“AAM aktualijos” apžvalga 2020-10-13

Savaitės apžvalga Nr. 2020/37(1093)

( 2020 m. spalio 6- 12 d.)

Savaitės klausimas:

Ar pritariate Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui?

Citata

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta:

„Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8–9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas. 2021 m. biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5–6proc.“

Atkurta Lietuvos muitinė mini 30-ties metų jubiliejų

Spalio 9 d. – atkurtai Lietuvos muitinei 30 metų. Šią dieną 1990 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką. Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą.

Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.

Muitinės raidai labai svarbūs 1993-ieji. Tais metais teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba.Tais pačiais metais buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės, o Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Stiprėjanti muitinės institucija, gerėjanti pareigūnų kvalifikacija darė teigiamą įtaką muitinės indėliui į šalies biudžetą. Iki pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje muitinės surinktų įplaukų kasmet daugėjo: 1992 m. Lietuvos muitinė surinko 9,9 mln. litų muitų ir mokesčių, 1997 m. – 2 mlrd. 904 mln. litų, 2003 m. – 3 mlrd. 432 mln. litų, tačiau po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje muitinės vaidmuo keitėsi, ji tapo atsakinga už ekonominę visos ES rinkos apsaugą.

Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Vienas svarbiausių muitinės uždavinių – sustabdyti kontrabandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.

Europos Sąjungos bendrosios rinkos kertinis akmuo yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su trečiosiomis, nepriklausančioms ES, šalimis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Žodžiu, Europos Sąjungos valstybių muitinės dirba kaip viena ES muitinė.

Šiandien Lietuvos muitinę sudaro 8 įstaigos: Muitinės departamentas, 3 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2 tūkstančius žmonių.

Atkurtos Lietuvos muitinės jubiliejų šiemet institucija minėjo virtualiai.

Dėl VMI prie FM viršininko 2006 m. birželio 9 d. Įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

VMI prie FM parengė informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-52996  „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Įsakymas). Įsakymu pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės. Pakeitimas taikomas apskaičiuojant 2020 ir vėlesnių metų žemės mokestį. Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. spalio 7 d. rašte Nr. (32.42-31- 1E)RM-52996.

Veiklą pradėjo Pagalbos verslui fondas

Spalio 6 d. savo veiklą pradėjo Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Kartu su jau taikomomis kitomis: smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonėmis. Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui.

Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas (VIK) ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali sieks iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, tikimės, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek
valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad  tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius. Įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondui keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl užtikrinsime aktyvią komunikaciją apie jo veiklą bei rezultatus. Kartu sieksime, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako UAB Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų
valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

VMI laimėjus mokestinį ginčą, valstybės biudžetą papildys daugiau nei 6,5 mln. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad mokestinio ginčo byloje pripažinta, jog bendrovės bandymas pasinaudoti Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaita buvo neteisėtas. Mokesčių administratoriui įrodžius, kad realių sandorių, kurių pagrindu buvo bandyta susigrąžinti beveik 6,5 mln. eurų PVM, nebuvo, minėta suma turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

VMI kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto (toliau – NT) vystymo bei valdymo projektais užsiimanti bendrovė savo veikloje fiksavo didelės apimties statybos bei rekonstrukcijos paslaugų įsigijimus. Bendra tokių atliktų darbų vertė siekė 23,5 mln. eurų. Įtarimus sukėlė minėtas paslaugas parduodančių įmonių elgesys bei atsikartojančios įmonių steigimo ir bankrutavimo aplinkybės. Pirmiausia pastebėta, kad tam tikru metu nagrinėjamų pardavėjų akcininku ir/ar vadovu laikinai tapdavo užsienio pilietis, kuris akcijų įsigijimo metu atvykdavo kelioms dienoms į Lietuvą, o vėliau paskyręs savo atstovą – dingdavo.

Tuomet, neilgai trukus, statybos ir kt. paslaugų minėtai bendrovei pardavimą deklaravęs pardavėjas, dėl vienų ar kitų priežasčių bankrutuoja, nespėjęs sumokėti atitinkamų mokesčių, taigi ir nuo aptariamų sandorių priklausančio PVM, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Be to, įmonėms staiga bankrutavus, sandorius tarp bendrovių pagrindžiančių dokumentų gauti neretai tampa nebeįmanoma.

Mokesčių administratorius, įvertinęs situaciją ir nustatęs, kad realių įrodymų apie atliktus darbus nėra, paneigė teisę į tariamai paslaugas įsigijusios NT vystymo bei valdymo bendrovės PVM atskaitą 6,5 mln. eurų sumai. Mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokėtinas sumas pagrįstomis pripažino ir galutinę bei neskundžiamą nutartį priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Prekyba internetu apkarto: dėl apgaulingos buhalterijos direktorius aiškinsis teisme

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame mažosios bendrijos direktorius kaltinamas apgaulingai tvarkęs įmonės buhalteriją. Direktorius pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kur padėjo per 328 tūkst. bendrovei priklausančių eurų.

Mažosios bendrijos, įsikūrusios Kelmės rajone, tačiau faktiškai veikusios Vilniuje, direktorius į pareigūnų akiratį pakliuvo, kadangi vykdydamas mažmeninę prekybą internetu, nuo pat įkūrimo apgaulingai tvarkė mažosios bendrijos buhalteriją. Jaunas įmonės savininkas nuo pareigūnų paslėpė dokumentus, parodančius, kur buvo panaudota per 328 tūkst. eurų įmonės lėšų. Paslėpti taip pat buvo ir apskaitos registrai, kiti apskaitos dokumentai.

Siekdamas išsisukti nuo galimų kaltinimų bei atsakomybės, mažosios bendrijos vadovas sugalvojo panaudoti pareigūnams gerai žinomą schemą – atsikratyti įmonės, imituojant jos perleidimą asocialiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad mažosios bendrijos pardavimo sandoris buvo fiktyvus, nes realiai joks bendrijai priklausantis turtas ar buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti naujajam vadovui. Tyrėjų duomenimis, naujasis vadovas priklausė socialiai pažeidžiamai grupei, niekur nedirbo, turėjo problemų su teisėsauga bei priklausomybių, be to – nė neketino vadovauti įmonei.

Įtarimai pareikšti mažosios bendrijos vadovui, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros II baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Griežčiausia gresianti bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Nepavykusi afera: įkliuvo direktorius, galimai už nuslėptus mokesčius įsigijęs namą sostinėje

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra išaiškino įmonės savininką, kuris nuslėpė per 435 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių valstybei ir galimai už šiuos pinigus įsigijo namą prestižiniame sostinės rajone. Baigtame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir dokumentų suklastojimo, padarant didelę žalą, pareikšti dviem asmenims.

FNTT pareigūnų turimais duomenimis, Vilniuje veikiančios ir pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės direktorius nuslėpė per 435 tūkst. eurų valstybei mokėtino pelno mokesčio, kuris specialistų buvo apskaičiuotas įmonei dvejus metus apgaulingai tvarkant pavėžėjimo įmonės buhalterinę apskaitą, neapskaitant didžiosios dalies gautų pajamų. Turėdamas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ir norėdamas juos legalizuoti, įmonės savininkas įsigijo gyvenamąjį namą prestižiniu laikomame sostinės Žvėryno rajone.

Norėdamas nepakliūti į teisėsaugos akiratį dėl turimos didelės iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumos, įtariamasis rado bendrininką – kreditus teikiančios bendrovės vadovą. Sutarę, kad kredito bendrovė neva suteiks 400 tūkst. eurų paskolą namui pirkti, bendrininkai galimai suklastojo paskolos gavimo sutartį, neva įrodančią, kad namui pirkti reikalinga suma gauta ne nuslėpus
mokesčius, bet gavus paskolą.

Pareigūnams surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Tyrimą kontroliavusiam ir jam vadovavusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui.  

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmeniui, kuris legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, gali būti skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Griežčiausia numatyta bausmė  už dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Edas
Edis
Edvardas
Eduardas
Mintaras
Nortautė
Venancijus

Naujausiame numeryje skaitykite:

Klausėte – atsakome
Ar tai – leidžiami atskaitymai?

Reklama: