|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2020/10(1066) ( 2020 m. kovo 10-16 d.) |
Savaitės klausimas:
Ar esate gavę internetinių sukčių pasiūlymų?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sumaištį dėl maisto produktų pirkimo vertina vienareikšmiškai: „Panikuoti neverta, bado tikrai nebus.“ Kovo 16 d. 9.00 val. duomenimis:
Informacija atnaujinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos gautus duomenis. Nuo kovo 16 d. VMI paslaugos ir konsultacijos – tik nuotoliniu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad dviem savaitėms, iki kovo 30 d., visas paslaugas mokesčių mokėtojams teiks tik nuotoliniu būdu. VMI veikla perorganizuota taip, kad būtų užtikrintas mokesčių administratoriaus veiklos tęstinumas ir sklandus paslaugų teikimas. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. VMI paskelbė papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms, pagal aptarnavimo teritorijas. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje. Atnaujinta 2020 m. kovo 15 d. VMI primena, kad įmonės vieną kartą per metus turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai, sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja arba jo gali visai nelikti (kai apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. Eur). VMI dviem savaitėms, iki kovo 30 d. nukelia avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą Įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais ir nori avansinio pelno mokestį mokėti pagal numatomus rezultatus, pateikti deklaraciją turės ir daugiau laiko. VMI pratęsė terminą ir numato, kad už pirmąjį šių metų ketvirtį minėtą deklaraciją reikia pateikti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d. Ryžtingas, solidarus, veiksmingas, todėl prasmingas – tokį ekonominių ir finansinių priemonių planą kovo 16 d. Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos banku pateikė Vyriausybei. „Nestandartinė situacija reikalauja analogiškų sprendimų. Todėl patvirtinome beprecedentę Vyriausybės injekciją mūsų šalies ekonomikai. Visų priemonių įgyvendinimui planuojama skirti 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP), o tai yra 5 mlrd. eurų. Šie pinigai bus nukreipti tiek į gyventojų užimtumo, tiek sveikatos, tiek saugumo užtikrinimą – ir, žinoma, tai bus pagalba verslui bei ekonomikos skatinimas“, – sako premjeras Saulius Skvernelis. „Sukūrėme veiksmingą planą, kurio priemonės pirmiausia skirtos gyventojų sveikatos saugumo užtikrinimui, pagalbai smulkiajam ir vidutiniam verslui, darbuotojų užimtumo ir ekonomikos skatinimui. Situacija yra neeilinė, todėl tik nuo tarpusavio supratimo, bendradarbiavimo ir ryžtingų veiksmų priklausys mūsų šalies ekonomikos ateitis. Atidžiai stebėsime situaciją, įsiklausysime į siūlymus ir pildysime priemonių planą. Tiek valdžios institucijos, tiek verslo atstovai, visuomenė – turime solidarizuotis, veikti išvien tam, kad ekonomikai ir socialinei aplinkai neigiamą poveikį galėtume sušvelninti tiek, kiek yra įmanoma“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Reikiamų resursų užtikrinimas efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai – 500 mln. eurų Didžiausias dėmesys skiriamas asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimui. Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatytos papildomos lėšos sveikatos priežiūrai, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus ir COVID-19 ligos židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas. Be to, skiriamos lėšos ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomam finansavimui, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus. Taip pat numatyti sprendimai greitesniems ir paprastesniems viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą. Šių priemonių įgyvendinimui numatyta 500 mln. eurų. Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui – 500 mln. eurų Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietų ir pajamų išsaugojimui skiriama 500 mln. eurų. Prastovos ir dalinės prastovos atvejais numatyta parama: išmoka darbuotojui – ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA), valstybės lėšų dalis sudarys 60 proc., bet ne daugiau kaip vieną MMA. Taip pat numatoma išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas ir skirti programos įgyvendinimui papildomas lėšas. Esant karantinui švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, numatoma prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius skirti lėšas ligos išmokoms gauti. Taip pat numatyta skirti lėšų savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas: iki 3 mėnesių mokėti 257 eurų per mėnesį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos, o netekusiems darbo prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas), mokėjimo atidėjimo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją. Taip pat sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“, rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją. Verslo likvidumo išsaugojimui – 500 mln. eurų Plane numatytos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; išieškojimo veiksmų stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais; mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių; galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą; taip pat padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas, taip pat sudaryti galimybę verslui atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją. Ekonomikos skatinimui – 1 mlrd. eurų Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Taip pat perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją. Be to, numatyta rekomenduoti Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų: 1) kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų mažinimas; 2) likvidumo rezervų sumažinimas; 3) kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas. Be to, numatyta nustatyti papildomą 500 mln. eurų valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Taip pat įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, kuriam galės aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys. COVID-19 pasekmių mažinimo fondo sąskaita – LT 56 1010 0000 0853 2407 1 mlrd. eurų vertės paskatos ekonomikai paketą sudarys 500 mln. eurų papildomų investicijų ir 500 mln. eurų papildomų garantijų. Valstybės iždo likvidumo užtikrinimas Ekonominių ir finansinių priemonių plane numatyta suteikti Vyriausybei teisę skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Seimas svarstys Respublikos Prezidento pataisas dėl civilinio turto konfiskavimo reglamentavimo Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė pristatė šalies vadovo teikiamas pataisas šių metų sausio viduryje Seimo priimtam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3214(2), kurį šalies vadovas vetavo. Pasak J. Šovienės, priimtas įstatymas indikuoja rimtas rizikas, susijusias su neproporcingu asmenų teisių ribojimu bei kelia abejones dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principams: „Gera idėja rizikuoja žlugti ties pirma byla, atsiduriančia Konstituciniame Teisme, o valstybė gali prarasti galimybę iš tiesų efektyviai prisidėti prie kovos su neteisėtu praturtėjimu.“ Vyriausiosios patarėjos teigimu, G. Nausėda teikia kompromisinį variantą su keturiais pasiūlymais. Jis užtikrintų, kad, realizuojant teisinę priemonę, būtų pasiekti įstatymo keliami tikslai ir kiltų kuo mažiau abejonių įstatymo konstitucingumu. Už tai, kad įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 104 Seimo nariai, už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, – vienas parlamentaras. Projektas bus svarstomas iš naujo, pagrindiniu paskyrus Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Seimo posėdyje projektas bus svarstomas pavasario sesijoje. Nubausta pareigomis piktnaudžiavusi buvusi progimnazijos direktorė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai teisme įrodė Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos buvusios direktorės R. Z. kaltę dėl savo pareigų panaudojimo savanaudiškais tikslais. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad R. Z., būdama valstybės tarnautoja, turėdama tikslą įgyti ir pasisavinti svetimą turtą, įkalbėjo mokyklos budėtojo pareigas ką tik pradėjusią eiti A. Č. papildomai sudaryti ir pasirašyti fiktyvią darbo sutartį. Pagal šią sutartį moteris buvo papildomai įdarbinta į šios mokyklos kiemsargio pareigas, tačiau realiai pareigų nevykdė ir gautą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį atiduodavo R. Z. Taip buvusi direktorė įgijo svetimo turto už beveik 2500 eurų. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašė kaltinamąją už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą nubausti 15 064 eurų bauda (400 MGL), tačiau teismas skyrė perpus mažesnę baudą. Šį sprendimą prokuroras apskundė aukštesnės instancijos teismui, prašydamas sugriežtinti nuteistajai skirtą baudą. Parengė Romas Dikčius |
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
