojai dar nuo ATR laikų savo … 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 14 (1166), atsakymai 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Horizontaliai:1. 513789426, 689124735, 274536819, 736841952, 958362174, 421957683, 167295348, 395418267, 8426735912. 652473981, 819625374, 473981652, 361259748, 247138596, 985746123, 726394815, 198652437, 534817269 Ekologiškos prieskoninės žolelės namų sąlygomis 2022-04-19 Nr. 15 (1167) Antradienis, 2022 m. balandžio 19 d. Pavasaris – puikus metas užsiauginti prieskoninių žolelių namuose. Jos bus šviežios, ekologiškos ir Jūsų pačių augintos su meile. Ir žinoma, joms pasibaigus, nereikės bėgti į parduotuvę – tereikės nusiskinti visą vasarą Jus džiuginsiantį derlių.Štai kaip paprastai galite pasirūpinti ekologiškais prieskoniais:Išsirinkite …
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2022 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
