Savaitės citata

Finansų ministrė Rasa Budbergytė:

Finansų ministrė Rasa Budbergytė: „Vaistas nuo emigracijos – ilgalaikių darbo vietų kūrimas regionuose, panaudojant ES investicijas.“

Kronika

Dėl VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-45 pakeitimo

VMI prie FM parengė informacinį pranešimą dėl VMI viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-45 „Dėl Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

 Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2016 m. rugsėjo  23 d.  rašte Nr. (18.18-31-1E)RM-25562.

„Sodros“ biudžeto naujienos: teigiamas balansas, augsiančios išmokos

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos  (VSDF) Taryba pritarė 2017 m. biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė. Po 10 m. pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.  Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto pajamos didės 9 proc., iki 3 748,2 mln. eurų, o išlaidos – 5,3 proc., iki 3 675,6 mln. eurų. 2016 m. biudžeto deficitas bus minus 60,3 mln. eurų, 2015 m. jis siekė minus 136,8 mln. eurų. 2017 m. „Sodros“ biudžetui įtaką darys daugelis veiksnių. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose numatytas nedarbo socialinio draudimo įmokų augimas, savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo išplėtimas, tantjemų apmokestinimas –  atneš 90 mln. eurų didesnes pajamas, o „Sodros“ įmokų lubų biudžeto pajamos sumažės 29 mln. eurų. Toliau didės ir išmokos: draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, didės 31 euru, iki 476 eurų, o bazinė pensija – 4 eurais, iki 116 eurų, pensijos didės apie 6 proc. Planuojama, kad vidutinė pensija 2017 m. sieks 281,19 euro –  apie 15 eurų daugiau nei šiais metais.

 Didės mokytojų darbo užmokestis

Nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo didinami visų pedagogų – nuo darželio auklėtojų iki mokytojų – atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams  darbo užmokestis didėjo iki 7 proc. (2015 m. jų algos jau didėjo 10 proc.), pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams  –  5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Vyriausybė siekia, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis būtų aukštesnis už šalies vidutinį darbo užmokesčio dydį. Pedagogų atlyginimams didinti nuo rugsėjo 1 d. papildomai skirta 8 mln. eurų, o nuo kitų metų pradžios planuojama skirti 27,4 mln. eurų. Vyriausybė su pedagogų profesinių sąjungų atstovais yra sutarusi, kad bus rengiami etatinio darbo apmokėjimo metmenys – ši darbo užmokesčio sistema pedagogams garantuotų stabilias pajamas. Švietimo ir mokslo ministerijai parengus etatinio darbo apmokėjimo sistemos metmenis, kuriuos, įvertinus etatinį darbo apmokėjimą, būtų galima įvesti jau nuo kitų metų sausio 1 d. Svarstyta galimybė pakeisti mokinio krepšelio metodiką ir leisti savivaldybėms skirti lėšų neformaliajam ugdymui. Nuo 2016 m. 34 eurais didėjo ir mokinio krepšelis. Šiuo metu jis – 1014 eurų. Taip pat 1,5 mln. eurų  didėjo pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas, kuriuo jau pasinaudojo 900 buvusių pedagogų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis pedagogo atlyginimas – 823,4 euro per mėnesį.

Bankai turės atidžiau vertinti grynųjų pinigų operacijas

Lietuvos bankas ištyrė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su grynaisiais pinigais, valdymą 4 didžiausiuose šalies komerciniuose bankuose ir 2 užsienio bankų filialuose. Bankams pateiktos rekomendacijos tobulinti bankomatų naudojimo ir kitas su grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymo procedūras. Atlikus grynųjų pinigų įnešimo per bankomatus 6 bankuose analizę, nustatyti tobulintini dalykai. Buvo analizuotos pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo sritys, susijusios su kliento pažinimo informacijos surinkimu, kliento sandorių pagrindimu. „Finansų įstaigos turi teisę klientų prašyti informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla ir atliekamais sandoriais. Tokie prašymai turi būti pagrįsti, o kliento pažinimo tikslu renkama informacija turi padėti finansų įstaigoms įvertinti klientų vykdomų sandorių pagrįstumą“, – sako Kotryna Filipavičiūtė. Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas yra didelis, jis gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir šešėlinės ekonomikos lygiu. Siekdamos sumažinti tokias rizikas, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi įdiegti atitinkamas prevencines procedūras: tinkamai pažinti klientus, jų vykdomą veiklą, užtikrinti sandorių skaidrumo lygį, įskaitant informacijos apie disponuojamųjų lėšų kilmę ir sandorių tikslą, surinkimą. „Būtina atidžiau vertinti piniginių lėšų, pervestų už fiktyvias paslaugas, gryninimo iš įmonių sąskaitų atvejus, taip pat piniginių lėšų įplaukas į viešųjų įstaigų sąskaitas ir jų gryninimą iš viešųjų įstaigų sąskaitų, užsienio įmonių į Lietuvą pervedamų lėšų gryninimą, kai tai daroma norint nuslėpti dalį pelno mokesčio užsienio valstybėse“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.

Sieks didesnių skaidrumo reikalavimų antstoliams

Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Antstolių įstatymo pataisoms, kuriomis bus didinamas antstolių veiklos efektyvumas ir skaidrumas. Siekiama užtikrinti, kad žmonės, susidūrę su antstoliais, neabejotų jų kompetencija, nešališkumu ir skaidrumu. Tokius pačius reikalavimus siūloma taikyti ir antstolio padėjėjams. Antstoliais ir jų padėjėjais negalėtų tarpti asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas buvo išnykęs, arba buvo panaikintas. Nustatyta, kad už kitus nusikaltimus nuteisti asmenys šių pareigų negalėtų  eiti, jei nuo bausmės dienos nepraėjo bent 5 m. Taip pat siūloma įtvirtinti draudimą antstoliui ar antstolio padėjėjui, vykdant jam nustatytas funkcijas, naudotis įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, jei jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimas giminaitis yra tos įmonės savininkas ar dalininkas. Be to, siūloma, kad Antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus dėl antstolio veiksmų galėtų būti skundžiami teismui. Antstoliais tapti siekiantiems asmenims bus privaloma turėti ne žemesnį negu magistro aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo laipsnį, antstolių padėjėjams atsiranda pareiga nuolat kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose, įvedama antstolių padėjėjų atestacija – periodinis dalykinių žinių ir gebėjimų vertinimas.  Naujas reglamentavimas papildytų antstolių teikiamų paslaugų sąrašą – jie galėtų aukciono tvarka realizuoti turtą.

Laisvalaikiui

Oras mėgsta paneigti net ir tiksliausias prognozes.

Varduvininkai

Daugvydė
Germanas
Rimbutas
Rimgaudas
Zina
Zinaida

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: