Nepamirškite pratęsti  savaitraščio “AAM aktualijos”  prenumeratos 2018 metams.

Dėmesio! 2018 m. “AAM aktualijų” prenumerata su nuolaida!
Visų metinių prenumeratorių laukia dovanos!

Išankstinę sąskaitą rasite čia.

45-savaite

Seimo narė Aušra Maldeikienė:

„Tai – emigracijos skatinimo biudžetas.“

Seimas svarstė 2018 m. biudžetą

Seimas po pirmojo svarstymo  biudžeto projektą grąžino Vyriausybei patobulinti.

Pritarta mokesčių įstatymų pataisoms

Seimas apsvarstė ir po svarstymo pritarė pagrindinių mokesčių įstatymų, kurie pateikti kartu su 2018 m. biudžeto projektu, pataisoms. Įstatymų priėmimas numatytas gruodžio mėn.

Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus

Europos Komisija paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP. 

 „Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai, kai  Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija tapo Tarptautinės buhalterių federacijos nare

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) lapkričio 15 d. dalyvavo Tarptautinės buhalterių federacijos (toliau – IFAC) susirinkime, Briuselyje, kur buvo svarstyta LBAA narystės paraiška. LBAA atstovai sulaukė teigiamo įvertinimo – pritarimo asocijuotai narystei.

„Džiugu, kad būtent LBAA tapo pirmoji Lietuvos asocijuoja struktūra, vienijanti buhalterius ir auditorius, kuri sulaukė  praktiškai vienbalsio IFAC narių pritarimo asocijuotai narystei. Tai puikus ilgamečio darbo įvertinimas ir  džiugi naujiena ne tik Asociacijos nariams, bet ir visai Lietuvos buhalterių ir auditorių bendruomenei“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

LBAA asocijuota narystė IFAC įneš pokyčių, kuriuos pajus Asociacijos nariai, jau visai netrukus kiekvienas LBAA narys galės džiaugtis nario pažymėjimu, kuriame puikuosis Tarptautinės buhalterių federacijos asocijuotos narystės ženklas. Tai bus pirmieji tokio tipo pažymėjimai Lietuvoje.

Tarptautinė buhalterių federacija įkurta 1977 m. Amerikoje. IFAC veikla apima buhalterinių standartų, normų ir taisyklių kūrimą. Sukurti Tarptautiniai audito standartai, Buhalterio profesionalo etikos kodeksas, tarptautiniai kokybės kontrolės, peržvalgos, užtikrinimo užduočių ir susijusių paslaugų standartai. Nuo  2015 m. LBAA, gavusi IFAC leidimą, sėkmingai taiko IFAC išleistą Buhalterio profesionalo etikos kodeksą. 

 Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė pasitraukė iš  pareigų

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasitraukė iš einamų pareigų. Penktadienis buvo paskutinė jos darbo diena.

„Tai sunkus sprendimas, tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau karjerą tęsti kitoje srityje ir apie tai informavau Premjerą. Džiaugiuosi, kad jis suprato mano pasirinkimą. Esu labai dėkinga Premjerui už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą vykdant svarbius pokyčius valstybiniame sektoriuje. Taip pat noriu padėkoti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų valstybės įstaigų darbuotojams už aktyvų bei produktyvų darbą kartu, už pasiektus rezultatus. Palieku pareigas būdama tikra, kad inicijuoti pokyčiai bus tęsiami, reformos – įgyvendintos, o visuomenei ir valstybei svarbūs tikslai – pasiekti“, – sako M. Dargužaitė.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad kanclerės sprendimas nekeičia Vyriausybės kurso: toliau bus einama optimizavimo, konsolidavimo, efektyvinimo, perteklinių funkcijų atsisakymo ir viešojo sektoriaus veiklos išgryninimo keliu.

Primintina, kad apie buhalterinių, personalo administravimo, IT ir kitų funkcijų valstybiniame sektoriuje išgryninimą ir konsolidavimą daug metų buvo tik kalbama. M. Dargužaitės pastangomis  šiemet Vyriausybei pavyko padėti tvirtus pamatus valstybiniam paslaugų centrui. Daugiau kaip 160 valstybinių įstaigų jau nuo kitų metų pradės naudotis šio centro paslaugomis. Taip valstybė sutaupys bent po 40 mln. eurų per metus.

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. Kartu su pirmąja banga Europoje Lietuvos bankas sudarė galimybę finansų įstaigoms savo klientams pasiūlyti pažangiausią mokėjimų naujovę – momentinius mokėjimus, 24 valandas per parą, ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų.

Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink papildyta momentinių mokėjimų galimybe kartu su pirmąja banga Europoje – nuo 2017 m. lapkričio 21 d. momentinių mokėjimų paslauga prieinama 8 valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, o ilgainiui veiks visoje mokėjimų eurais erdvėje – SEPA – iš viso 34 Europos šalyse. Lėšas bus galima pervesti akimirksniu ne tik šiose valstybėse, bet ir tarp jų.

„Lietuvos banko mokėjimų infrastruktūra yra atvira ir visiškai parengta darbui su Lietuvos ir kitų šalių bankais, kredito unijomis, mokėjimo ir el. pinigų įstaigomis. Tik nuo jų priklausys, kaip greitai jie pasiūlys momentinius mokėjimus savo klientams“, – sako M. Jurgilas.

Siekdamas paskatinti didžiuosius šalies bankus kuo greičiau pradėti teikti momentinių mokėjimų paslaugą šalies gyventojams, Lietuvos bankas su trimis didžiausiais šalies bankais pasirašė memorandumą dėl šios paslaugos teikimo klientams.

„Tikimės, kad bankai momentinių mokėjimų paslaugai skirs prioritetinį dėmesį ir išteklius, kad vartotojai kuo anksčiau pervestas lėšas galėtų gauti nedelsiant, įskaitant ir švenčių bei poilsio dienas“, – sako M. Jurgilas.

Šiuo metu CENTROlink paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų teikėjų, tarp jų Citadele, Medicinos, Šiaulių bankai, kredito unijos, taip pat per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turi šalies ir užsienio nebankinio sektoriaus dalyviai – „Contis Group“, Elektroninių mokėjimų agentūra, „Paysera“, „Perlo paslaugos“, „Revolut“ ir kitos.

Seimas svarstys siūlymą centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-1351 ir lydimuosius įstatymų projektus, kuriais siūloma centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir personalo administravimą.

Pasak ministro, projekto tikslas – sukurti aiškų teisinį mechanizmą ir pagrindą viešojo sektoriaus įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai, aiškiai reglamentuoti įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

„Tai tarptautiniu mastu plačiai paplitęs ir pripažintas kaip pažangus modelis, kuris leidžia sutaupyti valstybės išteklius. Šiuo metu įstaigos naudoja apie 30 skirtingų buhalterinės apskaitos, 20 – įstaigų darbo užmokesčio skaičiavimo ir 20 – personalo administravimo informacinių sistemų. Tiek telkiant kompetencijas, tiek telkiant ir integruojant sistemas numatoma, kad vien tik Vyriausybei atskaitingoms įstaigoms tai leistų kasmet sutaupyti iki 40 mln. eurų“, – sakė V. Šapoka.

Pasak finansų ministro, detalią tvarką, kaip pataisos būtų įgyvendinamos ir kokiais laikotarpiais,  nustatytų Vyriausybė.

Projektui ir jo lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo vienas, susilaikė 28 Seimo nariai. Pagrindiniu Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisų projekto svarstyme paskirtas Audito komitetas. Projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 19 d.

Numatoma suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo narė Gintarė Skaistė.

Iki šiol galiojantis Užimtumo įstatymas numato, kad, neatsižvelgiant į tai,  kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, praradęs darbą studentas negali įgyti bedarbio statuso. Tai reiškia, kad sunkiausiu metu žmogus tiesiog paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

„Dirbdami studentai nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius, taip pat ir nedarbo draudimo. Tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Tai paprasčiausiai neteisinga. Jei valstybė renka iš dirbančių studentų mokesčius, turi užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą ir ieškant naujo“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Sutuoktiniai nuteisti už pasisavintą pusę milijono litų

Lapkričio 23 d. nuosprendį išgirdo Panevėžyje veikiančios kredito unijos buvęs vadovas bei jo sutuoktinė, toje pačioje kredito įstaigoje dirbusi buhaltere. Teismas pripažino juos kaltais pasisavinus iš darbovietės 155 tūkst. eurų ir dėl kitų nusikaltimų.  

2014 m.  Lietuvos banko inspektoriams patikrinus kredito uniją „Panevėžio regiono taupomoji kasa“, buvo rastas nemažas pinigų trūkumas, užfiksuota įvairių pažeidimų. Tuomet minėtos kredito unijos vadovai kreipėsi į teisėsaugą, prašydami nustatyti kaltininkus.  

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2011 iki 2014 m.  kredito unijos „Panevėžio regiono taupomoji kasa“ administracijos vadovo funkcijas vykdęs V. S. ir  šiek tiek trumpiau šioje įstaigoje vyriausiąja buhaltere dirbusi jo sutuoktinė L. S. apgaulingai tvarkė buhalteriją ir iš minėtos kredito unijos pasisavino 535 tūkst. 400 litų (155 062 Eur). V. S. taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir  dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo.   

Generalinė prokuratūra informavo, kad Šiaulių apygardos teismas lapkričio 23 d. panevėžiečius sutuoktinius pripažino kaltais. V. S. teismas skyrė 4 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, o L. S. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant tokiam pat laikotarpiui. Iš sutuoktinių teismas priteisė solidariai 155 062 eurų kredito unijai „Panevėžio regiono taupomoji kasa“ padarytai žalai atlyginti. Abu nuteistieji įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip po 1/3 priteistos žalos.

Varduvininkai

Egmontas
Eidenė
Jokūbas
Rimgaudas
Stefanija
Steponas
Vakarė

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: