|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2019/06(1062) ( 2020 m. sausio vasario 11- 17 d.) |
Savaitės klausimas:
|
|||||||||||||||
Savaitės citata UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis: „Būčiau juokingas, jei sakyčiau, kad kainos ir apyvarta krenta.“ Europos Komisija padidino Lietuvos 2020 m. BVP prognozę Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa. EK prognozuoja, kad ES bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 ir 2021 m. kasmet augs po 1,4 proc. Lietuvos ekonomikai EK numato geresnes augimo perspektyvas nei ES ir nei buvo prognozuota 2019 m. rudenį. Prognozuojama, kad ūkio augimo impulsas iš praėjusių metų persiduos ir 2020 m. Aukštas užimtumas ir augančios gyventojų pajamos palaikys vartojimą, tačiau nebesitikima tokio reikšmingo investicijų ir eksporto indėlio kaip ankstesniais metais. EK prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2020 m. augs 2,6 proc., kai 2019 m. rudens prognozėse buvo numatytas 2,4 proc. augimas, o 2021 m. BVP prognozė nepakeista ir numatomas 2,4 proc. augimo tempas. EK numato, kad infliacija 2020 m. bus panaši kaip ir 2019 m., o didžiausią įtaką infliacijai darys paslaugų kainų pokyčiai. Prognozuojama, kad 2020 m. infliacija Lietuvoje sieks 2,3 proc., o 2021 m. sulėtės iki 2,1 proc. Finansų ministerija atnaujintą ekonominės raidos scenarijų skelbs kovo mėnesį Lietuva – finansinių technologijų rinkos lyderė Europos Sąjungoje 2019-ieji šalies finansinių technologijų (FinTech) vystymesi buvo reikšmingi metai. Per praėjusius metus į Lietuvos FinTech ekosistemą įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, skaičius padidėjo 30 proc. Lietuva ir toliau sparčiai stiprina finansinių technologijų industriją, neužleisdama pirmaujančių pozicijų. Šiuo metu šalis yra pirmasis pagal licencijuotų bendrovių skaičių finansinių technologijų centras Europos Sąjungoje, o pasauliniame FinTech reitinge užima 4-tą vietą pagal šalies patrauklumą FinTech įmonėms ir patenka tarp stipriausių valstybių – JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro. Penktadienį pristatytame „FinTech 2019“ ekosistemos apžvalgos raporte išanalizuoti 102 įmonių pateikti duomenys. Lietuvos banko, Finansų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ ir FinTech bendradarbiavimo erdvės Rockit Vilnius atstovai akcentavo ne tik finansinių technologijų sektoriaus šalyje išskirtinumą ir privalumus, tačiau taip pat diskutavo apie priemones, reikalingas siekiant ir toliau išlaikyti lyderės poziciją rinkoje. „FinTech 2019“ raporte pastebima Lietuvoje įsikūrusių FinTech įmonių sparti plėtra. Daugelis apklaustų rinkos dalyvių samdo vis daugiau darbuotojų, atliekančių įvairias, aukštos pridėtinės vertės funkcijas, taip pat Lietuvoje veikiančios įmonės sėkmingai plečiasi, pritraukia kapitalo investicijas. „Lietuva per labai trumpą laiką įsitvirtino pasaulyje kaip FinTech centras. Tai lėmė mūsų atvirumas inovacijoms, greitis, rizikų valdymas bei efektyvus ir progresyvus visų FinTech ekosistemos dalyvių bendradarbiavimas. Turime nuolat žengti kartu su finansinėmis naujovėmis ir išnaudoti jų teikiamas galimybes. Viena naujausių krypčių, apie kurią kalba visas pasaulis – FinTech įtaka pereinant prie žaliosios ekonomikos“, – teigia finansų ministras V. Šapoka. „FinTech sektorius – vienas sparčiausiai didėjančių aukštą pridėtinę vertę sukuriančių Lietuvos ekonomikos sektorių, kuris nuo 2016 metų išaugo dvigubai. Jo nauda Lietuvai akivaizdi – aktyvus FinTech sektorius leidžia pritraukti žinomas kompanijas, kurios kuria naujas darbo vietas šalyje ir skatina inovacijas. Todėl galime pasidžiaugti, kad 2019 metais mūsų šalyje veikė daugiau nei 200 fintech įmonių, kuriose dirbo daugiau kaip 3 tūkst. profesionalų. Didelė dalis jų pasirinko Lietuvą dėl palankaus reguliavimo, puikios infrastruktūros ir talentingų specialistų. Visi šie veiksniai prisideda prie svarbaus Lietuvai tikslo – tapti vienu iš Baltijos jūros regiono finansinių centrų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis. Lietuvos bankas įspėja: saugokitės „gelbėtojų“ ir venkite netikrų el. parduotuvių Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma. „Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų. Jokiu būdu jais negalima pasitikėti ir juo labiau mokėti jiems pinigus“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis. Jis pridūrė, kad paprastai tokie „gelbėtojai“ žino žmogaus investavimo istoriją, prarastas pinigų sumas ir žada už tam tikrą mokestį (dažniausiai už procentus nuo investuotos sumos) sugrąžinti bent dalį pinigų. Tačiau, sumokėjęs sukčiui, žmogus ne tik neatgaus prarastų lėšų, bet bus apgautas dar kartą ir dar labiau padidins savo nuostolius. Be to, Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus specialistai pastebi, kad, siekdami suvilioti klientus, sukčiai naudojasi populiariomis verslo platformomis, kuriose sukuria netikras el. parduotuves ir siūlo įsigyti su žinomais Lietuvos žmonėmis siejamas prekes. Apsilankęs tokioje el. parduotuvėje, po kelių sekundžių lankytojas atsiduria puslapyje, kuriame siūloma investuoti į Forex rinkas ar kitas itin rizikingas finansines priemones. „Sukčiai rodo išmonę, tačiau ir žmonės vis labiau atpažįsta gresiančius pavojus. Deja, kartais noras greitai ir be pastangų uždirbti įveikia atsargumą, o tai gresia rizika prarasti pinigus. Šią riziką siekiame maksimaliai sumažinti“, – sako A. Šilgalis. Lietuvos bankui pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gyventojų patirti nuostoliai sumažėjo beveik keturis kartus: 2019 m. jie prarado 304 tūkst. Eur, o 2018 m. – 1,136 mln. Eur. Lietuvos bankas pastebėtas įtartinas interneto svetaines operatyviai įtraukia į nuolat atnaujinamą juodąjį sąrašą (dabar jame 160 interneto svetainių, kuriose nelegaliai siūlomos finansinės paslaugos), o nustatęs paslaugų teikimo faktą, – su teismo leidimu įpareigoja interneto paslaugų teikėjus jas blokuoti ir papildomai įtraukia į blokuojamų interneto svetainių sąrašą. Šiuo metu jau užblokuota daugiau nei 50 nelegalių interneto svetainių. Primename tris atsargumo taisykles neprofesionaliesiems investuotojams Pirmoji taisyklė – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti. Antroji taisyklė – patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje. Trečioji taisyklė – venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“. Ekonomikos srities mokslininkams Lietuvos bankas skyrė premijas Lietuvos banko valdyba dviem ekonomikos srities mokslininkams skyrė 10 tūkst. ir 5 tūkst. eurų vertės premijas. Vlado Jurgučio premija skirta profesoriui Jesus Crespo Cuaresma už aktualų mokslinį straipsnį centrinės bankininkystės tema, o premija už disertaciją – jaunajai mokslininkei Renatai Rabovič, šiuo metu atliekančiai tyrimus Kembridžo universitete. „Šįkart premiją už ekonomikos disertaciją komisija nusprendė skirti už mokslinį darbą, kuriame pateikiamos svarbios įžvalgos švietimo politikos ir ekonomikos srityse ir kuris prisideda prie ekonometrijos technikos tobulinimo. Tai neabejotinai pasaulinio lygio darbas, kurio vienas skyrius jau dabar rengiamas publikuoti prestižiniame ekonomikos mokslo žurnale“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Šiais metais Vlado Jurgučio premija paskirta Jesus Crespo Cuaresma, vykdančiam mokslinį projektą Vilniaus universitete. Premijos mokslininkams bus įteiktos Baltijos ekonomikos konferencijoje, bendrai organizuojamoje su kitais dviem Baltijos centriniais bankais ir pagrindiniais regiono universitetais. VMI prie FM primena, kokia tvarka apmokestinamos gyventojų 2019 m. gautos finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos. Šis paaiškinimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. vasario 12 d. rašte (18.18-31-1E) RM-4310. Nepanorę atsiskleisti sulaukė VMI dėmesio: į biudžetą papildomai suskaičiuoti 69 mln. eurų mokesčių Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad 2019 m. antrą pusmetį, atnaujinus kontrolės veiksmus, mokesčių mokėtojams papildomai suskaičiavo 69 mln. eurų mokesčių. Prioritetinių kontrolės sektorių – viešojo maitinimo, statybų, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos, PVM prievolė augo 42 proc., t. y. apie 25 mln. eurų (nekontroliuotų tik 4 proc.). Šiuose sektoriuose mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukę verslininkai sparčiau didino ir vidutinį darbo užmokestį, jis pakilo 4,4 proc. daugiau nei kitų mokesčių mokėtojų. „Pirmąjį praėjusių metų pusmetį visiems, pamiršusiems praeityje sumokėti mokesčius, leidome pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti be jokių pasekmių. Ta proga mokesčių mokėtojai prisiminė 42 mln. eurų”, – sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad anuomet mokesčių mokėtojams pažadėjo principingai vertinti tuos, kurie unikalia galimybe nepasinaudos. VMI pažadą ištesėjo – praėjusių metų II pusm. atnaujinus kontrolės veiksmus, nustatyta mokesčių, baudų ir delspinigių suma buvo beveik 10 mln. eurų didesnė nei per visus 2018 metus. 2020 m. kontrolės išteklius VMI toliau skirs statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektoriams, tačiau juos arba išplės, arba pritaikys naujas kontrolės priemones. Pvz., statybų sektoriuje į kontroliuojamų mokesčių mokėtojų sąrašus nuo šiol patenka ir statybinių medžiagų prekybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai bei brokeriai. Vykdant automobilių pardavimo ir remonto sektoriaus priežiūrą bus pasitelkiama numerių atpažinimo sistema, daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema, be to, dėmesio sulauks autodetalėmis prekiaujantys tarptautinėse platformose (Amazon, Ebay). Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių, VMI atidžiai vertins įmonių pardavimų – įsigijimų ir išeigos normų proporcingumą, analizuos antkainius, vertins pirkimų – pardavimų santykį. „Šiemet tarp prioritetinių kontrolės sektorių ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys”, – sako A. Klerauskas. Jo teigimu, išanalizavus odontologijos praktika užsiimančių mokesčių mokėtojų teikiamus duomenimis, pagrįstų klausimų kelia šiame sektoriuje mokamas mažas vidutinis darbo užmokestis, kaip ir tai, jog 30 proc. dirbančiųjų deklaruoja neuždirbantys minimalaus atlyginimo. Įvertinus odontologijos paslaugų kainas, kyla abejonių, ar tikrai visos pajamos bei mokamas darbo užmokestis šiame versle yra oficialiai apskaitomi. Šiemet mokesčių administratoriaus dėmesiu neturėtų skųstis ir verslas elektroninėje erdvėje. Jo sulauks asmenys, veikiantys dalijimosi platformose (AirBnb, Booking), perkantys ir parduodantys virtualias valiutas, teikiantys elektronines bei telekomunikacijų paslaugas tarptautinėse platformose, jei jų veikloje mokesčių administratorius įžvelgs galimų mokesčių vengimo rizikų. Pernai, sulaukę VMI dėmesio, mokesčių mokėtojai vykdantys verslą elektroninėje erdvėje, prisiminė deklaruoti 7 mln. eurų pajamų. Parengė Romas Dikčius |
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
